Žiniasklaida Lietuvoje

Dainius Radzevičius

Druskininkų autobusų stoties antrajame aukšte kukliai, tačiau erdviai įsikūrę net dvi žiniasklaidos priemonės - Kurorto radijas ir laikraštis „Druskininkų naujienos". Artėjant 2016-ųjų metų pabaigai, vieną pirmadienio rytą su abiejų žiniasklaidos priemonių vyriausiuoju redaktoriumi Romu Sadausku-Kvietkevičiumi kalbamės apie tai, kas svarbiausia bet kuriam žurnalistui - galimybę sąžiningai dirbti savo darbą ir gauti sąžiningą atlygį už tą veiklą.

Kaip įprastai prasideda pirmadienio rytas?

Per savaitgalį vis tiek yra šiokių tokių naujienų, atvažiuojame į darbą ir krauname į naujienų portalą, pradedame maketuoti kitos savaitės laikraštį... Tai taip nenuobodžiai pradedame.

Druskininkai dabar gyvena žiemos rimtu. Ar tai jaučiasi ir miesto gyvenime - politika, verslas laukia šv. Kalėdų?

Druskininkai visgi yra visasezoninis kurortas ir žmonių čia atvažiuoja visais metų laikais. Pasiruošimas šventėms mieste jau juntamas - tos karūnomis papuoštos eglutės, o ir didžioji eglė bus kitokia. Pranešimai nuolat eina, kad čia bus gražiausiai pasipuošęs miestas Lietuvoje. Vos ne Kalėdų sostinė. Bet vietinių politinių aktualijų jų iš tiesų yra mažiau ir manau, kad iki pavasario kažko ypatingo iš Druskininkų ir neišgirsime. Nes pamačiusi rinkimų rezultatus vietinė opozicija po truputį ieško, ką čia jiems toliau veikti. Bet jau ne Druskininkuose. Jeigu teko matyti pranešimus, tai ir Vilnius SPA savo nekilnojamąjį turtą parduoda, o ir keli savivaldybės tarybos nariai dairosi, ką čia kur nors toliau nuo Druskininkų pradėti veikti...

Ką tai reiškia?

Nuleido rankas truputį. Tai niekada nesibaigia. Aš čia jau dirbu apie dvidešimtį metų ir mačiau ne vieną kartą politikų - vieni nueina, užauga nauji. Tiesiog čia jau sukurta ne vienpartinė valdžia, o vienpartinė visuomenė. Tai reiškia, kad užvaldyta ne tik dauguma miesto taryboje ar administracijoje. Visas miestas toks sukurtas. Jaunimas baigia gimnaziją ir išvažiuoja, o atvažiuoja tie, kam priimtinas toks vienpartinis valdymo būdas. Tai nieko keisto. Aš matau pagal vietinę žiniasklaidos situaciją, kad laikraštį parduoti yra vis sunkiau, vis mažiau yra žmonių, kuriems įdomi kitokia nuomonė. Tiesiog užtenka vienos. Mieste labai greitai viskas susirūšiuoja, o tie, kas kažkuo nepatenkinti, paprasčiausiai emigravo iš čia.

Ilgą laiką Druskininkai turėjo du laikraščius - „Druskonį" ir „Druskininkų naujienas". Atsirado ir trečiasis - „Mano Druskininkai". Jis „kitoks", daugeliui neįprastas, nes su pozityviom naujienom apie vietinę valdžią ir jos darbus. Tiesa, nors ir buvo pripažintas neetišku bei iš esmės paskelbtas už padorios žurnalistikos ribų, tačiau jis skinasi sėkmingai kelią - spalvotas, gražus, platinamas nemokamai dideliu tiražu. Atrodo, kad propagandinis turinys žmonėms prilipo ir tiko, ar čia dar vienas požymis, kad žmonėms nereikia kritinės nuomonės?

Šiuo atveju kalbėkime ne apie kritiką, o apie finansus. Bet kurį popierinį laikraštį kleisti yra tam tikros ribinės sąnaudos, kiek turėtų tas laikraštis susirinkti iš reklamos, kiek turėtų sunešti skaitytojai, kurie perka laikraštį. Kai vienam leidiniui per paramą iš savivaldybės vandens parko ar kitais būdais padengiama didžiąją dalį sąnaudų savivaldybė viešaisiais pinigais, tai iš esmės jie gali savi leidinį dalinti nemokamai. Ką jie ir daro. Iš esmės toks laikraščio dalinimas ilgesnį laiką (tai vyksta jau nuo 2013 metų) sugriovė spaudos rinką. Jos iš esmės čia jau nebėra. Niekas niekada čia daugiau neįkurs kito leidinio. Mums ir „Druskoniui" dabar tikrai labai sunku išgyventi. Galime kalbėti, kad artėjame prie tos ribos, kada nebeapsimokės leisti. Galime sakyti, kad didžioji dalis druskininkiečių gavę vieną nemokamą savaitraštį neišleis kitam leidiniui net ir minimalios sumos ar kelių centų. Nors mes savo laikraščio kainos nekėlėme nuo 2001-ujų metų. Nes juk įvykiai yra tie patys, todėl didžioji dalis jų kartosis visuose laikraščiuose. O poreikis surasti kažkokią kritišką nuomonę po truputį išnyksta.

Kuo tai paaiškinama? Juk visi leidiniai informuoja apie tuos pačius įvykius. Bet propagandinis „Mano Druskininkai" apie valdžią kalba tik gerai, o kritikuoja nebent opoziciją. Jūs gi kritikuojate valdžią ir tai esminis skirtumas. Žmonės turėtų suprasti  šį esminį skirtumą? Ar jiems jau nebereikia kritinės nuomonės?

Žmonės tai suvokia, bet jiems paprasčiausiai to nereikia. Jie nenori girdėti tos kitos nuomonės.

O kas nutiko? Gal taip lengviau gyventi - turi vien nuomonę, vieną valdžią?

Rinktis yra pakankamai sudėtinga. Kasdien savo galva mąstyti apie tai, kuris čia teisus, yra sunku. Geriau matyti šviesų paveikslėlį. Atkreipčiau dėmesį, kad tame leidinyje („Mano Druskininkai") ne tik nėra kitokių nuomonių, nei galvoja valdžia. Bet nėra ir kitokios neigiamos informacijos. Net kriminalinių įvykių nėra.

Tai gal jų (kriminalų) nėra?

Na policija siuntinėja kažkaip pranešimus apie tai. Mes įsidedame į portalą kasdien. Net iš pasienio - čia yra Latežerio ir Raigardo pasienio postai - mes porą kartų per savaitę gauname pranešimus apie kontrabandą. Juk tai vis tiek yra mūsų savivaldybės įvykiai. Bet ir tų jiems nereikia, nes tai nėra pozityvas. Druskininkuose turi būti tik šviesus vaizdas.

Romai, galima aš pasijuoksiu. Man dažnai tenka būti Vidurio Azijoje. Ten propagandiniai leidiniai atrodo labai panašiai kaip ir „Mano Druskininkai" - vien teigiamos naujienos, dažniausiai dar su prezidentu. Taip yra Turkmėnistane. Prisipažinsiu, kad net nepadoru į panašų leidinį žiūrėti XXI amžiuje čia pas Jus, Europos Sąjungoje. Panašu, kad visi jau susitaikė su tuo?

Taip. Tas susitaikymas užsitęsė. Iš pradžių su kolegomis iš „Druskonio" parašėme skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektorės tarnybai. Tikėjomės ir sulaukėme sau palankaus rezultato, kad skunduose paminėti faktai pasitvirtino. Bet išvados buvo apskųstos teismams, procesas vyko gal porą metų...  Galų gale visi teismai patvirtino išvadas, bet visą tą laiką leidinys (propagandinis „Mano Druskininkai" - D.R.) toliau ėjo. Buvo dalinamas ir po truputį stūmė vietinę spaudą iš rinkos. Ir žmonės pripranta. Žmonės prie visko pripranta. Juk niekas neklausia, ar tu nori to laikraščio. Jeigu kainuotų bent centą ir jį reikėtų  nusipirkti, tai jau yra aktyvus veiksmas. Bet kai atneša, paduoda į rankas arba įmeta į pašto dėžutę, tai jau yra pasyvus vartojimas. Jeigu taip atneštų batoną į namus, tai vargu ar žmogus labai skubėtų pirkti kito gamintojo skaniau ar kitaip iškepto batono. Kai gauna nemokamai, paprastai nesusimąsto, kad už tai jau patys sumokėjo.

Grįžkime prie propagandos temos. Šiandien kalbama, kad Rusijos propaganda užkariavo ne tik Lietuvą, bet ir Europą, Jungtines Valstijas. Daug kas susirūpinęs, kodėl netiesa, propaganda ir saldus melas yra žmonėms mielesni už žurnalistiką. Tai jau beveik globali diskusija. Bet Druskininkuose, panašu, kad sava propaganda irgi mielesnė už žurnalistiką?

Ne tik panašu, bet yra dar įdomiau, kad čia yra dalis auditorijos, kurie vartoja dviejų rūšių propagandą vienu metu. Ir skirtingai nuo didžiosios dalies Lietuvos vietiniai gyventojai čia mato keliolika televizijos kanalų, kurie transliuojami iš Gardino. Tai yra tokia pati antžeminė skaitmeninė televizija kaip ir Lietuvos, bet ten yra visi tie kanalai, kuriuos Lietuvos radijo ir televizijos komisija pas mus (dėl pažeidimų - D.R.) retkarčiais uždraudžia, po to vėl leidžia. Ten jie yra visi transliuojami Baltarusijos. Ten nėra Pirmasis Baltijos kanalas ar NTV Baltija, kurie yra kurti mūsų rinkai. Bet ten yra ta „grynoji" propagandos versija.

Propaganda koncentruota forma?

Taip. Ten yra visi tie V. Žirinovskio su draugais pokalbių šou. Visa tai eina. Taip susidaro žmonių grupė, kuri vartoja dvejopą propagandą - jie namuose žiūri išimtinai baltarusiškus ir rusiškus kanalus su pramoginėmis propagandos pripildytomis laidomis ir jų naujienas, plius dar vietinei valdžiai palanką propagandą. Tai ta žmonių grupė per pastaruosius dešimt metų iš tiesų labai pasikeitė. Pabendrauti kažkur susitikus su jais... Na jie labai įdomūs žmonės.

Sutikime, kad propaganda yra kaip nuodas, ji panaši į alkoholį - prie jos priprantama. Žmonės, kurie ją nuolat žiūri, sako, kad tai yra tiesiog kitokia nuomonė?

Kitokia tiesa?... „Meluoja visi". Tai yra ta tezė, kurią jie kartoja. Mūsų nepriklausoma žiniasklaida vadinama irgi, kad ji priklauso nuo reklamos užsakovų, nuo dar kažko. Tokią baimę mes turėjome nuo pat pradžių. Kai valdžia pradėjo leisti savo laikraštį, kuo tai sugadino ir nepriklausomą spaudą? Tai savaime pastūmėjo link opozicijos. Nes valdžia visą savo skleidžiamą informaciją platina tik per savo leidinį. Vengia su mumis bendrauti, atsakinėja tik raštu arba minimaliai duoda informacijos, kuria jau paskleista per jų leidinį. Taip ji pastūmėja nepriklausomą žiniasklaidą daugiau bendrauti su opozicija, kuri stengiasi išnaudoti šitą situaciją kritikuodama valdžią. Ir taip gaunasi, kad atsiranda tarsi pasidalinimas - čia yra valdžios, o čia opozicinė žiniasklaida. Ir skaitytojo akimis žiūrint, nėra nepriklausomos ar priklausomos spaudos. Yra tik nuo skirtingų šaltinių priklausoma spauda. Ir kaip bebūtų liūdna, kaip mums nesinorėtų pakliūti į tokią padėtį, bet taip esame vertinami dalies druskininkiečių.

Kokia išeitis? Net Europos Parlamentas priiminėja rezoliucijas dėl susidariusios padėties žiniasklaidos rinkoje ir dėl propagandos. Druskininkai kažkuria prasme yra lakmuso popierėlis visai Lietuvai.

Mes einame truputį pirmyn visos Lietuvos. Matau, kad panašūs dalykai daugiau ar mažiau tiražuojami ir kitur Lietuvoje. Druskininkų „sėkmę" visi bando pakartoti visose srityse ir šiuo atveju druskininketiškos propagandos sėkmę bandoma pakartoti. Vienintelė viltis vis dėl to yra. Tai, ką jie daro, t.y. popierinę propagandą, yra šiek tiek senstelėjęs dalykas. Mano galva, sukurtą turinį atspausdinti ant popieriaus ir deginant iškastinį kurą vežti skaitytojams ir jiems paduodi, kad perskaitytų ir išmestų - tai jau praėjusio amžiaus ir dar senesnių amžių technologija. Net ir pagyvenę žmonės dabar jau naujienas sužino įvairių rūšių mobiliuosiuose įrenginiuose ir internete tas informacijos pasirinkimas yra gerokai didesnis. Tie žmonės, kuriems reikia nepriklausomos informacijos, jie jos ieško internete, o ne spaudoje. Turbūt bus taip, kad čia liks vienintelis popierinis laikraštis tas, kuris valdžios dalinamas nemokamai ir finansuojamas, bet pasitikėjimas bus toks abejotinas. Taip kaip žmonės į savo pašto dėžutes gauna krūvą prekybos centrų reklaminių lankstinukų, taip jie žiūrės į jį kaip į dar vieną reklaminį, kaip į politinę reklamą ar kažką panašaus. Kitas dalykas, kad bet kokiam informacijos kūrimui riekia resursų. Facebook nemoka algos. Daug druskininkiečių yra Facebook tinkle. Jei ten bendrauja tarpusavyje, yra aktyvūs. Kritines pastabas apie valdžia pirmiausia surašo ten. Net jei eismo įvykis mieste nutinka, jie pirma ten praneša ar net tiesioginę transliaciją pradeda. Aš pats iš ten dažnai apie įvykius sužinau. Vienintelis dalykas kad kažkas turi kurti kokybišką turinį. Jei laikraštinė spauda ir mirs, tai kokybiško turinio kūrimas nemirs. Žmonėms vis tiek reikia profesionaliai parengtos informacijos. Bet kaip iš to uždirbti, kad kažkas turėtų pinigų vėliau kurti kokybišką turinį, čia vis dar lieka klausimu.

Tai gal Kurorto radijas yra išeitis?

Radijo technologija yra truputį kitokia. Man nederėtų taip šnekėti kaip žmogui, kuris tuo užsiima, bet... Radijas yra jau truputį vakardiena. Aišku, mus gelbsti tai, kad druskininkiečiai yra labai dažnai vairuojantys žmonės ir mus klausosi. Dalis yra nusistatę kaip pagrindinę stotį, kuri užvedus variklį įsijungia. Mes kas valandą transliuojame žinias, tad jie jas išgirsta. Išgirsta ir mūsų pokalbių laidas, kurias kartojame kelis kartus. Aš pastebiu, kad tai informacija, kuri paskelbiama per Kurorto radijo žinias, pirmiausia turi privalumą greitį. Tai pasiekia žmones netgi greičiau nei portale.

Tai taip propagandistus aplenkiate?

Taip. Vienas dalykas yra savaitraštis, o kitas dalykas, kad jų parašyta tema jau yra kalbų objektas mieste dar iki to laiko, kol jie spėja atspausdinti ir išmesti į pašto dėžutes žmonėms. Ir kitas svarbus dalykas, kad radijas taip pat yra nemokamas žmonėms. Nereikia juk mokėti pinigų už tai ar abonentinio mokesčio. Nors radijo finansinė padėtis yra sunki.

Kokios tavo prognozės ateinantiems metams ir žiniasklaidai?

Aš matau nelabai gerų tendencijų visos Lietuvos viešoje erdvėje. Pirmiausia nerimą kelia vis pasigirstantis kalbėjimas apie tai, kad nacionalinė žiniasklaida per daug kritiška ir neleidžia dirbti naujai valdžiai. Ypač kritikuojamas LRT, kad per daug piktus klausimus uždavinėja. Ir bijau, kad gali atsirasti pagunda suformavus naują valdžią, kaip rašė Rimvydas Valatka, kaip čia viską jie pertvarkys. Bijau, kad nepradėtų keisti įstatymų, kad nepradėtų sodinti žmonių į postus žmonių... Kad nepadarytų „Mano Druskininkų" iš LRT. Štai kas yra baisiausia. Nes tada labai greitai... Mūsų visa šalis yra labai maža, visa žiniasklaida labai neturtinga ir numetus kažkokį kaulą labai greitai prie jo subėga ir... Tos žiniasklaidos solidarumas nors ir yra, bet jis gali reikštis tik labai ribotą laiką. Jeigu valdžia nepagailės pinigų, tai padaryti taip, kad įsijungus televizijas būtų vien pozityvios žinios, padaryti yra labai nesunku. Žodžiu, man kelia nerimą, kad Druskininkų „sėkmės" istorija išplis po visą Lietuvą.

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.