Žiniasklaida Lietuvoje

Algis Kusta

Pokariu rajonuose buvo steigiami laikraščiai, turėję tapti naujosios valdžios „propagandistais ir agitatoriais". Iki šiol yra likusių  nemažai rajoninių laikraščių, perėmusių anųjų leidinių tęstinumą. Vienas jų - „Kaišiadorių aidai". Jo egzistavimo kelią primena neseniai išleistas leidinys „Kaišiadorių aidams" -70". Jo autorius - 25 metus laikraščiui vadovavęs Jonas Laurinavičius. Leidinį parengė ir maketavo Jūratė Bagurskienė, beje, ne vienos J. Laurinavičiaus knygos apipavidalintoja.

Pirmasis Kaišiadorių apskrities laikraščio numeris išėjo 1946 m. spalio 6 d. Jis vadinosi „Bolševikiniu keliu".  Metai keitė metus, o su jais kito ir  laikraščio pavadinimas: pasuko „Komunistiniu keliu", o iš jo tiesiai „Į komunizmą". Laikraštis dabartiniu pavadinimu „pakrikštytas" 1989 m. „Kai kas, ypač Atgimimo pradžioje, nepatikliai žiūrėjo, kad  „Kaišiadorių aidai", kurio pirmtakas buvo rajono laikraštis „Į komunizmą", nenukirto su juo sąsajų ir nepradėjo naujos numeracijos... - rašo J. Laurinavičius. - Tačiau kaip gali nubraukti tai, kas buvo. Istorijos nepaneigsi, neištrinsi, kad ir kokia tamsi ji būtų. Į tą tarybinį laikotarpį sutilpo dviejų trijų kartų gyvenimas. Žmonės mokėsi, svajojo, dirbo, augino vaikus, statė Kaišiadorių daugiabučius, stovėjo eilėse mėsos parduotuvėse... Na ir prenumeravo rajono laikraštį, pirko jį kioskuose, skaitė".

Ką laikraštis rašė, ir ką skaitytojai skaitė? Minint laikraščio jubiliejus,  jo gyvavimo kelias buvo aprašytas  knygelėse, skirtose penkiasdešimtmečiui ir šešiasdešimtmečiui. Dabartiniame minėtame leidinyje pateikiama „Kaišiadorių aidų" laikraščio 2006-2016 metų veiklos kronika. Chronologine tvarka, verčiant kiekvienų metų numerius, apžvelgiamos reikšmingiausios publikacijos, svarbiausi redakcijos gyvenimo įvykiai.

Pernai spalio 6-ąją laikraščiui sukako 70 metų. Ta proga redakcijos kolektyvą pagerbė ir oficialūs asmenys - rajono meras Vytenis Tomkus su vicemeru Algimantu Janavičiumi bei savivaldybės administracijos direktoriumi Česlovu Neviera, Seimo narys Bronius Bradauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Kaišiadorių miškų urėdijos urėdas Stasys Truskauskas, ir  įvairių miesto įmonių atstovai, ir bene visa rajono seniūnų „armija". Myli kaišiadoriškiai savo laikraštį. Juk vietinė spauda, kaip rašo J. Laurinavičius, „turi vieną ypatybę, kurios neturi jokia žiniasklaida. JI arčiausiai skaitytojo. Ji čia pat. Į respublikinę žiniasklaidą patenka tik rezonansiniai įvykiai, kurie gali būti įdomūs visai šaliai, o iš rajono spaudos sužinai ir apie kasdieninius savo aplinkos reikalus. Čia pat ir redakcija, čia pat ir žurnalistai, su kuriais gali pasidalinti savo mintimis, savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Ir ne tik redakcijoje, bet ir susitikęs gatvėje, kavinėje, renginyje, parduotuvėje... Čia mes visi savi, bent iš matymo pažįstami, taip pat iš publikacijų laikraštyje." Leidinyje pagarbiai prisimenami laikraščio bendradarbiai, neetatiniai talkininkai, išvardinama jų daugybė. Pasirodo, pokario metais itin aktyvus buvo Kaišiadorių gimnazijos moksleivis Bronius Genzelis, dabar Kovo 11-osios akto signataras. Įdomūs leidinyje pateikiami buvusio Kaišiadorių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininko Leono Bukausko prisiminimai apie bendradarbiavimą laikraštyje.

Kaišiadorių laikraščio redakcijoje  dirbo nemažai talentingų spaudos žmonių. Tai redaktoriai Zenonas Lapinskas, Benjaminas Uždravis, Pranas Grabijolas, fotokorespondentas Pranas Dubosa, žurnalistai Ramunė Lazauskaitė, Vacys Bukauskas, Jonas Raudeliūnas, Nijolė Ulozaitė, Albinas Anužis ir daug kitų, kai kuriems jų buvo suteikti nusipelniusių žurnalistų garbės vardai, pelnė aukščiausias žurnalistines premijas. Leidinyje išvardinami ir dabartiniai redakcijos darbuotojai. Regis, leidinio autorius stengėsi nieko nepamiršti, ir šis jo gestas žavi nuoširdumu ir kolegiška pagarba tiems, kurių dėka gyvavo laikraštis. Artėjant laikraščio jubiliejui rubrikoje „Kaišiadorių krašto šviesuoliai" buvo publikuoti išsamūs pasakojimai apie kai kuriuos kaišiadoriškius žurnalistus, apie jų kūrybinę veiklą.

Per visą „Kaišiadorių aidų" istoriją jo redakcijoje dirbo apie 100 žurnalistų, techninių darbuotojų. Per 70 metų išleistas 8581 laikraščio numeris. Laikraštį  redagavo 8 redaktoriai. Ilgiausiai - J. Laurinavičius, beje, redakcijoje išdirbęs iš viso 41-erius metus. Apie juos, apie kelią į žurnalistiką, apie žurnalisto ir spaudos atsakomybę kalba J. Laurinavičius, atsakydamas į Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikraščio redaktoriaus Vytauto Žeimanto klausimus. Pokalbis „Per visą gyvenimą- su žurnalisto bloknotu" spausdinamas leidinyje. Jame yra dar vienas interviu su J. Laurinavičiumi - „Su žaliojo grožio žavesiu". O. Trepulaitės-Virginavičienės kalbinamas, J. Laurinavičius pasakoja apie savo veiklą gamtosaugos baruose. Jis yra paskelbęs daug publikacijų aplinkosaugos, aplinkotvarkos, miškininkystės klausimais. „Kai pradėjau dirbti Kaišiadorių rajono laikraščio redakcijoje 1964-aisiais, vienas mano veiklos barų buvo rūpintis gamtos apsaugos propagavimu, - prisimena J. Laurinavičius. - Kartu su kitais žurnalistais, daugiausia B. Uždraviu, rengėme skyrelį „Gamta ir mes". Belieka pridurti, kad J. Laurinavičius yra ne tik nenustygstantis publicistas, bet ir aktyvus tautotyrininkas, Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininkas, dabar redaguojantis jos leidinį „Tautotyros metraštis".

Turi ką prisiminti „Kaišiadorių aidų" žurnalistai, redaktorius J. Laurinavičius. Laikraštis tapo kaišiadoriškių gyvenimo žinynu. Vargu kur rastum tiek daug medžiagos apie rajono statybas, pramonę, kultūrą, garbius žmones, jų darbus ir svajones. Visa tai primena jubiliejinis leidinys. Jis iliustruotas redakcijos archyvo nuotraukomis. Pateikiamos sveikinimų faksimilės.

„Tarp kasdienių džiaugsmų ir rūpesčių kartais nesustoji, nepasvajoji, koks įdomus, prasmingas mūsų buvimas, kiek reikšmingų, gražių darbų praeina pro žurnalistų ir skaitytojų akis ir širdis, - sako J. Laurinavičius. - Kai įvykius, faktus sudėlioji į vieną virtinę, atmesdamas mažareikšmius, vienadienius, kurie savo laiku reikalingi, neišvengiami, - net nustembi: nejaugi taip turiningai gyvenome?"  Tuo ir įdomus šis leidinys, leidžiantis pajusti redakcijos darbo kasdienybę, įprasminantis ją faktų visuma. Pridekim dar ankstesnius du laikraščio jubiliejinius leidinius - ir turim vertingą žurnalistikos istorijos skyrių.

Kai perskaitai leidinį, dabar dažnai girdimoms pranašystėms apie popierinės spaudos artėjančią mirtį norisi paoponuoti 70 metų iššūkius atlaikiusių kaišiadoriškių žurnalistų žodžiais: „Eikite jūs balų deginti, tokie kalbėtojai". Laikraštis gyvuoja, tarsi teigdamas, kad visokia žiniasklaida reikalinga, jeigu ji reikalinga skaitytojams.

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.