2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai

2020-02-12
 
Vytautas Valentinas Česnulis

Vytautas Valentinas Česnulis

Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.


Vytautas Valentinas Česnulis,
LŽS narys


Pasak „Viln. rytojaus" straipsnio, Kauno žemės Lenkų sąjunga 1935 m. gruodžio 22 d. surengė savo nariams bendras kūčias. Apie jas spaudoje nebuvo pranešta iki gruodžio 28 d. O tą dieną Lietuvos lenkų laikraščiuose buvo įdėtos net trys žinios apie tariamus lenkų persekiojimus. Pas Vilniaus vaivadą L. Bocianskį atsilankę sąjungos atstovai įteikė jam protestą, o Vilniaus radijas per Naujuosius metus Lietuvos lenkams padarė specialų pranešimą. Lietuvą už lenkų persekiojimą 1936 m. sausio 1 d. puolė laikraštis „Kurier Wileński", po kelių dienų - sausio 5 d. - ir laikr. „Słowo". Sausio 5 ir 19 d. Vilniuje, o sausio 19 d. Švenčionyse surengti antilietuviški mitingai. Toliau straipsnyje išvardyta 20 lenkų valdžios priešlietuviškos veiklos faktų: Tautinio Vilniaus lietuvių komiteto pirmininko K. Stašio pakvietimas pas vaivadą, „Viln. rytojaus" gruodžio 25 d. Nr. 101 konfiskavimas už TVLK pareiškimo išspausdinimą, lietuviškųjų organizacijų susirinkimų draudimas, kratos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Šv. Kazimiero dr-jos ir M. Šlapelienės knygynuose, kelių dešimčių Šv. Kazimiero dr-jos skyrių ir lietuviškų skaityklų uždarymas, mokytojų nubaudimas ir ištrėmimas...
J. Naviko bylą Vilniaus m. teismas svarstė 1936 m. rugpjūčio 27 d. ir spalio 9 d. Pasak spalio 12 d. paskelbto nuosprendžio, kaltinamasis nubaustas 1 mėn. arešto ir 150 zl pabauda. Vietoj konfiskuoto laikraščio išleistas Nr. 19a su daugiau kaip puse balto p. 1. 
Dėl kažkokios korespondencijos konfiskuotas „Viln. rytojaus" 1936 m. kovo 13 d. Nr. 22. Anot „Kurier Wileński", numeris konfiskuotas už neteisingas žinias apie policijos santykius su gyventojais lietuviais. Paskui išleistas su baltu ploteliu Nr. 22a. 
Vilniaus m. storastos pavaduotojas J. Černichovskis 1936 m. balandžio 27 d. paprašė Apyg. teismo patvirtinti „Viln. rytojaus" kovo 24 d. Nr. 25 areštą ir patraukti atsakomybėn ats. redaktorių J. Naviką. Priežastis - laikraščio vedamasis straipsnis „Skaudi pamoka". Mat jame rašyta, jog 1931 m. lenkų valdžios atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenys neatitinka tikrovės (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 892).
Kovo 17 d. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo susirinkusi grupė lietuvių inteligentų pasiklausyti Lietuvių mokslo draugijos pranešimo. Pranešėja - Vilniaus St. Batoro universiteto Kraštotyros seminaro asistentė R. Turska. Pasak jos, Vilniaus vaivadijoje tikrų lenkų labai maža, o gyvena tik aplenkėję lietuviai ir baltarusiai. Lenkiškai daugiau kalbama dvaruose. Visi Lietuvos bajorai yra nutautę lietuviai. Lietuvoje irgi yra nutautusių lietuvių lenkiškos salos, pirmiausia apie Babtus ir Vandžiogalą Kauno apskrityje. 
Apyg. teismo viceprokuroras S. Odinecas liepos 31 d. apkaltino J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. Byla perduota Vilniaus m. teismui. J. Navikas rugsėjo 9 d. nubaustas 6 savaitėmis arešto ir 300 zl pabauda, kurią buvo galima pakeisti į 60 dienų areštą. Išėjęs laikraščio kovo 25 d. Nr. 25a su puse tuščio pirmojo puslapio. 
Atsiliepdamas į Vilniaus m. storastijos prašymą, viceprokuroras S. Odinecas 1936 m. liepos 31 d. J. Navikui pateikė ir antrą kaltinimą pagal BK 23 ir 170 str. - už „Vilniaus rytojaus" balandžio 3 d. Nr. 28 straipsnį „Lietuvių bylos" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 889).
Konfiskuoto laikraščio numerio nepavyko rasti. Tarp Vilniaus m. teismo bylos dokumentų yra straipsnio vertimo į lenkų k. santrauka. Joje pateikta informacija apie 12 faktų - už lietuvišką veiklą teismo atsakomybėn lenkų valdžios trauktų asmenų, Šv. Kazimiero dr-jos aktyvistų. 
Vilniaus m. teismas spalio 2 d. J. Naviką nuteisė 1 savaitei arešto ir 200 zl pabauda, kurią buvo galima pakeisti į 20 dienų areštą. Išleistas kitas balandžio 3 d. Nr. 28 su baltu plotu vietoj teksto (matyt, turėtų būti Nr. 28a). 
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis 1936 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Apyg. teismo prokurorą su prašymu patvirtinti „Viln. rytojaus" balandžio 7 d. Nr. 29 areštą, o J. Naviką patraukti į teismą. Laikraštyje „nusikalstamos" trys korespondencijos, pasak kurių „administraciniai Lenkijos valdžios organai neobjektyviai žiūri į Lenkijos piliečius lietuvius, be teisinio pagrindo atlikdami daug kratų ir kurstydami aplinkinius gyventojus prieš lietuvių savarankiško lavinimosi organizacijas". Spaustuvėje „Ruch" buvo užsakyta 5 000 egz., bet iki atvykstant policijai spėta atspausdinti tik 325 egz., kurie ir konfiskuoti (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 891). 
Korespondencijoje iš Valkininkų „Kratos skaityklose" rašoma, jog lietuviškose skaityk¬lose Čižiūnų, Pošalčių, Krūminių ir Dzegciorių (Mielupių) kaimuose policija padarė kratas, paėmė knygų, žurnalų. Iš Butvydonių kaimo (Valkininkų valsč., koresp. „Paėmė knygas") pranešta, kad „Ryto" skaityklos vedėjas K. Duksa ištremtas 3 metams už 30 km; atplėšęs skaityklos duris, policininkas kovo 31 d. paėmė visas rastas knygas. Korespondencijoje iš Lydos apskr. Beniakainių valsč. Kaniūkų k. „Ką daro mokytojas Obuchovič" aprašyta vietos mokytojo Aleksandro Obuchovičiaus antilietuviška veikla - agitacija prieš lietuviškas draugijas ir kt. 
Viceprokuroras S. Odinecas birželio 27 d. apkaltino J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. Byla perduota Vilniaus m. teismui. Šis ją nagrinėjo rugpjūčio 27 d., o pakartotinai spalio 9 ir 12 d. J. Navikas nubaustas 1 mėn. arešto ir 150 zl pabauda. Pastaba teismo protokole: „Nuosprendis teisingas, bausmė patenkinama." Išėjo laikraščio Nr. 29a su baltu plotu p. 3 vietoj korespondencijų.
Dėl straipsnių „Akis į akį" ir „Nedarbas inteligentų tarpe" 1936 m. liepos 23 d. konfiskuotas „Viln. rytojaus" liepos 24 d. Nr. 58. Neaišku, kas tuose straipsniuose rašyta, nes konfiskuoto numerio nepavyko rasti. Išėjo Nr. 58a su daugiau kaip puse balto p. 1 ir baltu ploteliu p. 2.
Konfiskuotas 1936 m. rugsėjo 1 d. Nr. 69. Pretekstas - vedamasis straipsnis „Tėvai, neužmirškite savo pareigų" ir korespondencija iš Apso valsč. Miliūnų kaimo (dabar Baltarusijos Breslaujos r.). Vėliau išėjusiame Nr. 69a yra beveik pusė balto p. 1. Tačiau korespondencija „Keičia lietuviškus laukų pavadinimus" yra ir pakartotiniame numeryje. Matyt, rašinėlis perredaguotas. „Šiemet nuo pat pavasario Miliūnų sodžius skirstomas į viensėdžius. Atvažiavę kamarnykai (matininkai) tuojau norėjo uždrausti vietos žmonėms lietuviškai kalbėti, bet jiems tai nepavyko." Inžinieriai lietuviškus laukų pavadinimus keitė į lenkiškus. „Visus šiuos pavadinimus surašė ir pagrasino vietos ūkininkams, kad jie dabar savo laukus vadintų ne lietuviškai, bet lenkiškai. Kurie esą neklausysią, gausią menkesnį sklypą. Tačiau žmonės inžinierių klausyti neketina ir toliau yra nusistatę savo lietuviškos žemės laukus vadinti tik lietuviškai." 
Vilniaus m. vicestorasta J. Černichovskis 1935 m. rugsėjo 28 d. prašė Apyg. teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" rugsėjo 18 d. Nr. 73 areštą ir patraukti J. Naviką atsakomybėn už str. „Nubausti 26 lietuviai" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 781).
Straipsnelyje (aut. Kaimynas) priminta, jog laikraščio liepos 31 d. Nr. 59 buvo rašyta apie „vytautinį" kryžių Neravuose netoli Druskininkų. Birželio 24 d. pašventintas 12 m. aukščio kryžius buvo su dviem skersiniais ir nudažytas trimis lietuvių tautinėmis spalvomis. Druskininkų policijos komendantas Glovackis (Głowacki) kaltę už kryžių suvertė valstybinės mokyklos mokytojui J. Mudėnui ir mokytojui P. Večkiui. J. Mudėną birželio 19 d. Gardine tardė saugumo referentas. Kryžiaus pašventinimo dieną policija nubaudė 5 ūkininkus ir abu mokytojus po 2 zl (vieną ūkininką 3 zl). Mokytojai nubausti, kad neturėjo dokumentų važinėti dviračiais, o ūkininkai - kad gaisrinės kopėčios prie jų namų ne tiesiai stovėjusios, kad per mažos buvo gaisrinės šluotos, kad neužkelti kiemo vartai ir kt. Reikalauta, kad kryžius būtų perdažytas viena spalva. Rugpjūčio 20 d. gauti Gardino apskr. storastos įsakymai apie kitas bausmes: mokytojams - po 50 zl, 24 ūkininkams - po 15 zl.
Vilniaus m. teismas (teisėjas Fr. Bochenskis = Bocheński) bylą prieš J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. išnagrinėjo 1936 m. kovo 25 d. Pasverta, kad nusikaltimas padarytas iki 1935 m. lapkričio 11 d. ir pagal 1936 m. sausio 2 d. amnestijos įstatymo 6 str. negalėjo būti atleistas, o nuteistasis, nepriklausomai nuo piniginės pabaudos, galėjo būti nubaustas kalėti iki 6 mėn. Tačiau, atsižvelgus į prokuroro siūlymą, amnestijos įstatymo 3 str. 1, 10 ir 13 p. pagrindu teismo procesą prieš J. Naviką nutarta nutraukti.
Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis 1936 m. gruodžio 12 d. prašė Apyg. teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" lapkričio 20 d. Nr. 92 2742 egzempliorių areštą (užsakyto 5 000 egz. tiražo likusios dalies nespėta atspausdinti). Laikraščio numeryje „priešiški" buvę du straipsniai: „Dar apie pradžios mokyklas" ir „Ko reikalavo storastijos referentas"; dėl juose pateiktos neteisingos informacijos galimi vieši neramumai (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1027). 
Pirmajame straipsnyje polemizuojama su laikraščiu „Kurier Wileński". Pasak pastarojo, Vilniaus mokyklų kuratorijos ribose (kuratorija apėmė Vilniaus, Naugarduko ir Balstogės vaivadijas) buvo 167 lietuviškos ir 
pusiau lietuviškos mokyklos, kuriose mokėsi 11 541 vaikas, kai štai „Viln. rytojaus" žiniomis 1933-1934 mokslo metais buvo tik 69 tokios mokyklos su 3 740 mokinių. Iš 15 tūkst. lietuvių tautybės vaikų Vilniaus mokyklų kuratorijos teritorijoje 1936 m. valstybinėse ir privačiose pradinėse mokyklose mokėsi tik 4 tūkst. vaikų. Abejotini ir Varšuvos laikraščio „Gazeta Polska" pateikti skaičiai. 
Antrojo rašinio pavojingumą savo pranešime patvirtinęs Vilniaus-Trakų apskr. Saugumo sektoriaus vadovas. Straipsnyje pasakojama, jog lapkričio 5 d. į Valkininkų valsčiaus įstaigą buvo pakviesti Šv. Kazimiero ir Lietuvių ūkio draugijų skyrių pirmininkai ir nariai daugiau kaip iš 20-ies kaimų. Atvykėliams kalbėjo Vilniaus-Trakų apskr. storastijos saugumo referentas Lebeckis. Jis pareikalavo, kad skaityklose ir draugijų butuose iki gruodžio 1 d. būtų iškabinti Lenkijos prezidento portretai ir lenkų ereliai, kad Ūkio draugijos skyriai svarstytų tik grynai ūkiškus klausimus, kad iš bibliotekų būtų išimtos Kaune spausdintos legalios knygos, kad statomi kryžiai būtų nudažomi viena spalva... Nepaklusnieji būsią griežtai baudžiami. 
Kaltinamąjį aktą prieš J. Naviką pagal BK 23 ir 170 str. Apyg. teismo prokuroras St. Golkovskis (Gołkowski) parengė 1937 m. kovo 15 d. Dviem savaitėms arešto ir 50 zl pinigine pabauda J. Navikas nuteistas Vilniaus m. teisme 1937 m. balandžio 27 d. Birželio 9 d. Apyg. teismo prokuroro pavaduotojas priėmė J. Naviko apeliacinį skundą, tik jo pasekmės nežinomos. Išėjo laikraščio Nr. 92a su daugiau kaip puse balto ploto p. 1 (vietoj str. apie mokyklas) ir daugiau kaip trečdaliu „išbaltinto" p. 2 (vietoj str. apie storastijos referentą).
Vilniaus apyg. teismas 1936 m. lapkričio 21 d. nepatvirtino miesto storastijos įsakymu spalio 26 d. areštuoto „Viln. rytojaus" spalio 27 d. Nr. 85 konfiskavimo už str. „Knygnešys Antanas Juršėnas". Todėl lapkričio 27 d. Nr. 94 įdėtas str. „Apygardos Teismas neužtvirtino „Vilniaus Rytojaus" konfiskavimo". Teismo pranešime redakcijai sakoma: „Išklausius prokuroro pasiūlymo nutarta: 1936 m. spalio 27 d. lietuviško laikraščio „Vilniaus Rytojus" 85 (773) Nr. suėmimo neužtvirtinti, nes straipsnio „Knygnešys Antanas Juršėnas" turinys neturi nusikaltimo žymių. Pirmiausia, ten yra suteikta žinių apie faktus, kurie buvo dar prieš karą. Šalia to trūksta įrodymų, kad tie faktai pramanyti ir nesutampa su tiesa."
Str. apie knygnešį perspausdintas Nr. 94. Žinių apie brolį straipsnio autoriui, nors jo pavardės nėra, suteikusi sesuo Julė Juršėnaitė. Antanas Juršėnas buvo gimęs 1867 m. Mielagėnų valsč. Dvarapievio kaime. Į knygnešių darbą jaunuolį įkinkė Daugėliškio klebonas J. Burba; jiedu susipažino Ceikiniuose, kai Antanui buvo vos 18 metų. Knygas Antanas imdavo iš Daugėliškio valsč. Rizgūnų sodžiaus. Kun. Burba raginęs mielagėniškius, kad šie pasirūpintų gauti kunigą lietuvį. Ant. Juršėnas parašė prašymą vyskupui. „Nesulaukęs iš Vilniaus atsakymo, pats nuvažiavo pas vyskupą. Ką jis Vilniuje padarė, aš nežinau. Tik po kiek laiko pasigirdo, kad mūsų klebonas Sabaliauskas perkeliamas, o jo vieton skiriamas buvęs Švenčionių vikaras Placidas Šarkauskas, pagarsėjęs lietuviškų knygų platinimu."
Vilniaus m. storastos T. Velioveiskio 1936 m. lapkričio 30 d. įsakymu konfiskuotas „Viln. rytojaus" gruodžio 1 d. Nr. 95 dėl straipsnio „Melas plaukia iš vieno šaltinio". Jame, pasak konfiskuotojų, rašyta apie tariamą Varšuvos ir Vilniaus lenkų spaudos bei Vilniaus radijo antilietuvišką kampaniją, „paremtą klasta ir provokacijomis, nukreiptomis prieš Lenkijoje gyvenančius lietuvius" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1024). Areštuoti 1 062 egzemplioriai iš užsakytų 5 000 egz., nes kitų nespėta atspausdinti. Archyvo byloje laikraščio numerio nėra, nepavyko jo rasti ir bibliotekose. 
Gruodžio 12 d. storasta prašė Apyg. teismo prokuroro numerio areštą patvirtinti. Apyg. teismo viceprokuroras St. Golkovskis 1937 m. vasario 24 d. apkaltino J. Naviką pagal BK 170 str. Byla perduota Vilniaus m. teismui, kuris ją sprendė balandžio 7 d. J. Navikas nuteistas 2 savaitėms arešto ir 20 zl pinigine bauda, ją pakeičiant 2 dienom arešto. 1937 m. gruodžio 31 d. J. Navikas padavė apeliaciją Apyg. teismui, kuris ją priėmė, tačiau apie jos pasekmes žinių neturime. Išleistas laikraščio Nr. 95a su daugiau kaip puse tuščio p. 1. 
1936 m. gruodžio 4 d. Vilniaus m. teisme nagrinėtos dvi J. Naviko bylos. Abi bylos atidėtos. 
Pasak „Viln. rytojaus" 1936 m. gruodžio 15 d. Nr. 99 informacijos, Vilniaus m. storastijos įsakymu už straipsnius „Po 17-kos metų" ir „Sugretinimai" konfiskuotas laik¬raščio gruodžio 11 d. Nr. 98. 
Pirmajame straipsnyje rašoma, jog laikraščio gruodžio 8 d. Nr. 97 buvo pranešta apie Tautinio Vilniaus lietuvių komiteto veiklos sustabdymą. Tai padaryta Vilniaus m. storastos T. Velioveiskio gruodžio 4 d. sprendimu. „... Tautinio Viln. Liet. Komiteto veikimo sulaikymas bus smūgis ne tik mūsų, bet ir lenkų visuomenei. Nepamirškime, kad per 17 savo veikimo metų Komitetas rūpinosi ne vien šio krašto lietuvių [reikalais], bet podraug patarnaudavo ir lenkų visuomenei. Ne kartą į Komitetą kreipdavosi ne tik eiliniai lenkų visuomenės nariai, bet ir visa eilė aukštų asmenų."
„Sugretinimuose" pažymėtas Lenkijos žemės ūkio ministro pareiškimas, kad šalies kaimuose yra labai didelis gyventojų perteklius. Viename žemės plote Lenkijoje turi išgyventi kaimo gyventojų du kartus daugiau, negu Vokietijoje, ir tris kartus daugiau, negu Olandijoje. Netgi 1921 m. Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose 49,6 % ūkininkų turėjo ne daugiau kaip po 5 ha žemės. Per 15 metų šis nuošimtis padidėjo, nes ūkiai susmulkėjo. Lenkijoje nesimoko apie 1 milijonas mokyklinio amžiaus vaikų; Vilniaus vaivadijai proporcingai tektų apie 30 tūkst. Vilniaus krašte daug nuveikė lietuviškos švietimo ir ūkio draugijos. „Trumpai viską suglaudus reikia pasakyti, kad mūsų draugijos sodžiuje dirbo ne tik savo tautai, bet ir valstybei naudingą ir svarbų kultūros darbą. To darbo vaisiai yra visiems žinomi ir suprantami. Juos turėtų teigiamai įvertinti kiekvienas sveikai galvojąs žmogus." 
Viln. apygardos teismas laikraščio konfiskavimą už tuos straipsnius panaikino. Motyvai (cituojama pagal „Vil. ryt." 1937 m. sausio 19 d. Nr. 6): „Straipsnio „Po 17-kos metų" žinios nėra tokios, kad galėtų, Teismo nuomone, sukelti viešąjį neramumą. Straipsnis „Sugretinimai" nepabrėžia visai, kad Vilniaus krašte lenkų valdžia blogai veda ūkį, tik nurodo visiems žinomą faktą - vyresniosios kartos tarpe didelį skaičių analfabetų ir iškelia lietuviškų draugijų nuopelnus skleidžiant švietimą ir žemės ūkio kultūrą." Išėjo gerokai „pabaltintas" laikraščio Nr. 98a, o abu straipsniai paskui perspausdinti 1937 m. Nr. 6.
„Viln. rytojus" 1936 m. gruodžio 18 d. Nr. 100 paskelbė informaciją apie Vilniaus m. storastos įsakymu konfiskuotą laikraščio gruodžio 15 d. Nr. 99; numeris konfiskuotas už vedamąjį str. „Dėl priekaištų" ir str. „Vietovardžiai, pavardės, gramatika ir etika". 
Str. „Dėl priekaištų" primintas gruodžio 11 d. Nr. 98 pranešimas apie Šv. Kazimiero draugijos veiklos sustabdymą Balstogės ir Vilniaus vaivadijose (Ašmenos, Lydos ir Voložino apskrityse draugija dar galėjo veikti). „Lietuvio, Lenkijos piliečio, jausmai ir mintys yra kiek kitokios, negu piliečio lenko. Šio krašto lietuvis yra ne tik Lenkijos valstybės, bet ir lietuvių tautos dalis, kuri turi savo skirtingą praeitį ir dabartį, savo idealus." „Susidurdami su lenkų visuomenės atstovais juntame, kad mūsų jausmų nenori suprasti daugiausia tie, kurie mums prikiša nelojalumą. Mūsų nuomone jiems nepatinka vis augąs šio krašto lietuvių tautinis susipratimas ir jų noras turėti savo kultūrines ir ekonomines organizacijas..." Lietuviai taip pat negali užmiršti tų laikų, kada kai kurie mūsų tautiečiai per dvarus, mokyklas ir bažnyčias lenkėjo, o kai kas norėtų tuos laikus sugrąžinti. Mūsų veikla yra savo tautinių žymių saugojimas. „Jei šie mūsų siekiai vadinami nelojalumu, tai tas verčia mus daryti išvadą, kad mus norima nutautinti."
Antrajame straipsnyje (aut. M. V., greičiausiai R. Mackonis) pabrėžiama, kad okupuotoje Pietryčių Lietuvoje išdarkomos lietuviškos pavardės, ypač kaimuose, kartais skiriasi net tos pačios šeimos asmenų pavardės, sulenkinami lietuviški vietovardžiai. Tautiečiai raginami laikytis lietuviškumo. „Vietovardžiai, pavardės yra toks pat brangus mūsų turtas kaip ir kalba. Patys mes būdami lietuvių tautos vaikai, savo tėvų motinų pastatytojo paminklo negriaukime." Išėjo „Viln. rytojaus" Nr. 99a su tuščiomis vietomis vietoj minėtų straipsnių. 
Vilniaus m. storastos pavaduotojas J. Černichovskis sulaikė „Viln. rytojaus" 1937 m. sausio 12 d. Nr. 4 tiražą ir vasario 4 d. prašė Apyg. teismo prokuroro pritarti šiam jo veiksmui, nes laikraščio vedamajame straipsnyje „Nieko naujo" pasisakoma prieš buv. Lenkijos žemės reformų ministrą ir buv. Vilniaus universiteto rektorių prof. V. Stanevičių (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1023). Praėjusių Kalėdų švenčių proga laikraštis „Kurier Wileński" išspausdino profesoriaus straipsnį apie Lietuvos ir Lenkijos ginčą, dėl blogų valstybių santykių, kaip ir kiti lenkų politikai, kaltę versdamas tik Lietuvai.

 

Bus daugiau

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-05 13:32
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media