Žiniasklaida Lietuvoje

Neseniai Lenkijoje, Baltstogėje, baigėsi visą savaitę dirbęs 84-sis Pasaulio esperantininkų kongresas. Jame dalyvavo ir grupė Lietuvos žurnalistų esperantininkų.

Kaip žinoma, Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacija (TEŽA) yra įregistruota Lietuvoje. Tai organizacija, vienijanti 38 šalių esperantininkus žurnalistus. Jai vadovauja LŽS pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis. Jis buvo ir devynių Lietuvos esperantininkų žurnalistų grupelės vadovas kongrese.

Liepos 30 dieną įvyko TEŽA narių, dalyvaujančių Balstogės kongrese, posėdis. Posėdžio pirmininkas A.Antanaitis 20-čiai narių iškilmingai įteikė organizacijos nario korteles ir informavo apie teisines TEŽA įregistravimo procedūras. Generalinis sekretorius Vytautas Šilas apžvelgė narystės ir biudžeto klausimus. Vicepirmininkas K.Kniivila (Švedija) papasakojo apie organizacijos tinklapį www.tejha.org. Buvo priimti sprendimai laidų esperanto kalba per Varšuvos radiją, Etikos kodo ir nario mokesčio klausimais. Posėdyje buvo kalbama ne tik apie tolimesnę TEŽA veiklą. Buvo palietas ir nevienareikšmiškai vertinamas  Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas.

Apie kongresą. Jis vyko jotvingių žemės sostinėje Balstogėje (dabar Šiaurės rytų Lenkijos Palenkės vaivadija). Šiame mieste prieš 150 metų gimė (iš tikrųjų, 1959-12-15) tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas Lazaris Liudvikas Zamenhofas. Taigi pagrindine kongreso tema buvo pasirinkta tokia: Kurti taikos tiltą tarp tautų – Zamenhofas šiandien. Į šį kongresą susirinko 1860 esperantininkų iš 61 šalies. Iš Lietuvos – 51 esperantininkas, iš Ispanijos – 33, iš Švedijos – 35, iš Italijos -62, iš Irano – 21, iš Nepalo – 3, iš Madagaskaro, Saudo Arabijos ir Pakistano – po 2.

Labiausiai atstovaujamos buvo Vokietija – 137, Japonija – 176, Prancūzija – 242 ir Lenkija – 312 esperantininkų. Jie atstovavo ir beveik 60-čiai įvairių esperantininkų organizacijų (sveikos gyvensenos, etnologų, geležinkeliečių, mokytojų, muzikų, mokslo bičiulių, medikų, teisininkų, krikščionių, aklųjų, ateistų, žurnalistų ir pan.) Beje, ne visos jos kongrese rengė savo narių posėdžius.

Pagrindiniai kongreso renginiai vyko Balstogės universitete (penkiuose jo pastatuose kongreso dalyviams buvo skirta 15 auditorijų). Visuotiniai renginiai (kongreso atidarymas ir  uždarymas, didieji koncertai) vyko 2000 žmonių talpinančioje palapinėje. Kai kurie kultūriniai renginiai buvo nukelti į miesto teatrus ir kavines. Pavyzdžiui, vienoje iš tokių kavinių koncertavo ansamblis ASORTI iš Visagino, beveik visas savo repertuaro dainas atlikęs esperanto kalba ir tik keletą lietuviškai.

Iš viso įvyko 236 renginiai (posėdžiai, susirinkimai, knygų pristatymai, koncertai). Suprantama, vienu metu vyko keli renginiai ir ne visada galima buvo patekti visur kur norėtųsi. Pavyzdžiui, liepos 30-ąją tuo pat metu rinkosi bahaistai (Rytų religinis judėjimas), krikščionys, teisininkai, užsienio santykių komitetas, vyko egzaminai pagal Europinę kalbų egzaminų sistemą, diskusija apie esperantišką literatūrą, Pasaulio esperantininkų asociacijos tarnyba atsakė į klausimus.

Beje, žurnalo “Litova Stelo” redaktorius V.Šilas Esperantologinėje konferencijoje dėmesingai beveik 200 klausytojų auditorijai perskaitė pranešimą “Zamenhofas ir Lietuva. Mūsų žydas”.

Kad Balstogės mieste vyko pasaulinis kongresas jautė visi miestiečiai. Miesto centre ir prie geležinkelio stoties (ir ne tik ten) plevėsavo esperanto vėliavos (žalia su žalia žvaigžde baltame viršutiniame kampe), kai kurios kavinės turėjo meniu ne tik lenkų ir anglų, bet ir esperanto kalba,   miestas siūlė ekskursiją po “esperantiškas” vietas, informaciją Esperanto kalba girdėjosi ir miesto autobusuose.

Susidariusį gerą įspūdį apie miesto gyventojus kiek apkartino keli incidentai – Zamenhofo paminklas mieste buvo apipiltas dažais, į didžiąją palapinę (kur turėjome susirinkti kongreso atidarymui), buvo mestas butelis su degiu skysčiu, keliems kongreso dalyvių autobusams (papuoštais esperantiškom vėliavėlėm) buvo pradurtos ratų padangos. Šiuos incidentus aiškintis ėmėsi vietos policija.

Kitas, jau 95-asis, Pasaulio esperantininkų kongresas įvyks 2010 m. Havanoje (Kuba). Dar po metų esperantininkų kongreass bus rengiamas Kopenhagoje. Jame įvyks ataskaitinis-rinkiminis TEŽA narių susirinkimas. Ar A.Antanaitis išliks TEŽA pirmininku, o V.Šilas generaliniu sekretoriumi, paaiškės po dvejų metų.