Žiniasklaida Lietuvoje

Ataskaitos pateikimo data sutampa su visą pasaulį apėmusiu iššūkiu, kai valstybei tenka kovoti su mirtina grėsme ir atrodytų, kad žmogaus teisių apsauga nėra pirmaeilis dalykas. Džiugina tai, kad žiniasklaida (taip pat ir socialinė medija) šios mirtinai pavojingos krizės akivaizdoje rodo sugebėjimą susitelkti kovoje ne tik su epidemiologinėmis grėsmėmis, bet ir su galimais žmogaus teisių pažeidimais. Tai puikus pavyzdys, dar kartą įrodantis, kad laisvas žodis ir informacijos laisvė yra ypatingos svarbos vertybės, užtikrinančios demokratinės visuomenės klestėjimą ir plėtrą net baisiausių sukrėtimų akivaizdoje. Tačiau saviraiška turi ir savo kainą. Neseniai į Tarnybą kreipėsi vaikas. Jis socialinėje erdvėje, žalojamas ne rykšte, o žodžiu. Vaiko šauksmas verčia susimąstyti apie saviraiškos grimasas. Viešai skelbiant informaciją mums visiems svarbu neužmiršti, kad laisvas žodis tai vertybė, o ne šaltasis, bausti skirtas ginklas.

Bendra pasaulinė tendencija, kai faktiškai visas turinys nepamatuojamais šuoliais, o gal derėtų sakyti gigabaitais, keliasi į internetą, akivaizdžiai stebima ir mūsų šalyje. Ir šiandien galima drąsiai teigti, kad mes nė nenutuokiame kokiupagreičiu ši transformacija vyksta. Nuolat atsiranda nauji socialiniai tinklai, kurių vartotojų kiekis viršija 500 mln. - pavyzdžiui, TikTok, ir visąlaik auga.

Skaičiuoju penktuosius savo kadencijos metus. Lygiai tiek beldžiau į Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės duris prašydama didinti Tarnybos asignavimus, kurie plečiantis funkcijoms nesikeitė jau dešimtmetį. Galbūt tai bausmė...? Didėjant skundų skaičiui ir nekintant Tarnybos finansavimui vadovui tenka nelengvas uždavinys: ne tik užtikrinti pagrindinių funkcijų vykdymą, bet ir išsaugoti darbuotojus. Tarnautojų nemotyvuoja bevaisės pastangos pasirūpinti tinkamu finansavimu. Nekintančių asignavimų rezultatas - prarasti išugdyti darbuotojai ir iššūkis užtikrinant dar 1996 metais įstatymų leidėjo pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Per pastaruosius penkerius metus skundų skaičius išaugo beveik dvigubai. Penktus metus iš eilės didėjanti skundų skaičiaus kreivė ne tik nieko nestebina, bet ir sukuria nuolatinės skubos įtampą bei kelia pastovius profesinius iššūkius.

2019 metais pradėjome skinti antrųjų metų su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu vaisius: vis daugiau asmenų siekia ne garbės ir orumo, privatumo gynimo Tarnyboje, asmenims vis labiau rūpi duomenų apsauga - tai radikalus lūžis žmonių sąmonėje ginant neturtines teises.

Teikiu paskutinę savo kadencijos ataskaitą. Tarnyba - akivaizdus pavyzdys, kai su mažais asignavimais ir nepakankamais žmogiškaisiais resursais pasiekiama įspūdingų rezultatų. Dėkoju visai Tarnybos komandai už nuoširdų darbą ir už tai, kad viliojami lengvesnio duonos kąsnio nepasidavėte ir dirbate savo valstybei!

 

Žurnalistų etikos inspektorius - valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatos. Nuosekliai stiprėja žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimai asmens duomenų apsaugos srityje - nuo 2018 m. gegužės 25 d. inspektorius pagal savo kompetenciją tapo viena iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - Reglamentas) taikymo priežiūros institucijų Lietuvoje, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. jam priskirta nauja funkcija - įgyvendinti 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ir Tarnyba), kurios strateginis tikslas - žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse.

Tarnybos misija - užtikrinti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, ugdyti kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus, kelti žmogaus teisių suvokimą visuomenėje, skatinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę.

Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pagal Reglamentą pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Be pagrindinės skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo funkcijos, žurnalistų etikos inspektorius vykdo ir eilę kitų funkcijų: vertina, kaip informuojant visuomenę yra laikomasi pagrindinių visuomenės informavimo principų, atlieka viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse (išskyrus radiją ir televiziją) stebėseną, ekspertinį paskelbtos viešosios informacijos vertinimą dėl nesantaikos skatinimo įvairiais pagrindais, priskiria visuomenės informavimo priemones ar jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms.

Tarnyba yra vienintelė institucija Lietuvoje paskyrusi savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis IT kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angl. hate speech) internete.

(Bus daugiau)