Neužtenka abiejų rankų pirštų suskaičiuoti visų Gerardo Bagdonavičiaus nuopelnų ir talentų. Viena apie jį tikrai galime pasakyti - jis buvo tapęs Šiaulių miesto simboliu, buvo vienas mylimiausių miesto žmonių.

Gerardas Bagdonavičius gimė 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje. Po metų Bagdonavičių šeima persikėlė gyventi į Šiaulius. Čia G. Bagdonavičius mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais visa šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. Čia G. Bagdonavičius lankė Jaroslavlio berniukų gimnaziją, nebaigęs mokslų įsitraukė į vietos kino studijos veiklą, suvaidino apie 50 didesnių ir mažesnių vaidmenų. 1919 m. su šeima persikėlė į Saratovą, kur G. Bagdonavičius įstojo į komercinę mokyklą, laisvalaikiu lankė akademiko Fiodoro Kornejevo piešimo pamokas.

Pedagogas

Mirus tėvui, G. Bagdonavičius su motina grįžo į Šiaulius. Eksternu išlaikė egzaminus Kauno meno mokykloje ir 1932 m. ją baigė. Grįžęs į Šiaulius, dar neturėdamas specialaus išsilavinimo, G. Bagdonavičius ėmė dirbti piešimo mokytoju Šiaulių mokytojų seminarijoje ir visą tolesnį savo gyvenimą paskyrė pedagoginei veiklai įvairiose Šiaulių mokyklose. 1933 - 1938 m. jis buvo įsteigęs privačią dailės studiją savo namuose. Į jo namus mokiniai rinkosi ir sovietmečiu.

Dailininkas

Dirbdamas pedagogo darbą, G. Bagdonavičius visą laiką ir pats aktyviai kūrė. Daug dirbantis ir talentingas menininkas užtikrintai įsitvirtino tarp lietuvių dailininkų tokiose srityse kaip scenografija, ekslibrisas, pramoninė grafika, taikomoji dailė.

Reikšmingi G. Bagdonavičiaus etnografiniai piešiniai, urbanistiniai peizažai, kuriuose gausu autoriaus ranka darytų įvairių užrašų ir paaiškinimų. Šie darbai šiandien yra neįkainojami praeities liudytojai.

Pripažįstamas itin didelis G. Bagdonavičiaus indėlis kuriant ir populiarinant Lietuvoje ekslibriso žanrą. Yra priskaičiuojama, kad autorius jų sukūrė daugiau nei šimtą.

Įdomi ir originali G. Bagdonavičiaus taikomosios grafikos kūrinių grupė - padėkos, sveikinimo ir pagyrimo raštai, įstaigų blankai, vokai, atvirlaiškiai, prekių etiketės, įvairios pramoninių ir maisto prekių pakuotės ir pan. Dailininkas taip pat sukūrė nemažai plakatų, iliustracijų ir viršelių knygoms.

G. Bagdonavičius kūrė dekoracijas, kostiumus ir rekvizitą teatrui. Taip pat projektavo įvairios paskirties baldus, pagal jo projektus 1937 m. buvo pagaminti baldų komplektai Karo muziejui ir Karininkų ramovei Kaune.

Fotografas

Ypatingą vieta kūrybiniame G. Bagdonavičiaus palikime užima fotografija. Tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiek po jo, dailininkas fotografavo Šiaulių dramos teatre pastatytus spektaklius, miesto vaizdus, gatves, turgų, aikštę, architektūrą, žmones, gamtą ir pan. G. Bagdonavičius taip pat buvo vienas pirmųjų menininkų Šiauliuose pradėjęs fotografuoti aktus.

Fotografijoje G. Bagdonavičius nevengė eksperimentų, nesitenkino tiesmukišku vaizdo atkartojimu, apšvietimu išgaudavo kontrastingus vaizdus, labai daug dėmesio skyrė kompozicijai. Savo fotografiniams bandymams jis kartais pats gamindavo fotoaparatus.

G. Bagdonavičius taip pat mokė fotografijos pagrindų Šiaulių moksleivius ir studentus. Tarpukariu dailininkas aktyviai dalyvavo Šiaulių fotomėgėjų sekcijos, o sovietmečiu fotoklubo veikloje.

Atminimas

Dėl savo visakeriopų talentų ir šilto būdo G. Bagdonavičius ir šiandien daugelio šiauliečių su meile „Penzeliuku" vadinamas. Visą gyvenimą paskyręs pedagoginei veiklai ir kūrybiniams ieškojimams, G. Bagdonavičius mirė 1986 m. vasario 3 d., palaidotas Donelaičio kapinėse, Šiauliuose.

1996 m. prie jo namo Šiauliuose, Aušros al. 84, atidengta skulptorės Birutės Kasperavičienės sukurta memorialinė lenta. 1997 m. paskelbtas Tarptautinis ekslibrisų konkursas „In memoriam Gerardas Bagdonavičius. 1901-1986".

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.