2018 m. lapkricio 18 d., Sekmadienis

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Gamtosauginės žiniasklaidos plėtotojui, kolegai Juozui Stasinui – tik 80!

2018-08-23
 
Juozas Stasinas

Juozas Stasinas

Vytautas Žeimantas


Gamtosaugoje - nuo studentiškų metų

Smagu rašyti apie žmogų, kurį gerai pažįsti, jo darbais ir pasiekimais džiaugiesi. Toks yra mūsų geras bičiulis Juozas Stasinas, "Tėviškės gamtos", „Lietuvos Aido" laikraščio skaitytojams žinomas savo brandžiais straipsniais aplinkosaugos temomis.
Kolega Juozas Stasinas - daug metų leido ir redagavo laikraštį „Tėviškės gamta", jis nusipelnęs Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos ir Juozo Kazicko premijų laureatas, rugpjūčio mėnesį pažymi savo gimimo 80-etį ir 55-erių gamtosauginės bei žurnalistinės veiklos metinių datas.
Nuo seno žurnalistiniai keliai suvesdavo su kolega Juozu. Visada jį sutikdavau ten, kur būdavo sprendžiamos aktualios aplinkosaugos problemos, kur reikėjo profesionalaus vertinimo, aštrios plunksnos. Todėl jis šalies visuomenei jau plačiai žinomas kaip aktyvus gamtosaugininkas ir žurnalistas, tęsiantis Juozo Tumo-Vaižganto, Tado Ivanausko, Viktoro Bergo ir Česlovo Kudabos aplinkosauginės veiklos tradicijas.
Jubiliatas net 55 metus paskyrė šalies visuomeninės aplinkosaugos veiklai ir ekologiniam švietimui. Dar studentu būdamas jis atėjo į gamtosaugą. Artėjant jubiliejui pabandžiau suskaičiuoti aplinkosaugines akcijas, kurias iniciavo ir dažniausiai vykdė J. Stasinas. Pradėjau lenkti pirštus: už švarų Nemuną, rūpestis priemiesčių miškams, senųjų parkų tvarkymas, ąžuolynų sodinimas, poilsiaviečių rengimo, naujametinių puokščių kompozicijų konkursai... Visko neišvardysi. 
Be to, jo žurnalistinei plunksnai priklauso apie 250 straipsnių gamtosaugos tematika. J. Stasinas yra įvairios apimties leidinių ekologine tematika sudarytojas, atsakingas redaktorius, bendraautorius ar redakcinės tarybos narys. Tarp ekologinės literatūros knygų paminėtini šie leidiniai: „Kol nevėlu" (1970), „Gamta ir žmogus" (1972), „Žemė - brangiausias turtas" (1974), „Gamtos apsauga ir mokykla" (1975), „Poilsio organizavimas ir gamtos apsauga" (1975), „65 gamtosaugos klausimai" (1977), „Lietuvos rezervatai ir draustiniai" (1978), „Lietuvos gamtos apsauga" (1980), „Gamtosauga - tarptautinio bendra¬darbiavimo objektas" (1980), „Gyvoji gamta ir jos apsauga" (1981), „Ekologinės kultūros ugdymas" (1981), „Lietuvos aplinkosaugos raida" (2002), „Gamtos riterio lobiai" (2007), „Gamtojautos ir gamtamokslinio darbo pradų ugdymas mokykloje" (2007) ir kt.
Nuo 1988 metų Juozas Stasinas pradėjo leisti specialų valstybinei ir visuomeninei aplinkosaugai skirtą laikraštį „Tėviškės gamta". Jis buvo šio laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius. Laikraštį leidžiant jam talkino žmona Gražina, sūnus Julius. Laikraštis buvo populiarus tarp gamtą suprantančių ir mylinčių žmonių. 
Pradžia - su Viktoru Bergu

 

 

1967 metais J. Stasias, Viktoro Bergo rekomenduotas, išrenkamas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotoju. Šiose pareigose jis dirbo iki 1991 metų. Konstatuojant draugijos veiklos apimtį, pakanka pasakyti, kad jos gretose prieš paskelbiant Nepriklausomybę buvo priskaičiuojama beveik pusė milijono individualių, 4 tūkst. kolektyvinių narių ir per 4,5 tūkst. pirminių organizacijų (būrelių). Galima teigti, kad sovietmečiu Gamtos apsaugos draugija gamtosaugoje suvaidino teigiamą vaidmenį. Draugija atliko daug gerų praktinių darbų tvarkant ir įrengiant poilsiavietes, organizuojant dvarų parkų, kolektyvinių sodų ir sodybų, gamybinių teritorijų ir gyvenviečių aplinkos apžiūras, konkursus, rengiant seminarus, nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų tvarkymo talkas, studentų darbo ir poilsio stovyklas. Faktiškai J. Stasino iniciatyva, subūrus mokslininkų kolektyvus, buvo surengta nemažai respublikinių teorinių praktinių konferencijų, kurios tuometinių direktyvinių partinių organų buvo vertinamos nevisiškai palankiai, į jas buvo žiūrima pro „baimės" akinius, kaip į mokslinės gamtosauginės visuomenės prieštaravimą partijos iškeltiems uždaviniams įgyvendinti žemių melioravimo, kraštovaizdžio pertvarkymo socialistiniais principais, žemės ūkio chemizavimo srityse.
Tarp plataus ir teigiamo atgarsio tuometinėje visuomenėje susilaukusių konferencijų paminėtinos šios: „Melioracija ir kraštovaizdis", „Chemija ir gamtosauga", „Gamtosauga ir mokykla", „Poilsio organizavimas ir gamtosauga", „Žemės ūkio ekologijos problemos", „Kolektyvinė sodininkystė ir gamtosauga", „Dirvožemio racionalus naudojimas ir apsauga", „Aktualios gamtosaugos problemos ir uždaviniai respublikos ekonominio ir socialinio vystymo perspektyvoje" ir kt. Šiose konferencijose mokslininkų ir specialistų skaitytus pranešimus draugija išleisdavo atskiromis knygomis ar brošiūromis. Daugelis jų pasiekė knygų lentynas ar specialistus tik J. Stasino žurnalistinio entuziazmo ir organizacinių sugebėjimų dėka.

 

Dar aktyviau - Nepriklausomybės metais

 

Atkūrus Nepriklausomybę J. Stasinas dar aktyviau dirba gamtosaugos, kultūros vertybių atkūrimo ir apsaugos, etnokultūros puoselėjimo srityse.
1995 metas jis, būdamas EGAM-95 Lietuvos nacionalinio organizacinio komiteto nariu, aktyviai dirbo, kad šalyje aplinkosauginiai renginiai, skirti šiems metams, būtų gerai organizuoti, kad šių metų tikslus ir uždavinius sužinotų kuo daugiau žmonių.
J. Stasinas aktyviai dalyvavo ir Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo procese. Už šią veiklą jam suteiktas Valdovų rūmų statytojo vardas ir įteikta Juozo Kazicko premija.
Jis yra daug nuveikęs būdamas Vilniaus miesto savivaldybės Gamtos apsaugos komisijos, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos, draugijos „Žalioji Vilnija" nariu, Lietuvos žuvininkų sąjungos veikloje. Seimo subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijoje J. Stasinas vykdė Ekspertų tarybos nario pareigas, buvo visuomeninis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Vytauto Einorio padėjėjas.
J. Stasinas yra vienas iš „Ąžuolyno" bendrijos įkūrimo iniciatorių. Jis 1992 metais šios draugijos suvažiavime išrenkamas į Tarybos sudėtį. „Ąžuolyno" bendrijos tikslas - suburti žmones, tausojančius ir gausinančius gamtiškąjį baltiškosios pasaulėžiūros simbolį - ąžuolą, atgaivinti ir puoselėti su juo susijusias kultūros tradicijas bei liaudies papročius, įprasminti jo reikšmę nūdienio gyvenime. Šioje draugijoje jis iškelia idėją leisti specialų leidinį „Ąžuolas" ir imasi leidėjo bei redaktoriaus darbo. 
1995 metais J. Stasino iniciatyva atkuriama Lietuvai pagražinti draugija. Jis surado ir laikraštyje „Tėviškės gamta" paskelbė archyvinę medžiagą apie Vaižganto 1921 metais įkurtą ir 1940 metais uždraustą Lietuvai pagražinti draugiją. Arkikatedroje pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską sukvietęs sostinės inteligentų iniciatyvinės grupės narius, J. Stasinas pristatė Lietuvai pagražinti draugijos istorinę medžiagą ir iškėlė šios draugijos atkūrimo idėją. 1995 metų birželio 25 d. ši draugija buvo atkurta ir šiandien plečia savo veiklą. J. Stasinas daug dirbo ir Gamtos bičiulių asociacijoje. Jam buvo patikėtos Valdybos pirmininko pareigos. 
1993 metų rugsėjį Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius Antrasis. Rugsėjo 28 d. J. Stasinas su grupe vilniečių, dalyvaujant akademikams Alfonsui Merkiui ir Zigmui Zinkevičiui, prie Katedros pasodino ąžuoliuką popiežiaus vizitui įamžinti. Medelį pašventino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Šis ąžuoliukas sėkmingai auga, tapdamas gražiu ąžuolu.
Ąžuolų giraitės pasodinimu J. Stasinas pagerbė ir savo gamtosaugos mokytoją Viktorą Bergą. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų ąžuolų giraitė, pasodinta Rečionyse (Ukmergės r.), Viktoro Bergo tėviškėje, šiandien ošia plačiu vainiku, o čia pastatytas stogastulpis su įrašu „Viktoro Bergo ąžuolų giraitė" primena kraštiečiams ir praeiviams buvusį didį gamtosaugininką, žmogų visa širdimi mylėjusį savo Tėvynę.
J. Stasino veikla aplinkosaugoje yra peržengusi ir šalies sienas. 1972 m. Bolonijoje (Italija) tarptautinėje konferencijoje aplinkosaugos klausimais jo skaitytą pranešimą „Gamtosauga Lietuvoje" gerai vertino šalies ir užsienio spauda, mokslinė visuomenė. 1994 metais jis dalyvavo Jungtinių Tautų JUNESKO organizacijos Tbilisyje surengtoje pasaulinėje konferencijoje ekologinio švietimo klausimais, 1979 metais jis dalyvavo pirmojoje visasąjunginėje konferencijoje aplinkos apsaugos švietimo klausimais Minske ir kt.
Juozas Stasinas su žmona Gražina išaugino du sūnus Joną ir Julių - pirmasis medikas antrasis - elektronikos specialistas. Pastaraisiais metais be bendravimo su periodine spauda, rengia savo plačios, bajoriškos kilmės giminės knygą ir daug dėmesio skiria trijų vaikaičių auklėjimui. Kiek leidžia sveikata dalyvauja LŽS Senjorų klubo veikloje, yra Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, valstybės pripažintas meno kūrėjas. Jis yra apdovanotas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai".
Gyvenimas J. Stasiną išmokė kovingumo, atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Tai ypač svarbu aplinkosaugoje, kai ji dabar neretai vardan gamybos, ekonomikos, pelno ar noro užgrobti gražiausius gamtos kampelius laikoma podukros vietoje.
Palinkėkime kolegai Juozui tvirtos sveikatos, aštrios plunksnos ir kūrybinės sėkmės.
Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 11:56
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Albertas Vaidila

2018-09-19 06:31

Nuoširdžiausi linkėjimai jubiliejaus proga.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2018-09-19 06:30

Mūsų kūrybingą, nuoširdų kolegą Juozą Stasiną 80-mečio proga nuoširdžiai sveikinu Senjorų klubo Tarybos ir narių vardu, linkėdamas stiprios sveikatos ir visokeriopos sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2018-09-15 08:17

Juozai, nuoširdžiai sveikinu su jubiliejumi. Spaudžiu tau dešinę.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Bagdonas

2018-09-05 15:57

Labai gražūs, solidūs, prasmingi jubiliejai. Jubiliatui norisi palinkėti stiprybės, sveikatos, energijos, sėkmės visuose darbuose. Gerbiamo Juozo ir kitų jo pasekėjų dėka Anykščių rajone, Svėdasų krašte buvo pradėti organizuoti "Vaižganto skaitymai",organizuotas ne vienas įsimintinas renginys, skirtas Vaižganto atminimo įprasminimui. Svėdasiškiai gerb. Stasinui turėtų padėkoti už Vaižganto bareljefą, papuošusį Svėdasų bažnyčią, už vertingą dokumentinę medžiagą, padovanotą Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui bei kitus kilnius, nesavanaudiškus darbus. Ačiū, ačiū, ačiū.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

dainius

2018-09-04 20:38

Mielas Juozai linkiu ąžuolo sttiprybės, lengvos plunksnos ir indomių rašinių. pv61

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media