2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Iš Azerbaidžano deportuoto žurnalisto istorija gali pasikartoti

2009-07-22
 

Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo laišką iš Azerbaidžane viešėjusio Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ atstovo spaudai Gedo Saročkos. Jame – žurnalisto deportavimo istorija, kuri galimai gali pasikartoti ir kitiems kolegoms, keliausiantiems į šią šalį.

 

“Jaučiuosi įžeistas ir nukentėjęs. 2009 metų liepos 19 dieną, sekmadienį, su Panevėžio „Ekrano“ komanda išvykau į Azerbaidžano sostinę Baku. Iš Panevėžio į Rygą 29 žmonių ekipažas vyko autobusu, iš Rygos oro uosto lėktuvu pasiekėme Baku. Baku oro uoste nusileidome naktį, jau liepos 20-ąją, 1 val. vietos laiku. Oro uoste kiekvienas užpildėme Azerbaidžano vizai gauti reikalingus blankus, sumokėjome po 60 eurų vizos mokestį,” – savo laiške rašo  žurnalistas ir Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ atstovas spaudai G.Saročka.

 

Pasak jo, oro uosto (pasienio) darbuotojas surinko visų pasus ir, pažadėjęs juos ryte grąžinti su vizomis, išleido komandą į viešbutį. Apie 5 val. ryto telefonu paskambinęs viešbučio darbuotojas paklausė, ar kalba su Gedu Saročka, tuomet patarė su savimi pasiimti „visus daiktus, kuriuos atsivežiau, nes iškilo rimtų problemų dėl mano vizos“. Nusileidus žemyn lietuvio jau laukė du nepažįstami vyrai civiliais rūbais.

 

“Pamatę, kad atėjau be daiktų, liepė eiti į kambarį ir tuoj pat grįžti su manta. Grįždamas su lagaminu ir kompiuteriu, į priimamąjį iškviečiau FK „Ekranas“ administratorių Simą Baubonį. Šis, tikėtina, bandė susisiekti su FC „Baku“ atstovais, Lietuvos konsulu Azerbaidžane. Davę vos minutę pakalbėti su S. Bauboniu, vyrai skubiai paprašė sėsti į baltą BMW. Su manimi minėti asmenys elgėsi mandagiai, tačiau beveik nekalbėjo, neatsakinėjo į klausimus, už ką esu siunčiamas atgal į Lietuvą. Per rytinį Baku automobiliu važiavome vidutiniškai 130-140 km/h greičiu, kartais viršydami ir 190 km/h greitį, kirsdami sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Įtariau, kad vyrai skuba norėdami spėti įsodinti mane į 6.40 val. reisu Baku- Ryga skrendantį lėktuvą. Pakeliui vienas iš vyriškių prasitarė, kad būsiu deportuotas, nes mano pase yra Kalnų Karabacho viza (Armėnijos ir Kalnų Karabacho vizos mano pase atsirado 2009 metų gegužės 13-22 dienomis, kuomet su Lietuvos žurnalistų futbolo rinktine dalyvavome tarptautiniame futbolo turnyre Armėnijoje),” – savo deportavimo iš Azerbaidžano istoriją pasakoja G.Saročka.

 

Argumentas, kuris muitinės pareigūno lūpomis buvo pateiktas iš svetimos šalies deportuojamam lietuvių žurnalistui tebuvo toks: „Jei  tavo pase Kalnų Karabacho viza – tai reiškia, kad tu pripažįsti jo suverenumą.“


”Pareigūnas beveik nereagavo į paaiškinimus, ką veikiau Armėnijoje ir Kalnų Karabache, trumpai išdėstė Kalnų Karabacho istoriją. Pasakė: „Pasikeisk pasą, tada atvažiuok, įleisime“. Sunku nupasakoti mano savijautą oro uoste, bet (nors su manimi elgėsi pakankamai maloniai, gal todėl, kad taip elgiausi ir aš) jaučiausi kaip nusikaltėlis, išdavikas, priešas, nors į Azerbaidžaną atvykau vienu tikslu – teisingai informuoti Lietuvą ir pasaulio futbolo bendruomenę apie populiariausią pasaulyje sporto šaką. Nieko blogo nepadaręs kaltu jaučiausi prieš man dar nematytą valstybę, į kurią atvykau, prieš Lietuvą, prieš futbolo klubą „Ekranas“: darbdavius, kolegas, futbolininkus. Oro uosto darbuotojai man grąžino 60 eurų ir vizos blankui pildyti panaudotas mano nuotraukas. Liepos 20-osios ryte, 7.40 val., AIR BALTIC lėktuvas išskraidino mane į Rygą. Turėjęs Azerbaidžane viešėti daugiau nei 3 paras, išbuvau 6 valandas. Deportacija neleido dirbti darbo, dėl kurio vykau – raštu ir vaizdu informuoti Lietuvos futbolo visuomenę apie Azerbaidžano futbolą, FC „Baku“, Panevėžio „Ekraną“, UEFA Čempionų lygos antrojo kvalifikacinio etapo atsakomąsias rungtynes ir viską, kas su jomis susiję,” – nusivylimo neslepia G.Saročka.

 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, reaguodamas į situaciją, sakė, jog jį “šokiravo ne tik pats faktas, bet ir aplinkybės, kuriomis tai buvo padaryta. Primenu, kad LŽS yra ne politinė organizacija. Mūsų kolegos taip pat nėra politikai. Todėl vizitai į kitas šalis su siekiu pabendrauti su kolegomis niekaip nesusiję su politiniais konfliktais ir jų eskalavimais”.


 


”Nors Gedas Soročka nėra LŽS narys, visgi atsižvelgdami į šią situaciją mes kreipiamės į Lietuvos užsienio reikalo ministeriją, kad būtų gauta detali informacija iš Azerbaidžano valdžios institucijų, paaiškinant situaciją ir pateikiant įvertinimus tų pareigūnų veiksmų, kurie priėmė tokį sprendimą. Beje, gegužės mėnesį Armėnijoje lankėsi žurnalistų delegacija, kurioje buvo ir LŽS nariai. Todėl gali būti, jog jiems taip pat gali ateityje tekti susidurti su žmogaus ir žurnalisto teisių pažeidimais Azerbaidžane, o Lietuvos Respublika privalo ginti savo piliečius ir jų teises,” – pareiškė LŽS vadovas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-08-05 14:41
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media