Tylos minutė

Rugpjūčio 1 dieną Vilniuje, eidamas 63-uosius metus, po sunkios ligos mirė žurnalistas, poetas, dramaturgas, literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius.

„Vakar jį užtikau, sakyčiau, džiaugsmingą: bendravome, kalbėjome, šypsojomės, žiūrėjome vienas kitam į akis. O šiandien atėjau pas jį ir jis užgeso mano akyse. Tegul jam šviečia Amžinoji šviesa. Jei kas nors jos nusipelnęs, tai Liudvikas - tikrai. Jis buvo tikrai ir nesumeluotai. Surasti žmogų, kuris nugyveno gyvenimą nesumeluotai, šiais laikais labai sunku. Praradome labai sąžiningą žmogų, nuostabų poetą, bičiulį, vyrą. Man jis buvo dvasios brolis, - sako poetas Sergejus Kanovičius. - Tikresnio žmogaus už Liudviką nepažinojau. - Sulaukęs beveik 63-ejų, jis buvo sąžiningas kaip vaikas, niekados nemokėjo meluoti. Niekam nėra melavęs apie tai, ką jaučia, ką galvoja arba kaip myli Lietuvą. Esu su juo praleidęs daug dienų ir vakarų diskutuodamas. Patikėkite - mes labai nesutardavome, tačiau - labai šauniai nesutardavome."

Liudvikas Jakimavičius daug metų atidavė žurnalistikai. 1988-1990 m. buvo vienas iš mėnraščio „Sietynas" redaktorių. Dirbo žurnalo „Metai" redakcijoje. 1998-2004 m. buvo Baltijos TV scenaristas, režisierius. Dirbo savaitraštyje „7 meno dienos", 2004-2007 savaitraštyje „Literatūra ir menas", 2007-2008 m. laikraštyje „Verslo žinios". Nuo 2009 m. dirbo Bernardinai.lt redakcijoje.

Parašė pjeses „Milžino širdis" (1985), „Gaisrininkų legendos" (1989).

1988-1998 m. dirbo „Šėpos" teatre, prodiuserių firmose. Kūrė tekstus „Šėpos" teatro tęstiniams vaidinimams „Revoliucijos lopšinės" ir „Komunistinės nostalgijos".

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1993 m.

Išleido eileraščių knygas „Kitoj miško pusėj" (1989), „Medinė" (2001), eilėraščių apysaką „Elio" (2007), „Paliktos paletės" (2021), esė rinkinį „Vamzdis" (2010), knygų vaikams „Sargo nuotykis" (2005), „Lapė ir kaliošai" (2008)," Katinėlis ir Gaidelis" „Kalėdų ieškojo" (2009), „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje" (2010), „Vytuko Lietuva" (2014).

Poezija įtraukta į almanachus „Poezijos pavasaris", „Poetinis Druskininkų ruduo", į rinktines, antologijas. Eileraščiai versti į anglų kalbą.

Sudarė almanachą „Poezijos pavasaris 2002" (kartu su E. Ališanka, S. Geda, 2002),Mylėjau: Sarbievijaus kiemo poetų antologiją „Mylėjau" (2012).

Parašė daug literatūros kritikos straipsnių, publicistikos.

Anot kultūros istoriko Dariaus Kuolio, L. Jakimavičius lietuvių kultūroje buvo nepakartojamas, išskirtinis: labai jautrus, jautriai išgyvenęs tikrovę. „Ir sykiu rūstus žemaitis. Su stipria ironijos, juoko dovana gebėjęs tą tikrovę labai subtiliai išjausti, apie ją labai niuansuotai kalbėti. Buvo puikus poetas. Sykiu turėjo Dievo dovaną matyti komiškąsias būties puses. Apdovanotas sveika sodria ironija", - sako Darius Kuolys.

2007 m. Vytautas V. Landsbergis sukūrė apie jį dokumentinį filmą „Liudvikas".

L. Jakimavičius buvo apdovanotas Kultūros ministerijos premija (2003). LRS premija (2008), Juozo Tumo-Vaižganto premija (2011).

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.