Žurnalistas irgi žmogus

Virgilijus Juodakis

  KONSERVA

1954 metais įstojau į Vilniaus konservatoriją. Dabar ši mokslo įstaiga vadinasi Muzikos ir teatro meno akademija. Studentiškos dieno buvo įdomios, judrios, pilnos gražių vilčių ateičiai. Mokėmės, sportavome, koncertavome. Ir kitokios veiklos netyčia prasimanydavome. Pavyzdžiui, kažkas iškėlė mintį, kad Vilniuje derėtų pastatyti paminklą Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui. Su entuziazmu rinkome parašus po tokiu pasiūlymu. Mat, po Stalino mirties buvo prasidėjęs Chruščiovo atolydis. Laisviau kalbėjome, laisviau kvėpavome, laisviau galvojome apie „šviesią ateitį". Bet atsirado vienas pūtikas (mokėsi groti obojumi), kuris tuos mūsų sąrašus su parašais nunešė ne ten kur mes norėjome... Ką padarysi...

Keturiese pirmieji Vilniuje pasisiuvome kostiumus iš languotos medžiagos  su praskelta nugara, praplatintais pečiais ir vienintele saga švarko priekyje. Ir kelnes siauras pasisiuvome. Jos pakeitė iki tol buvusias plačias jūreiviškas. Vargais negalais siuvėją radome, kuris sugebėjo mums tokius kostiumus suraukti. Ir storapadžius batus ant „platformų" iš kažkur išpešėme. O po kaklu pasikabinome kaklaryšius su bezdžionėmis ir Afrikos palmėmis. Neilgai trukus mus pavadino „stiliagomis" ir labai smerkė, karikatūroje išpaišė.

Kažkas iškėlė mintį, kad vietoje nieko neveikiančio komjaunimo reikia suburti stiprią studentų profsąjungą ir viską susemti į savo rankas. O komjaunimas tegu sau...Tokios profsąjunginės veiklos pirmasis rimtesnis renginys tapo boikotą spektakliui skelbiantis masinis studentų protestas Operos teatre, kai valdžia uždraudė iš lagerių grįžusio Antano Kučingio benefisą. Kiaušiniai scenoje tiško gindami sugrįželį. Ir švilpesiai, ir kojų trepsėjimas.

Prieškario studentiškas kepuraites sumanėme atgaivinti. Tokias, kaip prieškario žurnaluose buvome matę, nors tokie žurnalai buvo draudžiami turėti.  Ir atgaivinome. Dailės instituto studentai pabraižė. Konservatorijos studentai pirmieji masiškai tokias pasisiuvome. Juodas, su auksine emblema (smuiko raktas) šone. Net nežinau kas ir kur rado pasiūti sugebėjusį meistrą. Man teko garbė nešti pirmą egzempliorių į kultūros ministeriją pritarimui ir palaiminimui gauti.

Apsupau naujądarą laikraščiu, pasikišau po pažąstimi ir nukulniavau. Ministro neužtikau, tad drąsiai pasukau į ministro pavaduotojo Juozo Banaičio kabinetą. Drąsiai todėl, kad konservatorijoje lankiau J.Banaičio muzikos istorijos paskaitas.  Atsieit - pažinojau jį. O ar jis pažins mane? Pažino.

Kokios specialybės esi?, - paklausė. - Pas ką mokaisi? Sakau - violončelininkas, pas P.Berkavičių. Vot tai tau (ar kažką panašaus),  išgirdau. Ir aš, sako, violončelę baigiau pas profesorių P.Berkavičių. Kaune tai buvo. 1936 metais. Bet gyvenimas kitaip patvarkė, - ir mostelėjo ranka aplink kabineto sienas. Tai su kokiu reikalu dabar čia atėjai, pasigirdo.

Taigi va, tariau, norime stuentiškomis kepuraitėmis pasipuošti. Ir išvyniojau pirmagimę iš laikraščio. Liepė užsidėti, paliepė po kabinetą skersai išilgai pasivaikščioti. Į rankas paėmė, pavartė. Prieš karą, tyliai pratarė, visi studentai vos ne privalomai tokias kepures turėjo nešioti... Sudrausmina ir pagerbia, iš tolo per visą gatvę matosi - studentas eina. Patylėjo... Tai ko nori? , vėl paklausė. Taigi, sakau, tikriausiai kokio nors leidimo reikia, kur tokio ieškoti? 

Leidimo? O kam? Nieko nereikia. Būtų gražu, jeigu visi studentai tokias turėtų. Dėkis ant galvos ir žygiuok. Taip ir padariau. Tik labai liūdna pasidarė, kai gatvėje niekas nesistebėjo, neaikčiojo, niekas nieko neklausinėjo. O žygiavau galvą iškėlęs, tarsi kokį žygdarbį atlikęs. Vėliau buvo smagu matyti, kaip vis daugėjo gatvėse įvairių spalvų studentiškų kepuraičių. O šventinėse eisenose aiškiai buvo matyti, kur vienos mokyklos kolektyvas baigiasi, kur kitos spalvos masyvas juda. Nemanėme, kad būtume ką nors „smetoniško" atgaivinę. Tiesiog tik jautėmė, kad kažkokį žingsnelį pirmyn pažengėme. Vieningą studentišką žingsnelį. Ir eilinę dieną gatvėse ėmė šmėkščioti - anava, studentas eina, dar  vienas. Beliko mokytis atpažinti iš kurios aukštosios mokyklos, iš Vilniaus ar Kauno.

Deja dabar, po pusšimčio metų tų studentiškų kepuraičių nebeliko. Lyg muziejinė retenybė viena kita retkarčiais TV ekrane bešmėkšteli. Ačiū ir už tai. Bent jau man kažkas šilto per krūtinę nuvilnija...

Kepuraičių sėkmė pastūmėjo, padrasino, naujų sumanymų pagimdė. Pavyzdžiui, kilo ir išsirutuliojo mintis studentų jėgomis kaip diplominį spektaklį pastatyti operą „Marta". O kodėl ne - orkestras yra, dirigavimo klasė (nesvarbu, kad chorui) yra, su dailės instituto studentais santykiai kuo puikiausi (dekoracijos ir kostiumai), vokalistai yra (V.Noreika, E.Kaniava, J.Girijotas, moteriški balsai) statistai ir kordebaletas iš aktorinio skyriaus. Mums patikdavo tokie pasvajojimai. Taip ir prasidėjo visa virtinė mažesnių ar didesnių judesių. Mums atrodė - teigiamų judesių. Bet, matomai, ne visiems taip atrodė. Tuo labiau tiems, kurie sėdėjo kur kas aukščiau nei studentiškame suole. Ne mes buvome valdžioje...

Mano galvelėje ne viskas yra pilnai išlikę. Vistik praėjo nuo to laiko šešiasdešimt metų. Bet ačiū archyvams, kuriuose yra išlikę vienokie ar kitokie popieriai iš to laiko. Tad tegul, kaip sakoma, kalba dokumentai. Tie, kurie saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Tai Vilniaus konservatorijos pirminės partinės organizacijos (Fondas 7756), Vilniaus konservatorijos komjaunimo organizacijos (Fonde 7756) ir Vilniaus miesto Stalino rajono komjaunimo komjaunimo komiteto (Fondai 1706 ir 2016) ataskaitos, susirinkimų potokolai, nutarimai, potvarkiai.

                          X     X      X

1956.X.16. Konservatorijos pirminės komjaunimo organizacijos sekretoriaus Grigaičio ataskaita susirinkmui (lapas 3): „Gegužės mėnesį dar nebuvo pasikeitę bilietų 8 komjaunuoliai... Juodakis atsakė, kad nėra kur skubėti, nes dokumentai keičiami visus metus". Lapas 17: „Didelių priekaištų rajono ir miesto komitetams neturiu, nebent drg. Jankevičiui, kuris turėjo padėti man rašyti ataskaitą, kelis kartus pažadėjo ateiti ir galų gale mačiau jį kaip savo ausis.

Partinei organozacijai galima būtų padaryti priekaištą, kad per mažai padėjo pirminėms, o šiaip visada stengdavosi neatsakyti savo pagalbos, jeigu ji mums buvo reikalinga".

1956.X.16. Protokolas.  "..drg. Juodakis kalba apie styginių instrumentų katedros darbą. Neblogai buvo vedamas mokslinio būrelio darbas (vad. stud. Šerkšnas), buvo suorganizuota naudingų susitikimų su žymiais meno veikėjais. Jis siūlo pasistengti gauti leidimų įėjimui į Operos ir baleto teatrą su studentų liudijimais. Juodakis kelia klausimą dėl šių metų diplominio darbo ir siūlo operą pastatyti vien studentų jėgomis, kad iškart būtų įtrauktas konservatorijos studentų kolektyvas į pasiruošimą jaunimo festivaliui".

(Ten pat, lapas 21): „...drg. Šerkšnas siūlo... Pas mus kitų mokyklų pavyzdžiu reikėtų įsteigti studentų klubą. Galima apie tai pagalvoti kartu su Dailės institutu. Tada būtų daugiau įdomių vakarų ir nereikėtų ieškoti jų blogesnėse vietose".

1956.X.16. Nutarimas. Darbui pagerinti susirinkimas nutarė:  1...,2...,3...,4...,5...,

... 7b. Kartu su direkcija dėti pastangas įgyvendinti operos pastatymą konservatorijos kolektyvo pastangomis, kaip priemonę, įtraukiančią visus studentus į pasiruošimą jaunimo festivaliui.

8. Įpareigoti komitetą dėti pastangas artimiausiu metu įsteigti Vilniaus meno mokyklų klubą su periodiniu leidiniu.

9. Įvesti konservatorijos studentų uniforminę kepurę.

10. ...kovoti, ...pakelti..., suburti..., prieš chuliganizmą, grubų elgesį, nihilistines nuotaikas...

                   X        X       X

1956.X.24. Konservatorijos partinės organizacijos ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas. Dalyvauja 13 TSKP narių ir CK atstovai - drg. Radaitis, drg. Gaidys, CK atstovas drg. Burkauskas ir RK atstovas drg. ...

Pirminės biuro sekretoriaus drg. Irenos Statkevičiūtės ataskaita : „...didelį susirūpinimą kelia styginių ir pučiamųjų instrumentų komjaunimo grupės. Šiose grupėse iš viso vyrauja kritiškos nuotaikos - šių katedrų komjaunuoliai, neišskiriant sekretorių, nerimtai ir net ironiškai žiūri į komjaunimo darbą, vengia jo, atsisakinėja nuo bet kokių įpareigojimų. Ateity partinei organozacijai į šias grupes reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Styginių instr. katedrų pedagogai su katedros vedėju prof. Seideliu priešaky visiškai nusišalinę nuo komjaunimo organizacijų. Iš jų nedaro išimties ir komunistas Paulauskas Eug. ...Komjaunimo darbo trūkumą parodė ir įvykiai Operos teatre, kur chuliganiškuose veiksmuose dalyvavo ir atskiri mūsų studentai. Konservatorijos kolektyvas iš šių  įvykių turi padaryti rimtų pamokų...".

1956.X.24. Susirinkimo protokolas .

Drg. Ginaitės - (politinės ekonomijos dėstytoja) pasisakymas: „...Per komjaunimo ataskaitinį susirinkimą pasireiškė net priešingos komjaunimo darbui nuotaikos. Daug kas iš studentų neteisingai supranta kritikos laisvę ir pareigos atlikimo reikalą. Net per politinės eknomijos paskaitas ar seminarus dėstytojui darosi labai sunku. Yra keletas jaunuolių, kurie replikuoja. Jiems, po paskutiniųjų  įvykiu su asmenybės kulto atidengimu ir tarptautine padėtimi, nėra jokių autoritetų. Netgi Marksas nebe autoritetas. Labai idealizuojamas buržuazinės Lietuvos gyvenimas. Negalima duoti jokių pavyzdžių. Jaučiasi nuotaikos, kada niekuo nebetiki. Tokių studentų pavyzdžiu galima nurodyti III kurso studentus - Juodakį,Venckų, Skripkų, Būbnelį, Burdulį, Visocką, Trinkūną, Pečiulį ir kt. Jeigu jie kalbėtų iš esmės, kritikuotų, jeigu jie turėtų savo nuomonę, o tai padrikos replikos: kad žmonės pas mus labai varžomi, kad gyvenimas negerėja ir t.t....".

Drg. Gedminas (studentas): "...Praeitais metais Komjaunimo komitete buvo išrinkti visi nauji nariai, nemokėjo dirbti... Šiais metais Komjaunimo komitete vėl visi naujokai... Renkant į komjaunimo fakultetinius biurus, kartais išrenkami biurų sekretoriais visai nevykę žmonės, kaipo styginių fak. stud. Juodakis. Jis daro išsišokimus ir paskaitų metu, ir biuro posėdžiuose ir Komitete. Reikia žmones geriau pažinti. Prašo partinę organizaciją padėti komjaunimui pravesti masines priemones...".

Drg. Girdzijauskienė (Marksizmo-lenininzmo katedros vedėja): "...Šiemet mums ypatingai sunku dirbti. Čia jau drg. Ginaitė apie tai kalbėjo. Po tų asmenybės kulto sukrėtimų visi pasidarė drąsesni, įžūlesni. Programų projektus gavome naujus, bet jokių kitų nurodymų. Mes palikti savieigai... Konservatorijos studentų tarpe paskutiniu laiku negeros nuotaikos. Dėl to, man atrodo, dvi priežąstys: 1) nepakankamas dėstytojų darbas katedrose, 2) mūsų komjaunimas nekovingas, ištižęs. Vieni nuklimpę į individualizmą, kiti gaudo gandus. Stoka tikro patriotizmo.

Drg. Dineikienė - (atsakinga už profsąjungos darbą) nurodo, kad... Pasisako dėl stud. Juodakio, kuris iš tikrųjų visiems metasi į akis savo akiplėšiškumu. Taip pat studentai Skripkus, Visockas. Į juos reikia rimtai atkreipti dėmesį. Dar pažymi, kad konservatorijos Vietkomo darbą tikrino revizija iš Maskvos, kuri pripažino mūsų Vietkomo darbą kaip vieną iš geriausių Vilniuje".

Drg. E.Paulauskas (styginių katedros dėstytojas) - „...Kada man buvo pavesta padėti styginių katedros  komjaunimo organizacijai, aš su entuziazmu ėmiausi to darbo, bet nebuvo ryšio su partine organizacija ir pats nebežinojau ką toliau daryti. Stud. Juodakis III kurse, jis vystosi blogyn. Turi gerą sąmojų, aštrų liežuvį ir į savo pusę patraukia kitus studentus. Ir kaip nekeista, jo autoritetą palaiko pati sekretorė drg. Statkevičiūtė. Pvz., kai per ataskaitinį komjaunimo susirinkimą Juodakis iškėlė donkichotišką pasiūlymą pastatyti festivaliui operą „Marta" mūsų studentų jėgomis, tai vietoje profesionališko to pasiūlymo paneigimo, drg. Statkevičiūtė jį palaikė. Reikėtų su Juodakiu baigti, jis daug kur daro gėdą Konservatorijai. Reikia pagalvoti, kaip geriau kolektyvą sukoncentruoti. Juk kolektyvo kaip tokio pas mus nėra. Nelabai apie tai galvoja ir katedrų vedėjai bei dėstytojai ".

Drg. J.Karnavičius (Konservatorijos direktorius): „...Mes pasistengsime trūkumus taisyti... Mes perdaug duodame studentams teisių, perdaug jie galvoja apie visokias laisves ir per mažai galvoja apie pareigas ir darbą... kaip tarybiniai pileičiai mūsų studentai šįmet pablogėjo: prisigaudę visokių gandų, įžūlias replikas leidžia. Reikia daugiau su jais bendrauti pedagogams, o ypač komunistams, taisyti juos čia pat vietoje...".

Drg. Baltrėnienė (choro-dirigavimo katedros ir fortepiono dėst.): „...Aš viena neįstengiau ką nors ypatingo nuveikti... partijos nariai nepakankamai lanko komjaunimo susirinkimus. Studentas Juodakis ir kiti jo draugai nuteikia studentus prieš dėstytojus...".

Drg, Irena Vaišytė - (aktoriaus meistriškumo katedros vedėja): „...Ruošiausi ir labai laukiau partinio susirinkimo...Laukiau ataskaitnio susirinkimo todėl, kad per tą porą mėnesių, kuriuos aš dirbu Konservatorijoje, teko susidurti su reiškiniais, keliančiais nerimą, su klausimais, į kuriuos sunku rasti atsakymą... Pvz., kuo paaiškinti visas tas aiškiai priešiškas nuotaikas, atsirandančias studentų tarpe? Kuo pateisinti komjaunimo organizacijos darbo sužlugdymą? Apie tai aiškiai kalba komjaunimo ataskaitinis susirinkimas. Jis praėjo žemame lygyje. Studentai pasyvūs buvo, girdėti tik murmėjimas arba replikavimas. Įspūdis toks, kad jie patys nežino, ko jie nori, ko jie nesupranta, kuo jie nepatenkinti. Nejaučiama komjaunuoliško principingumo, kovingumo. Ataskaitiniam susirinkimui toną davė tie studentai, kurie neteisingai supranta kritikos laisvę, neturi moralinio autoriteto. Jie „vadovaudami" į savo pusę traukia gerus studentus. Tai rodo, kad komjaunuolių avangardas, branduolys nesusibūręs, nesusicementavęs. Kai kurie studentai, kaip Juodakis, Baltrušaitis savo elgesiu kelia ne tik nerimą,  bet ir baimę. Jie įžūlūs, cinikai, nesiskaitą su kitų nuomone, negerbia autoritetų. ... tokių studentų „laisvas" elgesys susilaukia palaikymo mažiau sąmoningų studentų tarpe.... Aš turiu visą eilę pasiūlymų, kuriuos pateiksiu...".

Drg. Sykčinas - „Faktai rodo, kad baigiame prieiti liepto galą. Tai liudija užrašai ant sienų, kurie atsirado po drg. Burkausko paskaitos. Reikia kovoti su tvarkos ardytojais, nuimti stipendija, o jei reikia, tai ir pašalinti".

Drg. Motiejūnaitė - Daugeliui ryšium su tarptautiniais įvykiais atsirišo liežuviai, peržengė ribą. Eilė studentų pakliuvo į Juodakio, Burdulio įtaką, dar paklius ir kiti, jei nieko nedarysime".

Baigus diskusijas, susirinkimas vienbalsiai Konservatorijos partbiuro darbą įvertino p a t e n k i n a m a i.

1956.X.24 d. priimtame nutarime užrašyta: „...tobulinti..., gerinti..., kelti..., vadovauti..., aptarti..., vystyti..., surasti..., yra tokių studentų, kurie blogai ir neteisingai supranta kritikos laisvės klausimą, nusirita į kažkokį anarchizmą, bando niekuo nebesiremti, duoda sau valią ir laiko save kažkokiais didvyriais...  tokiems, kurie sąmoningai ir toliau skleis reakcingas nuotaikas, ardys darbo drausmę, provokuos chuliganiškus, nacionalistinius ir antitarybinius išsišokimus, reikia duoti atatinkamą atkirtį, nuvainikuoti juos, sutelkiant sveikąjį kolektyvą ir sudarant pasmerkiančią tokius „didvyrius" visuomeninę nuomonę".

                   X     X     X

1956.XI.23. LTSR Konservatorijos studentų profsąjungos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolas. „...stud. Juodakis siūlo prašyti direkcijos leidimo visiems studentams naudotis dušu...stud. Skripkus kalba, jog reikalinga įsteigti studentų klubus... stud. Jankauskas kalbėjo lietuvių kalbos kultūros klausimu. Studentų tarpe vartojami barbarizmai: „Konserva", „stipkė" ir kt. Šokiuose studentai šoka daugiausia tango, anglų valsą, taip nutolstama nuo liaudies meno, nuo liaudies šokių..., stud. Povilaitis sakė, kad mūsų kalba sudarkyta, laikraščiuose pasitaiko daug pažodinių vertimų iš rusų kalbos. Jis kvietė daugiau propaguoti lietuvių kalbą. Siūlė, kad steigiamas estradinis orkestras nebūtų prijungtas prie karininkų namų..., stud. Gedgaudas siūlė aktyviai dalyvauti spaudoje, iškelti pastebėtus trūkumus, pvz., apie istorinių paminklų restauravimą...,stud. Jankauskas siūlė organizuoti ekskursijas po istorines Vilniaus vietas, geriau pažinti sostinę...

Konservatorijos direktorius: „...Priminė įvykį Teatre, kad prie šio triukšmo prisidėjo ir mūsų studentai. Tokie reagavimai, kurie vyko teatre, vargu ar padės sugrįžusiam dainininkui įsijungti į darbą, siūlė studentams prisidėti prie kultūrinio gyvenimo išvystymo, ypatingai periferijose. Ne tiktai Maskva ir Leningradas gali viską duoti, bet ir mūsų studentų tarpe gali atsirasti tokių, kurie gali pasiekti stambių laimėjimų. Direkcija remia pasiūlymą apie operos pastatymą Konservatorijos studentų jėgomis".

Pedagoginio instituto studentas: „...pritarė Vilniaus m. studentų klubo organizavimui. Reikėtų  suorganizuoti Vilniaus keturių aukštųjų mokyklų bendrą laikraštį. Sveikintinas dalykas - studentiškos kepurės".

                         X         X         X

1956.XI.23.  LTSR Valstybinės konservatorijos studentų ATVIRAS LAIŠKAS respublikos jaunimui.

Jaunieji draugai, visoje Tarybų šalyje Partija ir Vyriausybė skiria didžiulį dėmesį vertingiems meno, architektūros, istoriniams paminklams, jų restauracijai, priežiūrai. Ryšium su kylančiu Tarybų Lietuvos jaunimo susidomėjimu Vilniumi, jo praeitimi LTSR Valstybinės Konservatorijos studentai kviečia visus, kam brangi mūsų sostinė, jos architejtūra, tradicijos, tarti savo žodį įvairiais Vilniaus specifikos gaivinimo ir išsaugojimo klausimais „Komjaunimo Tiesos" puslapiuose, o redakcijai siūlome įvesti šiam tikslui savaitinę skiltį „Pakalbėkime apie Vilnių".

LTSR Valstybinės Konservatorijos studentai yra įsitikinę, kad šis pasiūlymas ras platų atgarsį Lietuvos jaunimo tarpe ir padės tinkamai išspręsti eilę klausimų bei ištaisyti pasitaikančius trūkumus.

(Laišką vienbalsiai priėmė konservatorijos studentų profsąjungos susirinkimas).

Laišką pasirašė susirinkimo pirmininkas V.Juodakis ir Studentų profsąjungos pirmininkas A.Bubnelis.

(Pasirašėme ir dviese nukulniavome tiesiu taikymu į redakciją. Berods, į kultūros skyrių nusitaikėme. Nusitaikyt tai nusitaikėme, bet... grįžome musę kandę, - V.J.)

1956.XII.11.  LTSR Valstybinės Konservatorios pirminės partinės organizacijos susirinkimo p r o t o k o l a s.

Dalyvavo 10 narių. Dienotvarkėje: partinio-auklėjamojo darbo klausimai.

Pasisakymai:

...Drg. P.Girdzijausikienė. „...Noriu atkreipti draugų dėmesį, kad drg. Landsbergis nepalaiko glaudaus kontakto su Marksizmo-leninizmo katedros vedėju ir kitais dėstytojais. Studentai blogai lanko jo užsiėmimus. Labai užsidaręs, nedalyvauja katedros darbe. Reikėtų sustiprinti jo seminarų vedimą. Rimta abejonė kyla dėl pasitikėjimo juo".

...Drg. I.Vaišytė. „...Konservatorijoje pastebimas didelis dėstytojų pasyvumas studentų atžvilgiu, pvz., pedagogai pianistai ir kiti valandomis laukia savo studentų. ...nefiksuojamos papildomai atidirbtos valandos...".

...Drg. S.Ginaitė. „Visuomeninių disciplinų dėstytojams ypač sunku šiuo, nes pasitaiko iš studentų pusės kritikos ir stengimasis kapitalistinį laikotarpį nušviesti iš geros pusės. Marksizmo-leninizmo katedros dėstytojams turėtų daugiau padėti ir kitų katedrų dėstytojai".

(Spėju, kad „aukštybėse" kilo triukšmas. Reikalas, kaip sakoma matyt „prisirpo", todėl vos dieną prieš NaujuosiusMetus skubiai buvo sušauktas dar vienas susirinkimas, beje, lyg ir finalas, apibendrinęs iki tol konservatorijos susirinkimuose vykusią diskusiją ir nulėmęs tolimesnę įvykių eigą. - V.J.)

„Po Josifo Stalino mirties 1955 - 1956 m. beveik jokio didesnio dėmesio kultūrinio gyvenimo klausimams nebuvo skirta. Tokia padėtis truko neilgai. Vengrijos ir Lenkijos įvykiai, kuriems bene didžiausią impulsą suteikė kritiškos intelektualinio elito kalbos režimo atžvilgiu, paskatino sovietų režimo vadovus atšaldyti pernelyg įsismaginusius menininkus". (Arūnas Streikus. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956 - 1989 m. / Genocidas ir rezistencija, 204, 1 (15), p. 40).

1956.XII.19.  Tą dieną buvo parengtas slaptas SSKP CK laiškas „Dėl politinio masinio partinų partinių organizacijų darbo sustiprinimo ir kelio antitarybinių priešiškų elemetų išpuoliams užtikrinimo", kuriame pareikalauta duoti ryžtingą atkirtį visokioms pastangoms iš naujo apsvarstyti partijos liniją literatūros ir meno atžvilgiu. Imta kalbėti apie „nesveiką nichilizmą ir vienpusišką tarybinio gyvenimo reiškinių kritiką". Į klimato pokyčius Maskvoje netruko reaguoti stalininių pažiūrų ideologai Lietuvoje. (Genocidas ir rezistencija, 2004, Nr. 1(15)./A.Streikus. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956-1986 m.).

                       X         X        X

1956.XII.29.   LTSR Valstybinės Konservatorijos pirminės partinės organizacijos UŽDARO  SUSIRINKIMO PROTOKOLAS

Dalyvavo 10 narių, 3 dėl ligos nedalyvavo.

Dalyvavo svečiai komunistai: LKP CK atstovas drg. Uogintas. Miesto Partijos Komiteto atstovas drg. Griškevičius, Kultūros miniterijos atstovai - drg. drg. Banaitis ir Bortkevičius.

Dienotvarkėje: TSKP CK laiško skaitymas ir svarstymas.

Po skaitymo sekė pasisakymai.

Drg. Statkevičiūtė (pirminės partorganizacijos sekretorė): „... Šis laiškas liečia beveik tiesiogiai ir konservatorijos darbą. Padėtis pas mus bloga. Pirmiausia bloga yra tai, kad iš uždarų partinių susirinkimų viskas išnešama į kolektyvą. Pvz., studentas Juodakis sakosi žinąs viską, kas buvo kalbama apie jį ir kartoja pasisakiusių komunistų pavardes. Iki šiol konservatorijoje į studentų elgesį ir discipliną žiūrėta prdaug liberaliai. Studentai jaučiasi laisvais klausytojais - atvažiuoja ir išvažiuoja kada nori ir nesiklausę. Pvz., 25 d. gruodžio didelės dalies studentų užsiėmimuose nebuvo. Bendrabutyje studentai girtuokliauja ir toliau. III kurse yra susidariusi grupė, kuri drumsčia ne tik to kurso, bet ir visos konservatorijos darbą. Nustatyta, kad mūsų studentai prisideda prie chuligniškų veiksmų už konservatorijos sienų. Yra žinių, kad grupė studentų organizuotai išėjo iš konservatorijos į „Pilėnų" spektaklį ir prisidėjo prie Operos teatre sukelto triukšmo. Komjaunimo organizacija dirba blogai. Ataskaitiniame komjaunimo susirinkime toną davė stud. Juodakis su savo grupe, todėl iš kandidatų sąrašo buvo išbraukti geri komjaunuoliai - Grigaitis ir Šurka, o įtrauktas 40-čia balsų stud. Pečiulis, blogas komjaunuolis ir studentas. Stud. Juodakis savo įžulumu, aštriu liežuviu ir priešiška kritika moka suburti apie save silpnesnius studentus. Aiškiai antitarybiniai nusistatęs stud. Burdulis, Skripkus. Į blogą įtaką pakliuvo studentai - Pėželis, Bubnelis, Budzinauskas, Vaitkus, Petrauskas, Visockas ir kt. Visuomeninių paskaitų metu jie replikomis sukelia kitų studentų juoką, pašaipiai atsiliepia apie visuomeninius mokslus, apie tarybinę santvarką. Stud. Juodakis kartą koridoriuke susibūrusiems apie jį studentams pasakė, pamatęs ateinant partbiuro sekretorę: „Išsiskirstykite, draugai, o tai pagalvos, kad sąmokslas". Fortepiono komjaunimo grupės susirinkimas, skirtas pasiruošimui egzaminų sesijai, praėjo labai žemame lygyje... niekas iš studentų rimtai nepasisakė, nors fortepiono katedroje reikalai ne taip jau geri. Po to ėjo uždara susirinkimo dalis, kurioje buvo svarstomas komjaunuolio Trinkūno elgesys, ryšium su triukšmu Operos ir baleto teatre ir kapinėse... Neaišku, kodėl konservatorijos direkcija iki šiol nepašalino tokių studentų, kaip Burdulis ir Skripkus, kurie yra tiek praleidę užsiėmimų ir savo elgesiu žemina konservatorijos vardą... Teisindama Trinkūną pasisakė I k. stud. Dvarionaitė, kad jis veikęs nacionalinių jausmų vedinas... Susirinkime pasisakė jaunas dėst. Landsbergis, aiškindamas Trinkūno elgesį minios jausmo teorija. Toks dėstytojas aiškiai pasirodė, kad negali dirbti marksizmo-leninizmo katedroje, o šiemet jam buvo pavesta dirbti su kai kuriomis seminarinėmis grupėmis iš dialektinio materializmo. Blogi reikalai ir su kai kuriais kitais dėstytojais, pvz., .... Konservatorijoje paskutiniu laikotarpiu ant sienų buvo rašomi lozungai: „Mirtis komunistams", „Šalin komunizmas", rašyti rusiškai, bet su klaidomis. Taip pat įvairiose vietose nupiešiamos hitlerinės svastikos. Tarp konservatorijos studentų vis daugiau atsiranda entuziastų šokti „bugi-vugi", net organizavo apmokymą auditorijoje, ir tai, atrodo ne todėl, kad šokis būtų gražus, bet kad jis amerikoniškas. Pakanka mums į visa tai pasyviai žiūrėti. Ką pasakys studentų komjaunuolių dauguma, kurie smerkia Skripkaus elgesį ir kitų jo draugų, bet Juodakio demagogijos įbauginti bijo viešai prieš juos pasisakyti. Reikia išblaškyti tą antitarybinę III kurso grupę. Ir Budzinauskui ne vieta Komjaunimo Komitete. Komitetą reikia iš esmės sustiprinti. Drg. Ginaitė kalta, kad nepadėjo fortepiono komjaunimo organizacijos sekretoreo Lapinskaitei paruošti kaip reikiant minėtąjį susirinkimą, nors buvo įpareigota. Neužtenka tiktai lankyti posėdžius, reikia praktiškai padėti jiems dirbti. Argi gali toliau likti styginių katedros komj. Biuro sekretoriumi Juodakis, kuris kaip tik vadovauja tai priešiškai grupei. Direkcija turi  veikti ir pasisakyti daug principingiau. Studentai jau kalba, kad, girdi, direkciją spaudžia partinė orgrganizcija. Išeina, lad direkcija „gera", o partinė oranizacija „bloga".

Drg. Ginaitė sako, kad jau seniai ji signalizavusi apie studentų III kurso (Juodakio, Petrausko, Skripkaus, Pėželio ir kt.) elgesį, kurie nedaro garbės nei Konservatorijai, nei tarybinio studento vardui. Stud. Juodakis gabus, turi gerą galvą, politiškai priešiškai moka kalbėti, o prie jo prisidėję Pėželis, Petrauskas, Bubnelis ir Visockas patys nesiorientuoja, randasi jo įtakoje. Kai Juodakio politines ekonomijos paskaitose nėra, kursas ramus. Kai per paskaitą teko aiškinti, jog iškrypimai mene gali sužadinti žmonėse blogus polinkius ir gali virsti nusižengimais, kad Vengrijoje prie baisiausių žiaurumų, kai už kojų buvo kariami komunistai, prisidėjo ir dalis kultūros darbuotojų, III k. stud. Vaiginaitė replikavo, kad, girdi, su priešais taip ir reikia elgtis, kad ir pirmiau taip buvo elgiamasi, taip bus ir toliau. III k. studentai Trinkūnas, Ignatonis, Skripkus yra prof. Vainiūno mokiniai, o kaip jis juos auklįja. Komjaunimo susirinkime profesorius apie juos nė žodžio nepasakė. Fortepiono komj. biuro sekretorė Lapėnaitė savo pasyvumą susirinkimo metu aiškina tuo, kad studentai pianistai esą linkę stud. Trinkūną pateisinti ir kad jie ją „suėstų", jeigu ji būtų griežtai pasisakiusi prieš Trinkūną, kad studentai reiklauja ginti jų interesus, o ne partinės organizcijos. Šokis „bugi-vugi" propaguojamas kaipo pasiruošimas festivaliui...".

Drg. Šidlovskaja: „Ne pirmą kartą girdime, kad blogai elgiasi III kursas. Jau ir pernai pas mane II kurse stud. Juodakis ir Burdulis per mano paskaitas mėgdavo replikuoti. Dabar dar daugiau, nuolat pajuokiančiai kalba apie tarybinės santvarkos pasiekimus, niekuo netiki, ką jiems sakai... tokius studentus jau seniai reikėjo pašalinti. Jie kenkia... Ir pedagogų konservatorijoje yra politiškai atsilikusių, laikraščių neskaito ir studentui negali teisingai paaiškinti.

Drg. Vaišytė: „Čia perskaitytas CK laiškas rado tiesioginį atgarsį konservatorijos gyvenime. Pedagogams sunku dirbti. Užmirštas budrumas, per mažai dėta pastangų auklėjant jaunimą. Naujai išrinktasis Prokomo pirmininkas stud. Bubnelis iš karto užėmė neteisingą poziciją: jis skaito, kad Profkomas - tai pirmaujanti organixacija, Komjaunimo komitetas - pagalbinė... Studentai nesiskaito su pedagogų nuomone, jie net sienlaikraštyje parašė, jog „bugi-vugi  nepripažįsta tik žemos kultūros žmonės", o tuo tarpu mes, pedagogai, kritikuojame ir smerkiame tą šokį, nes mūsų socialistinės kultūros bruožai visai kiti, negu buržuazinės, toks šokis mums yra svetimas, nepriimtinas.

Drg. Girdzijauskienė: „...nurodo..., reikia..., bando gelbėti..., Lisvės, demokratijos supratimas tarp konservatorijos studentų iškraipomas ir panaudojamas blogiems tikslams. Šiemet pastebimai auga individualizmo, nihilizmo nuotaikos... rodo nusivylimą tarybine santvarka, kad čia nesą tikros demokratijos. Supjaustomas nebe pirmas sienlaikraštis, straipsniai, rašyti rusų kalba. Atrodo, kad ta pati ranka pjausto. III kurso studentų grupė reiškia savo nepasitenkinimą per dideliu apkrovimu visuomeninėmis disciplinomis, kad visai nereikia politinės ekonomijos ir t.t. Į aktualias visuomenines paskaitas, kaip „Apie tarptautinę padėtį", „Kaip kas supranta demokratiją" ir dėstytojai, ir studentai atsilankė labai mažai, o paskui šneka niekus ir pasiduoda reakcinėms nuotaikoms... Buržuazinis Šapokos parašytas Lietuvos istorijos vadovėlis slaptai naudojamas, o mes stebimės, kad atsiranda šovinistinių nuotaikų, nedraugiškumo ir nepasitikėjimo tarybine santvarka. Čia dalyvaujantieji draugai iš CK ir Kultūros ministerjos į tai turėtų labai rimtai pažvelgti, nes tai ne nuo konservatorijos priklauso...".

Drg. Didenkienė: „...Atsirado nauja mada: viskas braukoma (skelbimai, sienlaikraščiai) ir tuo rodomas nepasitenkinimas, kritika. Trukdo darbui Juodakis su kompanija. Jie įžulūs. Tikrai, komunistui pedagogui pasirodžius, jie nutyla, laukia kol praeis. Stud. Pečiulis ne tik blogas mokinys, bet geras Juodakio sėbras ir pagalbininkas. Nuo „bugi-vugi", laikraščių pjaustymo, visuomeninių disciplinų atmetimo iki lozungų „Mirtis komunistams" eina siūlas, kuris viską riša. Juk stiprėja pasipriešinimas viskam, kas tarybiška... Bubnelis iš esmės neblogas, bet pateko Juodakio įtakon, matyti, silpnos valios. Negerai, kad į Konservatoriją grįžta pašalintieji blogi studentai. Tai griauna Konservatorijos vadovybės autoritetą...".

Drg. Tamuliūnas: „Daug kuo kalti ir patys komunistai...".

Drg. Karnavičius: „... Blogai, kad į styginių biuro sekretorius išrinktas Juodakis ir t.t... Labiau išryškėjo ir stud. Burdulis, bet jo už paskaitų praleidinėjimą pašalinti negalima, nes jis nepraleidinėja daugiau už kai kuriuos kitus. Studentai Venckus ir Juodakis direkcijos buvo iššaukti ir jiems duotas paskutinis įspėjimas. Dėl „Bugi-vugi" buvo kalbėta su muzikantais, kurie gros Naujųjų Metų vakare, ir pranešta, kad tas šokis nepageidaujamas. Dėl Trinkūno ir Ignatonio direkcija ir komunistas Karnavičius davę įvertinimą fortepiono komjaunimo grupės susirinkime".

Drg. Statkevičiūtė: „Negirdėjome".

Drg. Karnavičius: „Pasakiau, kad toks elgesys smerktinas".

Drg. Statkevičiūtė: „Replika iš vietos - ne pasisakymas".

Drg. Karnavičius: „Stud. Skripkaus formulavimas neteisingas. Dėl stud. Burdulio ryt bus aptarimas - prileisti prie egzaminų sesijos, ar ne. Partinė organizacija duos pasiūlymus. Prof. Seidelio klasėje eilė  jo mokinių netvarkoje, pvz., Vaitkus, Juodakis. Reikėtų pasitarti, kaip juridiniai juos pašalinti.

Drg. Griškevičius: „Kokį įvertinimą duodate tų studentų veiksmams?

Drg. Karnavičius: „Reikėtų pagalvoti, ne visi studentai vienodi".

Drg. Uogintas: „Juk tai plojimas Vengrijos reakcijai...".

Drg. Karnavičius: „Reikia prieiti atsargiai, pažiūrėti, kas yra tie studentai, kokį vaidmenį vaidina. Su Juodakiu jau kalbėta tris kartus, pasirodo, dar per maža. Dar per mažai. Paskutiniai mėnesiai rodo, kad įtikinejimas nepadeda. Trinkūnas pakliuvo svetimon įtakon, bet jis po pasikalbėjimų dabar smarkiai sukrėstas ir atrodo susitvarkys".

Drg. Uogintas: „Padėtis nekokia. Tiems, kurie trukdo dirbti, neverta būti aukštosiose mokyklose. Čia ne vieta studentams su priešiškomis nuotaikomis... Net nuo žymiausio pedagogo reikia atsisakyti, jeigu jo ideologija ne tarybinė. Drg. Karnavičius laikosi liberaliai. Nebūtų to liberalizmo, tai šiandien vietoje vieno Juodakio nebūrų 15 asmenų. Reikia smarkiai griebti pedagogus, kad jie pajustų, jog dėl jų blogo auklėjimo studentus reikia šalinti. „Bugi-vugi" pūvančio kapitalizmo produktas, aukštojoje tarybinėje mokykloje jam ne vieta... Aplamai negalima taikstytis, reikia išsiaiškinti chuliganus ir bausti, paaiškinant tai pedagogams.

Drg. Banaitis: „... Visi lomunistai kalti, ... kad nepaveikė... Visuose įvykiuose jaučiasi grandis tarp tų, kurie rašė pareiškimą Stalino prospektą pavadinti Gedimino gatve, ir tarp tų studentų, kurie nepatenkinti, jog prof. Galkauskas nemoka lietuvių kalbos, ir tuo, kad netiki, jog rusų klasikai turėjo įtakos lietuvių muzikai. Drg. Karnavičius nedavė Kultūros ministerijai ataskaitos dėl priemonių, kurių ėmėsi po teatro įvykių. Liberalizmas privedė prie antitarybinių lozungų. ...reikia..., kalta..., pradėti..., stiprinti... Reikia stiprinti  budrumą, suimti vadžias, šalinti kaltuosius.

Drg. Baltrėnienė: „Reikia nuo kalbų pereiti prie darbų...".

Drg. Sykčinas: „Faktai rodo, kad baigiame prieiti liepto galą. Tai liudija užrašai ant sienų... Reikia kovoti su tvarkos ardytojais, nuimti stipendijas, o jei reikia, tai ir pašalinti... reikia padėti Konservatorijai nuo tokių atsisakyti, o ne globoti juos".

Drg. Motiejūnaitė: „...Daugeliui ryšium su tarptautiniais įvykiais atsirišo liežuviai, peržengė ribą. Eilė studentų pakliuvo į Juodakio, Burdulio įtaką, dar paklius ir kiti, jei nieko nedarysime...".

Drg. Griškevičius: „Visiems šiems paskutiniojo laikotarpio faktams reikia duoti įvertinimą CK laiško šviesoje... Drg. Karnavičius įvertino žodžiu, o reikia darbu. Kalta, žinoma ne vien direkcija, bet ir visa partinė organizacija... delsti negalima... Reikia imtis griežtų priemonių, kad užkirsti tokiems politiniams išsišokimams kelią".

Drg. Bortkevičius: „...Kyla klausimas, ar nėra pedagogų pusėje, kas vadovautų šiam antitarybiniam judėjimui, nes čia jaučiasi organizuotumas. Mes snaudėm, o priešai dirbo. Vengrijos įvykius iššaukė lengvabūdiškumas, aplaidumas, tas pats jaučiama ir Konservatorijos gyvenime. ...Reikia apvalyti Konservatoriją nuo priešų...".

Drg. Statkevičiūtė: „...Drg. Bortkevičius gal ir neteisus kalbėdamas apie kokią tai pogrindžtio organizaciją konservatorijoje, tokios gal nėra, bet yra grupė studentų, priešiškai viskam nusiteikusių. Daug dorų studentų tikrai džiaugtųsi, jei būtų pašalinti tokie Juodakis ir Burdulis".      

Drg. Girdzijauskienė: „Bloga, kad nei aukštesnės partinės organizacijos, nei Kultūros ministerija neskaito mūsų protokolų, nutarimų. Daug kas būtų paaiškėję seniau... o esant man biuro sekretoriumi tada buvęs Kultūros ministras drg. Guzevičius kaip tik grąsino, kad mane permesiąs į batsiuvių artelę, kam aš viskuo domiuosi ir viską keliu aikštėn... Reikia pasakyti, kad Kultūros ministerija mūsų ajklėjamajam darbui dažnai trukdo... Mes būtume genialūs komunistai, jeigu sutikę iš karto atskirtume, kuris priešas... ".

Visiems norintiems pasisakius dėl CK laiško ir jo ryšio su Konservatorijos gyvenimu, buvo priimtas nutarimo projetas.

                      X     X      X

1956.XII.29. Uždaro susirinkimo NUTARIMAS.

„Išklausęs TSKP CK laišką...uždaras susirinkimas konstatuoja, kad daugelis klausimų, iškeltų šiame laiške, tiesiogiai liečia ir mūsų Konservatosijos gyvenimą, paskutiniuoju laikotarpiu pasireiškusius iš atskirų studentų pusės antitarybinius, miesčioniškus išpuolius... Susirinkimas taip pat konstatuoja, kad iš Konservatorijos vadovybės pusės, iš komunisto Karnavičiaus, kaip direktoriaus, pusės į visus tuos įvykius buvo pažiūrėta liberaliai, neduotas principingas politinis įvertinimas, ...studentų tarpe išryškėjo keletas tokių (Juodakis, Burdulis, Skripkus), kurie atvirai laužo Konservatorijos darbo drausmę ir skleidžia antitarybines nuotaikas kitų studentų tarpe. Atsirado priešiškų užrašų ant sienų, pasisakoma prieš visuomeninių disciplinų dėstymo reikalingumą Konservatorijoje, atskiri studentai dalyvavo chuliganiškuose veiksmuose Operos teatre, dalyvavo XI.2 d. kapinėse ir t.t. Visa tai kelia... didelį susirūpinimą ir verčia...

Siekint pagerinti..., įpareigoti..., konkrečiau vykdyti..., pareikalauti..., laiku reaguoti..., duoti jiems griežtą bei principingą atkirtį, net iki pašalinimo iš Konservatorijos...

5. Skaityti, kad Konservatorijos komjaunimo organizcija aplamai paėmus pateisina savo priešakinį vaidmenį, bet būtina iš pagrindų sustiprinti komjaunimo komtetą. Tuo reikalu kreiptis į komjaunimo CK ir prašyti... peržiūtėti fakultetinių biurų sąstatą, apvalyti juos nuo Juodakių ir į jį panašių". 

                        X     X      X

Per komjaunimo CK klausimas atsidūrė Vilniaus m. LLKJS Stalino rajono biure ir ten buvo svarstomas kitų metų sausio mėnesį.

Tą pačią 1957.XII.29 dieną Sara Ginaitė, nors jokiame nutarime nebuvo numatytas toks žingsnis, rusiškai parašė tokį pareiškimą Valstybės saugumo komitetui (rusų kalba - KGB).

                   X       X          X

VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETUI

Apie kai kurių Valsybinės Konservatorijos studentų elgesį politinės ekonomijos paskaitose, kurias aš skaitau.

Politinės ekonomijos paskaitų metu kai kurie III kurso studentai sistemiškai iš vietos laido replikas, tikslu nutraukti ar sukliudyti vesti pamokas.

Pavyzdžiui, studentas Juodakis 1956 m. rugsėjį-spalį, kai dėsčiau temą „Kapitalizmas ir pridėtinė vertė", bandė įrodyti, kad Tarybų Sąjungoje taipogi egzistuoja eksploatacija ir dar aukštame lygyje. Po to sistematiškai vis replikų forma pareikšdavo, kad kapitalizmo kraštuose gyvenimo lygis geresnis negu pas mus (jis tai girdėjęs iš sportininkų). Nagrinėjant temą „Kapitalo ekonomika ir proletariato nuskurdimas" Juodakis bandė neigti proletariato nuskurdimo procesą, savo šūkčiojimais reiškė abejones Markso kategorijomis. Aiškinant taip vadinamo „žemės derlingumo mažėjimo dėsnį" Juodakis pareiškė, girdi gaila, kad mes tą dėsnį neigiame, nes su jo pagalba būtų galima paaiškinti žemės ūkio nuopolį Lietuvoje.

Žinoma, į visas savo replikas jis gavo deramą atsaką iš mano pusės, bet savo tikslą jis visvien nors dalinai pasiekdavo., užsiėmimai nutrūkdavo, auditorijoje pasklisdavo juokas, kalbos, šnibždėsiai ir t.t.

Viso to iniciatoriumi visada būdavo vien Juodakis. Kai dėl kokių nors priežąsčių paskaitose jo nebūdavo, viskas klostėsi visiškai ramiai. Jo laidomos replikos sulaukdavo pritarimo iš studentų Petrausko, Pėželio, Skripkaus ir dalinai iš Bubnelio, Visocko.

1956.XII.25 d. paskaitoje mes nagrinėjome klausimą „Kapitalizmo parazitizmas ir puvimas imperializmo epochoje". Paskaitos metu aš studentams aiškinau buržuazinio meno vaidmens reakcingumą, kuris turi tikslą pažadinti pačius žemiausius žmogaus jausmus, ko pasekoje kilo baltasis teroras Vengrijoje, korė už kojų ir t.t. Stud. Vaiginaitė pareiškė man, kad su priešu visada taip buvo elgiamasi, taip ir reikia daryti.

(parašas) Politekonomijos dėstytoja Lietuvos TSR konservatorijoje S.GINAITĖ

Vilniu, 1956.XII.29.

                       X           X           X

(Saros Ginaitės raštas dalykus pakreipė KGB rūsių linkme. Kitu adresatu  tapo 1956.XII.29 d. uždaro susirinkimo protokolo pasiūlymas kreiptis į  komjaunimo CK. Taip buvo padaryta ar ne, nežinau, bet po mėnesio, 1957 m sausio 28 dieną., Vilniaus miesto Stalino rajono komjaunimo komtetas atskirame posėdyje svarstė mano asabos „bylą", įrašydamas ją vieninteliu klausimu posėdžio dienotvarkėje.

Pamenu, kad ilgo stalo gale sėdėjo smarkiai rankomis mosikuojantis pirmininkaujantis, jis retkarčiais stuktelėdavo kumštimi  į stalą.  Kitame stalo gale buvo nurodyta stovėti man, o šonuose sėdėjo koks tuzinas kitokių žmogystų. Nė vienas jų nei kalbėjo, nei ko klausė. Kalbėjo ir kumštimis mosikavo tik pirmininkajantis. Nustebau (ir kiek išsigandau), kai jis pradėjo piktai bartis dėstydamas faktus iš mano biografijos. Niekam nieko niekada aš nebuvau pasakojęs. Nei kad tėtis prieš karą  buvo policininkas, nei kad su šeima buvau ištremtas, nei kad be leidimo iš tremties parbėgau Lietuvon.

Tai buvo Raikomo sekretorius E.Jankevičius. Jis net ėmė įrodynėti, kad aš šmeižęs..., gyręs..., grąsines.., subūręs grupę... (Nei aš šmeižiau ką, nei grąsinau kam, nei buvau ką subūręs...? - V.J.)

Rusų kalba surašytame protokole fiksuojamas  nutarimas V.Juodakį išbraukti iš komjaunimo gretų ir prašymas Kultūros ministerijai pašalinti  V.Juodakį iš Konservatorijos.

Po kelių dienų (1957 m. vasario 9 d.) buvo padarytas Išrašas iš protokolo (taipogi rusų kalba), bet jau uždėtas grifas SLAPTAI (sekretno) ir gale pažymėta, kad  išsiųsta Valstybinei konservatorijai ir Kultūros minsterijai).

Štai tas išrašas.

                         X          X        X

SLAPTAI

Išrašas iš 28 d. protokolo Nr. 9

V.Juodakio PERSONALINĖ  BYLA

(F.2016, ap.4, b. 13, lap. 24-34)

1957 m. vasario 9 d.

... Stodamas į Valstybinę konservatoriją V.Juodakis nuslėpė savo autobiografinius duomenis. Juodakio tėvas Juodakis Aleksas s. Prano g. 1900 metais, nuo 1923 iki 1934 m. dirbo policijos viršininku įvairiose Lietuvos TSR vietose. 1941 m. V.Juodakis kartu su šeima buvo represuotas į Šalies šiaurės rajonus. Tėvas Juodakis A.P. 1943 metais buvo nuteistas 10 metų pataisos lagerių, o 1944 metais pasimirė.

Juodakis V.A. 1945 metais iš spec. tremties parbėgo į Lietuvą, vėliau parbėgo ir jo motina.

Būdamas Valst. Konservatorijoje V.Juodakis šmeižė Tarybinę tikrovę, gyrė kontrrevoliucinio sukilimo Vengrijoje  veiksmus. Aktyvistams - komjaunuoliams grąsino, girdi, jis ir jo vaikinai padarys taip pat kaip Vengrijoje. Politekonomijos, filosofijos ir Marksizmo-leninizmo paskaitose studentų tape skleidė dezorganizaciją. V.Juodakis organizavo grupę, kuri, jo paties žodžiais, ant Valst. Konservatorijos sienų rašinėjo antipartinius užrašus.

Vilniaus m. LLKJS Stalino rajono RK  nutarė:

1. Už antikomjaunuoliškus, antipartinius ir antivalstybinius veiksmus Juodakį Virgilijų išbraukti iš komjaunimo eilių.

2. Prašyti Valst. Konservatorijos direkciją ir Kultūros  ministeriją pašalinti V.Juodakį iš Valst. Konservatorijos.

Išsiųsta:  Lietuvos TSR Valst. Konservatorijos ir Kultūros ministerijos partinėms organizacijoms.

Pasirašė Vilniaus m. LKJS Stalino RK sekretorius

E.Jankevičius

                 X              X              X

Baigus posėdį, pasigirdo komanda tuč tuojau padėti komjaunimo bilietą ant stalo ir dingti iš akių. Numečiau ir dingau - nuskubėjau į Čiurlionio gatvę, į sporto salę, kur mūsiškiai tinklinio varžybose kovėsi ar  su Latvijos, ar su Estijos studentais. Čia manęs labai trūko, nes buvau puolimo linijos žaidėjas. Suskubau pačiu laiku. Treneris mane įleido į aikštelę ir mes laimėjome svarbų susitikimą. Niekas neklausė, kodėl pavėlavau. Niekam ir nesigyriau neklausiamas. Bet ir nenutuokiau, kaip rutuliosis  dalykai toliau. Juoba, kad tuo metu nieko nenutuokiau ir nežinojau, kad konservatorijos partiniuose susirinkimuose buvau ne kartą minimas ir smerkiamas, kad ties mano galva sparčiai kaupiasi audros debesys.

Po kelių dienų, vasario 14 dieną, buvau suimtas ir atsidūriau kameroje KGB rūsyje.

(VYA yra Ataskaita apie LSSR KGB 4-sios valdybos darbą 1957 matais. Įdomu bus pasižiūrėti, ar ten esu minimas? F. K-1, b. 532, l. 100-111).

Įsismaginęs Rajkomas neilgai trukus iš komjaunimo pašalino K. Petrauską, R.Skripkų, A. Liukpetrį..., o A.Burduliui, kuris jau dirbo Operos teatro orkestre, Kultūros ministerijos paprašė atimti teisę dirbti ideologiniame fronte.