2017 m. gruodžio 15 d., Penktadienis

Žurnalistikos istorija

*print*

Pasitinkant Lietuvos Respublikos 100-metį. Iš Lietuvos radijo laidų: „Pasaulis ir Lietuva“

2017-12-05
 
Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas

 

Antanas Šimkūnas

 

Prieš 26 metus, 1991 m. gruodžio 20 dieną, po vienuolikos mėnesių laida „Pasaulis ir Lietuva" vėl pradėta transliuoti iš senosios radijo studijos Konarskio gatvėje, iš pastato, paženklinto desantininkų kulkomis. Kol šis pastatas buvo desantininkų užgrobtas, šią laidą slapta transliavome iš Naugarduko gatvės.

Šalia manęs studijoje poetas Marcelijus Martinaitis. Su juo mes ir 1990 metų sausio 11 dieną taip pat sėdėjome šioje studijoje, įrašinėjome laidą „Pasaulis ir Lietuva". Vilniuje jau siautėjo desantininkai. Jau buvo užgrobti Spaudos rūmai. Prie Aukščiausiosios Tarybos, RTV pastatų rinkosi žmonės iš visos Lietuvos. Buvo šilta, vėjuota, jautėsi, kad artėja audra. Ir mes su Marcelijumi Martinaičiu kalbėjome apie tai, ką tie vėjai atneš Lietuvai. Kalbėjome apie pavojus, kurie slenka iš Rytų, apie Vakarus, kurie tuomet buvo užsiėmę Kuveito gelbėjimu nuo Irako okupacijos. Deja, to mūsų pokalbio radijo klausytojai jau nebeišgirdo. Vilniaus radijas daugumos  numatytų laidų jau nebetransliavo. Sausio 12 - osios naktį į Radijo rūmus jau veržėsi okupantai. Mūsų laidos tuometinis įrašas ir tekstas dingo be žinios.

Ir štai dabar, gerbiamas Marcelijau, vėl susėdam toje pačioje studijoje  pratęsti pokalbio, kurį pradėjome sausio 11 - ąją. Kai mus desantininkai išvijo iš radijo ir televizijos pastatų, negalvojome, kad praeis beveik metai, kol vėl grįšime. Atrodė, kad po nepavykusio perversmo Lietuvoje okupantai pasitrauks iš radijo ir televizijos. Mes tada dar nežinojome, jog tai tebuvo pučo pradžia, kuri baigėsi tik laimingajame rugpjūtyje. Tik pralaimėjus pučui susidarė sąlygos grįžti. Ne tik mes grįžtame į savo seną būstą, grįžta ištisos tautos ir valstybės. Grįžta į civilizuotumą, tikėjimą, į normalius tarpvalstybinius santykius. Jūs sutinkate su tokiu vertinimu?

M. Martinaitis. Taip, stebėtinas, netikėtas grįžimas, nors seniai lauktas.

A. Š. Kaip Jūs vertinate Nepriklausomų valstybių sandraugos gimimą? Ar Jums tai buvo netikėtas žingsnis? Buvote SSRS liaudies deputatas, jautėte tenykštes nuotaikas. Ar galima tikėti tuo, kaip dabar sakoma užsienyje, kad Rusija, Ukraina, Kazachstanas ir Baltarusija jau prieš metus ruošėsi įkurti tokią sandraugą? Ar tuomet tai buvo įmanoma?

M. Martinaitis. Taip apie tai buvo kalbama, apie slavišką sandraugą. Dabar taip ir įvyko.

A. Š. Kaip Jūs vertinate M. Gorbačiovą, nejaučiate dabar jam sentimentų?

M. Martinaitis Jis yra pertvarkos, sistemos, partijos auka. Tačiau jis įeis į istoriją kaip bolševikinės imperijos griovėjas.

A. Š. Sovietinio centro laidotuvės numatytos gruodžio 31 dieną. Graži metų ir visos epochos pabaiga.  Su kokiu centru mes dabar tarsimės? Su tuo, kuris Maskvoje baigia tirpti, ar tuo, kuris kuriasi Minske?

M. Martinaitis. Matyt,  pagrindinės derybos vyks su respublikomis. O jeigu Minske  atsiras toks centras, teks su juo palaikyti ryšį.

A. Š. M. Gorbačiovas  dar tikisi referendumo dėl sandraugos, dar nori Aukščiausios Tarybos posėdyje surengti šermenis Sovietų Sąjungai. Ką beveiks alksniai, koganai, petrušenkos?

M. Martinaitis  Nemanau, kad jie ras dirvą savo veiklai. Tai vakarykščiai žmonės ir veikėjai.

A. Š. Prasideda Sandraugos šalių pripažinimas. Vokietija pakvietė Europos ekonominės bendrijos  valstybes svarstyti Rusijos, kitų Sandraugos respublikų pripažinimo klausimą. Bus taip, kaip su Baltijos kraštais?

M. Martinaitis. Žinoma. Būtent tos pačios valstybės dabar skuba pripažinti Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją.

A.Š. Po poros dienų Alma Atoje susirinks visų, norinčių  stoti į Sandraugą valstybių vadovai. Ar neiškils problemų? Jaučiamos  islamiškos ambicijos. Neaišku, kaip pasielgs Vidurinės Azijos respublikos, suaktyvėjo jų ryšiai su kitomis islamiškomis valstybėmis.

M. Martinaitis. Trintis jaučiama jau dabar. Ateityje gali kilti rimtų problemų, nes islamiškasis pasaulis ima vienytis.

A. Š. M. Gorbačiovas nusiuntė laiškus respublikų vadovams, aiškiai pataikaudamas  Azijos respublikoms. Jis siūlo tokį pavadinimą - Europos ir Azijos valstybių sandrauga.

M. Martinaitis. Daug kas pasaulyje keisis. Svarbu, kas užims vietą Saugumo Taryboje. Teks keisti Jungtinių Tautų įstatus. Nuo vakar dienos nutraukė savo darbą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerija, kaip ir kitos centro žinybos.

 A.   Š. O dabar pasižvalgykime, ką pasaulis šneka ir rašo apie mus.

Daugelis užsienio radijo stočių, pirmiausia lietuviškose laidose informuoja, kad Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas paskelbė asmenis, kurie kalti dėl kruvinų sausio įvykių Vilniuje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis nusiuntė laišką Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui prašydamas, kad būtų išduoti visi 23 asmenys, dalyvavę nusikaltimuose. Apie tai plačiai informavo ir Rusijos televizija, pranešdama, kad buvęs Lietuvos komunistų       partijos centro komiteto sekretorius Mykolas Burokevičius dabar slapstosi buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Jis privalo stoti prieš teismą kaip valstybinis nusikaltėlis, sakoma Rusijos  televizijos pranešime.

Užsienio spauda, politikai į mūsų padėtį bando pažvelgti per Rytuose kuriamos Sandraugos prizmę. Kai kurie vokiečių laikraščiai mano, kad į Sandraugą įsijungs ir Baltijos kraštai. Amerikiečių laikraščiai cituoja JAV valstybės sekretorių Dž. Beikerį, kuris Prinstono universitete pasakė programinę kalbą ir minėjo Baltijos kraštus, siūlydamas jiems šlietis prie Skandinavijos valstybių.

Amerikiečių savaitraštis „ Niusvik" rašo apie Lietuvos poveikį baskų ir kataloniečių nepriklausomybės siekiams. Dviejų reporterių pranešimuose iš Bilbao ir Barselonos sakoma: „Nuo tada, kai Lietuva pirmoji pasiskelbė nepriklausoma nuo Maskvos, 70 miestų tarybų Katalonijoje priėmė simboliškus nutarimus, skelbiančius savo nepriklausomybę nuo Madrido ir maždaug 30 radikalių baskų dominuojamų tarybų pasekė kataloniečių pavyzdžiu. Šitas baltų reikalas buvo tokia didelė banga, kad jos negalima buvo nepastebėti."

 

Nepamiršta užsienio spauda ir radijas kagėbistų temos. „Svobodos" radijas transliavo komentarą, kuriame sakoma: „Lietuvoje tebesvarstoma Virgilijaus Čepaičio byla. Aš neraginu susidoroti su ponu Čepaičiu, - rašo Volčekas. - Dievai jo nematė. Tačiau faktas lieka faktu - Lietuvoje ir Rusijoje, kur tik nori, svarbiausiuose postuose vyriausybėse ir masinės informacijos priemonėse, karinėje pramonėje, visur lieka žmonės, slaptais siūlais surišti su Lubianka... Juos veja iš Baltijos kraštų, Gruzijos, vargu ar juos pakęs Ukrainoje. Subyrės Sovietų Sąjunga, nejaugi ir toliau Maskvoje liks Lubianka, šis slaptas miestas, nejaugi ir toliau išlaikys milijoninę armiją niekingų dykaduonių, šniukštinėtojų, uostančių, provokuojančių ir išleidžiančių iš savo žvėryno tokių apsigimėlių kaip Žirinovskis.Ar ne per anksti nustojome bijotis KGB?- klausia „Svobodos" radijo apžvalgininkas Volčekas.

Iš tiesų, keliamas labai aktualus klausimas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-12-05 12:29
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media