Žurnalistikos istorija

1940 metų balandžio l d. „Eltai" sukako  20 metų. Jos užuomazga yra dar porą metų vyresnė, bet ji dar nesivadino „Elta". „Elta" išsirutuliojo iš spaudos biurų, pradėtų organizuoti per Pasaulinį karą, lietuvių tautai    subruzdus atkurti savo nepriklausomą valstybę. Tie    pirmieji svetur - Šveicarijoje, Danijoje,  Švedijoje ir kitur, o paskui ir pas mus - Vilniuje ir Kaune įsisteigę biurai,  kaip  ir mūsų kariai savanoriai, atkakliai kovojo už mūsų tėvynės laisvę,  tik skirting ginklu: vieni kardu, kiti  žodžiu.  Kur negalėjo pasiekti savanorio  kardas  ar  kulka, pasiekė žodis - išaiškino, įtikino, nušvietė tikrą padėtį:   svetimiems  - kaip buvo pas mus, mums - kas vyko  svetur.  „Eltos"  pirmtakūnai  dirbo didelį patriotinį darbą,     jam visiškai pasišventę. Pradžioje tie biurai veikė kiekvienas atskirai, savarankiškai.

1920 m. Užsienių Reikalų Ministerijos pavedamas biurų darbą suderino prof. J. Eretas, prieš tai dirbęs Šveicarijos spaudos biuruose. Tų metų balandžio l d. buvo įsteigta „Elta" ir jos pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas prof. J. Eretas.

Pradžioje „Elta" dirbo labai primityviomis sąlygomis - ir informacijos šaltinių, ir žinioms gauti bei perduoti priemonių ir, pagaliau, savo darbininkų atžvilgiu. Informacijos šaltiniai buvo užsienių spauda ir neįgudusių korespondentų pranešimai iš vidaus ir užsienių. Nebuvo nė tinkamų priemonių žinioms ne tik iš užsienių, bet ir iš krašto priimti bei perduoti. Naudotasi pasenusiais kariniais telefonais. Gerai lietuvių ir svetimas kalbas mokančių bei šiam darbui pasirengusių žmonių buvo labai maža. Tokioms sąlygoms žinios pasiekdavo spaudą per 3-4 dienas, o ir nesklandumų turinio ir kalbos atžvilgiu buvo gausu.

Bet visas mūsų atgimusios valstybės gyvenimas tebuvo pradinėje stadijoje. „Elta" kartu su visomis įstaigomis turėjo pasivyti toliau pažengusias tautas. Kiekvienas darbas reikalavo energingų, kupinų iniciatyvos ir noro dirbti žmonių. Tokių žmonių turėjo „Elta" savo vadovų tarpe. Pradedant pirmuoju direktoriumi ir iki dabartinio direktoriaus V. Gustainio, visiems teko ir tebetenka nuolat budėti ir tobulinti „Eltos" darbo sąlygas, nes pasaulis žengia sparčiais žingsniais pirmyn, agentūrų darbas tobulėja, ir tas agentūras pasivijusi „Elta" nebenori ir nebegali nuo jų atsilikti.

Po prof. J. Ereto atėjusi panelė M. Avietėnaitė tęsė   „Eltos"   organizavimo  darbą.  Ji  iš pagrindų pertvarkė žinių gavimą iš užsienių. Buvo įsigytas pirmas radijo imtuvas ir pasamdyti  du  radijotelegrafininkai. Iki to laiko  „Elta"  radijo žinių gaudavo iš kariuomenės štabo. Buvo pertvarkytas ir redakcijos darbas. Darbą po truputį reformavo ir taikė prie laiko reikalavimų ir direktoriai - J. Paleckis bei A.  Jakobas.  Nuo  1928 m. iki 1934 m.  „Eltai" vadovavo T. Turauskas. Jo rūpesčiu „Elta" įsigijo trumpų   bangų  priimtuvą, vėliau - dar vieną aparatą     radijostenogramoms priimti. Į žinių tiekimo tarnybą buvo įtraukta ir Kauno Radijo stotis. 1934 m. užsienių telegramų agentūros pradėjo naudoti žinioms   perdavinėti   ir priiminėti naujai išrastus  Hellio aparatus.   Direktorius E. Turauskas nupirko tris tokius aparatus „Eltai". Įsigijusi šiuos aparatus, „Elta" iš karto atsistojo viename lygyje su pažengesnėmis Europos agentūromis,     galėdama priimti iš pasaulinių žinių tiekėjų žinias greičiausiu ir tiksliausiu iki šiol išrastu būdu. Įsigijusi tuos aparatus, „Elta" aprūpina mūsų krašto spaudą pasaulio žiniomis tuo pačiu laiku, kada tas žinias gauna ir seniausia, turinti tobuliausiai sutvarkytą informaciją, bet kurios Europos valstybės spauda. Jokia kita bet kuriuo būdu gauta iš užsienių informacija greitumo ir tikslumo atžvilgiu negali konkuruoti su „Eltos" teikiama informacija, nes ji yra gaunama iš pirmaeilių šaltinių ir greičiausiu, koks tik egzistuoja, būdu.

Direktorius P. Dailidė, vadovavęs „Eltai"  iki  1939  m.  gegužės  m.,   parūpino  „Eltai"  dar vieną Hellio  aparatą.   Jis iš esmės pertvarkė ir „Eltos" redakcijos darbą. Padidėjusiam ir padažnėjusiam žinių pareikalavimui patenkinti, kada „Lietuvos  Aidas" ėmė leisti  dvi,   o  kurį  laiką  net  tris laidas per dieną, ir atsirado   įvairių   laiku   leidžiamų laikraščių, buvo priderintas ir „Eltos"  darbas.   1935  m.  buvo  įvesta papildoma vakarinė tarnyba, kuri 1937 m. buvo paversta reguliaria antra redakcijos   darbo   pakaita. Buvo atitinkamai  padidinti   ir  „Eltos"   etatai.  Iki to laiko dirbo trys  redaktoriai.  Du vertė  ir  redagavo  žinias, o vyr. redaktorius taisė ir lygino kalbą, atsakydamas už redakcijos darbą. Padidinus etatus,   „Eltoje" atsirado šeši redaktoriai, kurie turėjo dirbti dviem pakaitomis. Bet gyvenimo „Eltai" statomi   reikalavimai, kitaip tariant, spartus mūsų spaudos   plėtimasis ir radijo  žinių  pareikalavimas, privertė tuos bendradarbius suskaldyti iš karto į tris  pakaitas,  įvedant   ir  trečią - nakties tarnybą. Šitaip „Elta" dirba ir dabar. Be Hellio ir kitais radijo aparatais priimamų žinių, „Elta" gauna dar daug telegramų, laikraščių iškarpų, agentūrų   biuletenių ir laikraščių. Ir  šiuos šaltinius,  pagal  reikalą ir galimumą, redaktoriai panaudoja biuleteniams. Taip dirba „Eltos" užsienio skyrius, pagamindamas per parą po 20-30 puslapių žinių.

„Elta" turi ir vidaus skyrių. Jame dirba du redaktoriai. Vienas, redaktorius stenografas, parūpina žinių iš Lietuvos gyvenimo, užrašo mūsų įžymių žmonių pasakytas kalbas, surenka ir, išvertęs į svetimą kalbą, perduoda žinias iš Lietuvos Baltijos telegramų agentūroms. Su jomis kasdien keičiamasi žiniomis telefonu. Kitas redaktorius informuoja mūsų spaudą apie lietuvių išeivių gyvenimą ir parenka bei siunčia mūsų išeivių kolonijoms žinių iš Lietuvos. Išeiviai informuojami telegramomis trumpai apie svarbiausius įvykius ir išsamiai oro paštu siunčiamais biuleteniais. Išeiviams siunčiamos ir nuotraukos iš Lietuvos gyvenimo, kurių pagamina „Eltos" foto skyrius. Tas skyrius gamina taip pat fotografijų ir matricų vidaus spaudai.

Be to, „Elta" turi ekonominį skyrių, teikiantį bankams ir ekonominėms įstaigoms bei įmonėms žinių apie pinigų, aukso ir kai kurių prekių kainų svyravimus. Ta informacija buvo savo laiku gana plati, bet, prasidėjus ūkio krizei ir įvedus valiutos suvaržymus kitur ir pas mus, susidomėjimas kursais sumažėjo. Teko atitinkamai susiaurinti ekonominę informaciją, paliekant svarbiausią jos dalį - devizų tarnybą, kuria buvo rodomas didesnis susidomėjimas. Tačiau, išleidus užsienių valiutų operacijoms tvarkyti įstatymą, nuo 1938 m. „Eltos" devizų tarnyba iš dalies neteko savo reikšmės. Tuo įstatymu kursus, kuriais turi būti atliekamos operacijos, nustato Lietuvos bankas. Dabar „Eltos" ekonominio skyriaus teikiamos žinios yra naudingos tik klijento informacijai. Todėl dalis klijentų nuo ekonominių žinių atsisakė.

Pagaliau, „Elta" turi ir savo sporto tarnybą. Ji informuoja apie užsienių sporto gyvenimą, nes apie vidaus sportą informuoja pačių laikraščių sporto korespondentai. Tai tarnybai žinios gaunamos taip pat Hellio aparatais. Apie svarbius sporto įvykius savo kraštuose praneša telegramomis ar telefonu Latvijos ir Estijos telegramų agentūros. Taip pat pranešimus apie mūsų sportininkų pasirodymus užsieniuose atsiunčia ir kitos agentūros. Ir „Eltos" sporto skyrius informuoja užsienius apie mūsų ir svetimų sportininkų pasirodymus Lietuvoje. Per savaitę išleidžiama 5-6 puslapiai sporto biuletenių.

„Elta" turėjo iki 1939 m. kovo mėn. savo skyrių Klaipėdoje, kuris buvo likviduotas, kraštą prijungus prie Vokietijos. Kaip tik atgavome Vilnių, tuoj ten įsisteigė naujas „Eltos" skyrius, aptarnaująs Vilniaus spaudą ir radiofoną. Skyriui siunčiami iš centro „Eltos" biuleteniai, o skubesnės žinios perduodamos teleskriptoriumi. Pradžioje skyrius teikdavo centrui žinių iš Vilniaus, bet vėliau Kauno laikraščiai ėmė informuotis iš Vilniaus patys betarpiškai per savo korespondentus.

J. G.

Šis straipsnis paimtas iš "Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio" Nr. 3. 1940 metai, Kaunas.

Autoriaus, pasirašiusio J.G., kol kas nepavyko išaiškinti.

Kalba netaisyta.

Mums, žurnalistams, jis įdomus tuo, kad atskleidžia tuometines kolegų darbo sąlygas.

Vytautas Žeimantas