2018 m. lapkricio 12 d., Pirmadienis

Tylos minutė

*print*

Išėjo žurnalistas docentas daktaras Liubomiras Viktoras Žeimantas

2018-10-25
 
Liubomiras Viktoras Žeimantas

Liubomiras Viktoras Žeimantas

2018 metų spalio 24 dieną Vilniuje išėjo Anapilin žinomas žurnalistas docentas daktaras Liubomiras Viktoras Žeimantas.
Liubomiras Viktoras Žeimantas gimė 1931 m. balandžio 12 d. Dzūkijoje, tuometinės Seinų apskrities (dabar Lazdijų rajono) Dumblių dvare, kurį tuo metu valdė jo tėvai Mečislovas ir Malvina Žeimantai. Augo Vilniuje ir mokėsi Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje.
Anksti pradėjo dirbti. Pirmas nuolatinis darbas - Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. Čia dirbdamas baigė vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete bibliotekininkystę. Tačiau iš antrojo kurso buvo pašalintas, nes dėl darbo turėjo praleidinėti karinius užsiėmimus ir todėl „prasikalto" tuomet dar Vilniaus universitete veikusiai karinei katedrai, kuri jautėsi, ypač studentų - vyrų atžvilgiu, net visagalė.
Vėliau buvo studijos Maskvoje. Apie tai jubiliatas prisimena: „Kartą „Komjaunimo tiesos" darbuotojo paragintas parašiau straipsnį. Atrodo, įtikau. Į mane atkreipė dėmesį. Vėliau susilaukiau pasiūlymo pasimokyti žurnalistikos Centrinėje komjaunimo mokykloje Maskvoje. Baigus ją, buvau paskirtas į „Komjaunimo tiesą", kur mane, miesto vaiką, tuometinis laikraščio redaktorius Albertas Laurinčiukas atidavė į valstiečių jaunimo skyriaus vedėjo Jokūbo Kaminsko globą".
Šiame jaunimo laikraštyje L. V. Žeimantui sekėsi. Jis greitai tapo skyriaus vedėju, vėliau - laikraščio redaktoriaus pavaduotoju. Šis nuoseklus kopimas karjeros laiptais buvo lydimas neakivaizdinių aukštųjų žurnalistikos studijų, kurias jis baigė 1965 m.
„Komjaunimo tiesa" buvo jaunimo laikraštis, kuriame stengtasi darbuotojus turėti jaunatviško amžiaus. „Senių" dėl amžiaus nieks ypatingai negujo lauk, bet po truputį spaudė žvalgytis į suaugusių leidinius. Aukštojo mokslo diplomas ir ilgoka, nuo 1955 m. darbo praktika redakcijoje leido Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedrai juo susidomėti ir 1967 metais pasiūlyti L. V. Žeimantui katedros asistento darbą. Šioje katedroje jis išdirbo daugiau kaip dvidešimt metų. 1971 m. apgynė disertaciją, 1973 m. tapo docentu, 1975-1984 m. buvo Žurnalistikos katedros vedėjas. Dar kurį laiką antraeilėse pareigose dirbo ir VU Istorijos fakulteto prodekanu. 
1957 m. jis buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 
1979 metais jam suteikiamas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto vardas.
Vėliau jį vėl paviliojo praktinė žurnalistika. 1987-1992 m. jis buvo žurnalo „Lietuvos ūkis" (iki 1991 - „Liaudies ūkis") vyr. redaktoriumi. 1992 m., jau būdamas pensininkas, dirbo leidybos redakciniame centre „Lietuvos auto." 1993 m. buvo pakviestas atkurti laikraštį „Geležinkelininkas", kurio vyriausiuoju redaktoriumi išdirbo iki 1996 m., kol jau visiškai išėjo į užtarnautą tikrą pensiją.
L. V. Žeimantas, dirbdamas „Geležinkelininke" susidomėjo geležinkeliais. Išleido kelias solidžias knygas, skirtas Lietuvos geležinkelių istorijai - „Lietuvos geležinkeliai. Nepriklausomo darbo dešimtmetis: 1991-2001" (2001), „Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis" (2003) ir „Liepojos-Romnų geležinkelis" (2005).
2008 m. jis apdovanojamas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai". 
Kolega Jonas Vėlyvis, sveikindamas L. V. Žeimantą su 80-mečiu, rašė: "Sukaktuvininkas savo jubiliejų pasitinka baigdamas dviejų tomų knygą „Nepriklausomos Lietuvos geležinkeliai 1919-1940" ir visuose Lietuvos kampeliuose turėdamas daug mokinių, dabartinių žurnalistų".
Knygos rankraštį L. V. Žeimantas spėjo užbaigti, perdavė jį leidėjams, deja, naujos knygos jau nesulaukė.
Lietuvos žurnalistų šeima neteko draugiško bičiulio, gero kolegos, patyrusio žurnalisto.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminėms ir artimiesiems.
Su L.V. Žeimantu bus galima atsisveikinti Laidojimo rūmuose (Olandų g.) 1-oje salėje spalio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 16 val, ir spalio 26 d. darbo laiku iki 19 val. Po to kūnas bus kremuojamas. Spalio 27 d. (šeštadienį) bus galima atsisveikinti nuo 9 val. Urna bus išnešama 11 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse. 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-10-26 08:36
 
Share |
 

Komentarai (26)

Jūsų el. paštas

Jonas Jackevičius

2018-11-04 12:46

Vytautai, siunčiu didžiausią ir nuoširdžiausią užuojautą dėl Viktoro Liubomiro netekties. Visada prisimenu Jo draugišką pagalbą ir dėmesį man Žurnalistikos katedroje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Stasinas

2018-11-03 18:05

Į praeitį grimsta mūsų metai ir jie niekuomet nebegrįš. Jie su savimi nusineša ir žmones, kurie daug yra nuveikę Tėvynės ir jos žmonių labui. Gražiai palydėjome į Amžinąją kelionę ir Tavo, Vytautai, brolį Liubomirą, kurį geru žodžiu prisimena daugelis žurnalistų bendruomenės narių.Tau, Vytautai, linkiu ir toliau sekti brolio pėdomis ir perdaug neliūdėti:brolis nugyveno gražų amžių, buvo mylimas žurnalistų, o gyvenimo realybė yra tokia: mirties dar nė vienas nėra išvengęs, svarbu dirbti, kurti, o mūsų visų kelione į Anapilį pasirūpins tas, kuris sėdi aukščiausiame Pasaulio soste.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, Palanga

2018-10-30 12:32

Jis, šimtams savas, mūsų laukiantis Vilniaus universiteto žurnalistikos Dėstytojas, o prieš tai – malonus „Komtiesietis“ buvo ir yra įsimintinas supratingojo, etiško žmogiškumo, vilnietiškojo patriotizmo ir tolerancijos magnetas. Kolegos pajūryje Jį, docentą Liubomirą Viktorą Žeimantą, mini šviesiai. Apmąstymams sutelkiančios Ramybės dienomis esu sykiu su broliu – redaktorium, poetu Vytautu Žeimantu ir visais gerbiamo L. V. Žeimanto artimaisiais.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Romas Bacevičius, Kaunas

2018-10-29 13:52

Gerbiamas Vytautai, nuoširdi užuojauta netekus brolio. Gaila, kad negalėjau atvykti į laidotuves. Bet kažkas iš mūsų kurso tikrai buvo. Jūsų brolis buvo visų žurnalistikos specialybės studentų gynėjas, kai kuriuos „už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu“ aukštesnioji valdžia grasindavo išmesti ar paskelbdavo jau išmetusi, o jis vis tiek nežinau kokiu būdu juos išgelbėdavo. Kažin ar dabar yra tokių, kurie savo studentus taip gintų?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jadvyga Godunavičienė

2018-10-29 13:25

Vytautai, nuoširdžiai užjaučiu tave mirus mylimam broliui Liubomirui Viktorui. Gerai prisimenu, kaip jis mūsų "Vakarinių naujienų" redakcijai padėjo, kai mus su automatais sovietiniai desantininkai išvarė iš Spaudos rūmų. Prisimenu, kaip priglaudė Algirdo gatvėje, davė kompiuterius ir mes vėl galėjome pradėti leisti savo laikraštį. Jis priėmė labai geranoriškai, suteikdamas ir mums jam įgimto optimizmo, draugiškumo. Tokie dalykai nepasimiršta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Kęstutis Demskis

2018-10-29 11:27

Vytautai, nuoširdžiai dėkoju už gražiai į paskutinę kelionę palydėta brolį ir mano patikimą draugą - moksle ir darbe -Liubomirą. Atmintyje liks daug įsimintinų dienų. O mūsų draugystė prasidėjo tais tolimais 1952 metais, kai jis bėgdavo iš seminaro į pasimatymus pas busimą žmoną... Po metų kartu studijavome zurnalistiką.Tad žinia apie jo netektį man buvo labai skaudi. Iš mūsų draugiško lietuvių šešetuko likau vienas... Graudu. Bet toks jau gyvenimas. Neliko nuošalyje ir spauda. Dėkui “Lietuvos aidui” už paskelbtą platų nekrologą - dar karta pabuvau su jo gyvenimu ir darbais. Dar kartą užjaučiu jus visus. Stiprybes, sveikatos, sėkmes.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Valentinas Juraitis

2018-10-29 11:18

Gerb. Vytautai, reiškiu užuojautą dėl Jūsų brolio Liubomiro mirties. Jūsų brolis ir man atvėrė kelią į žurnalistiką, nuoširdžiais patarimais ir globa padėjo siekti savo kelio. VU studentų buvo mylimas, nes turėjo gerą saviironijos jausmą mokėjo subtiliai pasišaipyti ir iš savęs, ir iš kitų. Visada Jį prisimenu su dėkingumu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gražina Viktorija Petrošienė

2018-10-27 23:42

Šviesaus atminimo Viktoras Žeimantas 1967-aisiais mums, pirmakursiams sakė:"Esate pirmas mano kursas, daug iš manęs nesitikėkite, aš praktikas" Tačiau davė mums daug daugiau, negu tikėjomės - buvo kolegiškas, pagarbus studentams, linksmas, kiek ironiškas, kantrus. Mielai dalinosi savo patirtimi...Skaudi netektis...Nuoširdi užuojauta šeimai, artimiesiems.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Vaitkus

2018-10-27 16:02

Vytautai, nuoširdžiai užjaučiu dėl brolio Liubomiro Viktoro mirties. Mūsų visų amžius eina ten, iš kur prasidėjo ir jo bėgimo negalime nei atšaukti, nei sulėtinti. Viskam yra savas laikas. O jis pralekia labai greitai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Virgilijus Juodakis

2018-10-27 15:56

Mielas Vytautai, liūdna, kad jau išmušė nuostabios sielos žmogaus valanda. Jį visada prisiminsiu kartu su kitais mano geradariais iš Žurnalistikos katedros.
O Tau, Vytautai, ir kitiems likusiems šeimyniškiams siunčiu nuoširdžiausios užuojautos žodžius.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media