2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Bronius Čekanauskas: „Tiesos“ redakcijoje (14 dalis)

2016-08-26
 
Su Algirdu Mykolu Brazausku Atlantos olimpinėse žaidynėse, 1996 metai. Juozo Šalkausko nuotrauka

Su Algirdu Mykolu Brazausku Atlantos olimpinėse žaidynėse, 1996 metai. Juozo Šalkausko nuotrauka

 

Bronius Čekanauskas

Tęsinys. Pradžia 2016 03 08

    

1979-aisiais, kai suėjo dvidešimt aštuoneri, pasikvietė A. Laurinčiukas. 

- Ką galvoji apie partiją? Ar žadi stoti? - paklausė vyriausiasis redaktorius ir toliau aiškino. - Čia tavo apsisprendimo reikalas: nori - stoji, nenori - nestoji. Jokios prievartos. Bet, manau, pats supranti, kad „Tiesoje" nepartinio, net sporto skyriaus vedėju niekas man neleis skirti... 

- Nežinau... - gūžtelėjau pečiais. - Ar neužkliūsiu dėl tėvo?

- Čia jau mano rūpestis tuos klausimus suderinti,- redaktorius pakilo iš savo vietos, leisdamas suprasti, kad pokalbis ta tema baigtas.

Ėjau pasitarti su partiniais kolegomis. Prie butelio, žinoma. Be to, dar reikėjo gauti dvi rekomendacijas, kad pradžioje priimtų kandidatu. Parašyti rekomendaciją siūlėsi ne tik partijos eiliniai, bet ir abu boso pavaduotojai Algimantas Stankevičius bei Henrikas Savickas. „Stok, blogiau nebus, mes nariai ir dar gyvi..." - aiškino vyrai. Paprašiau Leono Braziulio ir Vytauto Žeimanto parašyti rekomendacijas. Abu jau iš anksčiau savotiški mano krikštatėviai: Vytautas studijų metais palaimino pirmai žurnalistinei kelionei į Sibirą, o Leonas - dėstė laikraštinės rašybos pradžiamokslį. Trečią rekomendaciją gavau iš „Tiesos" komjaunimo.

Iš kolegų anekdotų žinojau, kad sunkiausias išbandymas, stojant į TSKP, laukia prie Vilniaus Lenino rajkomo veikusioje veteranų komisijoje - pensininkų taryboje. Ten susibūrę senoliai, dauguma rusakalbiai frontininkai, iš dyko buvimo, pasimėgaudami taršydavo ir savo kvailais klausimais su žemėm maišydavo atsakymų nežinančius aukštuosius mokslus baigusius kandidatus. Kartais nepraleisdavo per savo sietą. Paklausti seneliai galėjo bet ko, pavyzdžiui, išvardink, draugas, visą TSKP CK politinį biurą, arba pasakyk, kas buvo svarstoma TSKP kažkuriame suvažiavime?..

„Tu ten kuo daugiau jiems liežuviu malk, kad ir nieko konkretaus nežinosi..." - mokė redakcijos partiniai su stažu.

Ruošiausi pasimatymui su veteranais, o jie manęs tepaklausė, kokias pareigas „Tiesoje" užimu... Nors tai buvo parašyta anketoje. Gal per mažom raidėm? Nuo rajkomo iki redakcijos buvo koks šimtas metrų, bet užgaišau sugrįžti, nes ėjau per gastronomą.

„Dar tik būsimas kandidatas, bet mąstai jau partietiškai" - pagyrė vyrai, kai parėjau ne tuščiomis.

Išstojau iš partijos 1989-ųjų gruodžio mėnesį. Kai apie išėjimą iš šlovingųjų eilių pasakiau telefonu savo to meto „Sovetskij sport" laikraščio vyriausiajam redaktoriui Maskvoje Valerijui Kudriavcevui, jis garsiai riktelėjo: „Ty čto, ochu....?" Čia taktiškai išversti galima taip: „Tu ką, sunegalavai?.." Po šoko atsigavęs „Sovetskij sport" vyriausiasis redaktorius pasitikslino, kur aš esu partinėje įskaitoje - Maskvoje ar Vilniuje? Išgirdęs atsakymą, kad Vilniuje, šefas lengviau atsiduso: „Nu i chu... s toboj...!" Nepažodžiui išversti galima taip: „Čia tavo asmeniniai reikalai..."

„Tiesos" to meto partorgui Algirdui Strumskiui paskambinau telefonu ir pasakiau, ką nusprendžiau. Labai nenustebinau.

„Atnešk arba atsiųsk paštu pareiškimą" - pasakė A. Strumskis. Išsiunčiau paštu.

Ko aš stojau į TSKP? Kaip ir dauguma tiesiečių, tikrai ne iš idėjos. Bent jau mane labiausiai domino, kiek galiu būti veiksnus, lydimas tėvo teistumo? Atsisveikinęs su TSKP, daugiau jokiai partijai nepriklausiau. Nors pasiūlymų turėjau.

xxx      

„Tiesos" legendos Zigmas Ambrazaitis, Petras Jankauskas mėgo tokį kalambūrą: „Kai darbas tampa jam našta, jis iškeliauja į CK..." Zigmas dirbo Pramonės, Petras - Partijos gyvenimo skyrių vedėjais, buvo redakcinės kolegijos nariai. Jiems pagal pareigas dažnai tekdavo lankytis CK rūmuose, kur dabar šlovinga mūsų vyriausybė vardan Lietuvos pluša, mintis derinti, idėjų semtis... Dar dažniau jie tik boso sekretorei Emai pasakydavo, kad išeina į CK, o traukdavo savais keliais - su draugais susitikti, taurelę išlenkti. A. Laurinčiukas, išėjusiųjų" darbo reikalais į CK, tuose rūmuose niekada neieškodavo. Vasarą, einant į miestą pasivaikščioti - oficiali versija - rinkti informacijos, dar būdavo graži mada palikti kabinete ant kėdės atlošo kabantį švarką - atseit, esu vietoje. Arba bent akinius ant rankraščių numesti...

Aš, triūsdamas „Tiesoje", du kartus į LKP centro komitetą ėjau ne savo noru - buvau iškviestas pasiaiškinti.

Vienas iš didelių propaganos skyriaus viršininkų Juozas Viršulis buvo gavęs skundą, dėl mano rašinio moralės temomis. Ne apie sportą rašiau, o ieškojau priežasčių, kodėl sostinės abiturientas savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Tada savižudybės nebuvo tokios dažnos, kaip dabar. Moralizuodamas įžvelgiau ir tėvų kaltės, dviem sakiniais apie tai užsiminiau. Mamos, pasirodė, įtakingos būta, ji ir suraitė skundą, reikalaudama nubausti išsišokėlį žurnalistą. Kai aš rašydavau „Tiesoje" moralės temomis ar feljetonus, dauguma skaitytojų kažkodėl įsivaizduodavo, kad esu solidaus amžiaus. Ir ta skausmo prispausta moteris prašė nubausti gal jau nieko apie jaunimo problemas nebenutuokiantį rašeivą...

Gerbiamas sektoriaus vedėjas garsiai nebarė, partinio bilieto padėti nesiūlė, nes jo dar ir neturėjau. Sakyčiau, netgi geranoriškai mokė. Auklėja jis mane ir vis skersakiuoja. - tai į plaukus, tai į džinsus.

Vos spėjau parpėdinti į redakciją, skamba „infarktinis" - redaktoriaus ryšiams su skyriais telefonas.

-       Kaip ten Cė ka? - girdžiu klausimą.

-       Iš darbo, atrodo, nevarys...

-       Gerai... Bet, žinai, neik tu daugiau į tuos rūmus su džinsais. Ir plaukus apsikirpk. .. Amerikoje ir aš džinsus nešiojau, o čia jie ne visiems patinka. Ir plaukai kliūva...

Supratau, kad per tas dešimt minučių, kol aš nuo „baltųjų rūmų" žingsniavau iki „Tiesos", telefonu J. Viršulis patarė A. Laurinčiukui, kaip mane sukultūrinti.

Bus daugiau

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-08-26 11:16
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Juozas

2016-09-14 11:40

"Eiti į CK" buvo mada. Daug kas taip pabėgdavo iš darbo.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media