2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Alfonsas Čepauskas: apie skulptūras, medį ir metalą, taip pat ir įvairias mintis

2019-05-07
 
Alfonso Čepausko kūrybos albumas

Alfonso Čepausko kūrybos albumas

 

Dailininką, LŽS ir NŽKA narį Alfonsą Čepauską kalbina menotyrininkė Austėja Čepauskaitė

 

 

-Dirbdamas spaudoje, rengdavai įvairių leidinių maketus, gaminai iliustracijas, paraleliai kūrei estampus ir ekslibrisus. Laisvalaikiu, kai keliaudavom, matydavau tave piešiantį ir eskizuojantį. Tau dirbant, kartais tvyrodavo keisti kvapai, kai išraižęs cinko plokštelę, „ėsdindavai" ją rūgštimis arba voluodavai ant jos jau paruoštos atspaudui dažus. Galbūt galėtum šiek tiek plačiau papasakoti, kaip prasidėjo tavo kūryba ir atsirado skulptūra ?

 

- Piešti, gražinti sąsiuvinius vinjetėmis mėgau lankydamas pradinę mokyklą. Mėgau drožinėti. Peiliuku buvau išdrožęs besivartaliojantį žonglierių, mešką su kalviu ir svarbiausią daiktą - savo ovalų antspaudą.

Ne iš karto patraukė menas. Tik būdamas jau beveik suaugęs pajutau šį potraukį. Kai baigiau taikomosios dailės mokslus ir pradėjau dirbti periodinių žurnalų redakcijose, prasidėjo kitas gyvenimo etapas. Žurnalo maketas, viršeliai, prozos, poezijos iliustravimas ir kiti meno darbai buvo itin malonūs ir mėgiami. Didelę įtaką kurti ekslibrisus padarė dailininkas Vincas Kisarauskas (1934-1988). Dalyvavimas parodose skatino kurti, ieškoti, siekti meistriškumo. Sukūriau daug mažosios ir lakštinės grafikos kūrinių. Ir staiga patraukė skulptūra. Postūmis buvo likusios įvairios medžio atraižos nuo Vilniaus užmiestyje statomo vasarnamio. Pirmoji skulptūra „Sargybinis" įsikomponavo užmiesčio buveinės kieme 1975 m. Buvo gražu, tad netrukus sukūriau dar porą - „Rūpintojėlį" ir „Pietą". Po to buvo ilgoka pertrauka ir tik po keliolikos metų ėmiausi kamerinės skulptūros. Manyje tarsi apsigyveno kažkoks velniūkštis, kuris vis gundė sukti iš tiesaus grafikos kelio. Dėl pagundų išbandydavau vis kitus žanrus, kitas technikas, medžiagas. Sukūriau ciklą asambliažų, tapybos, foto koliažų, tačiau labiausiai traukė skulptūra. Gal čia buvo koks genas: mamos broliai visi buvo nagingi meistrai - staliai, siuvėjai. Darbams įsigijau įvairių įrankių ir pradėjau kurti medžio, akmens, mažosios metalo plastikos nedidelių matmenų skulptūrėles. Tas žanras mane taip įtraukė, kad jaučiausi tartum įsukamas kamščiatraukis.

 

- Kaip skulptūra „įsirašo" tarp kitų tavo veiklų ir kūrinių ?

- Skulptūros ir grafikos žanrai gana skirtingi. Dailininkai grafikai dažniausiai imasi tapybos, tačiau yra grafikų, tapytojų kurie tampa universalūs, kuria skulptūras, medalius, freskas ir taip toliau... Tarp jų - Petras Repšys, Antanas Kmieliauskas, Vincas Kisarauskas... Man skulptūra buvo tam tikras kūrybinio proceso pakeitimas. Grafikos kūryba yra gerokai pasyvesnė. Dirbi, raižai plokštelę susikaupęs, susilenkęs, ėsdini, spausdini išsiterliojęs dažais rankas... Skulptūros, ypač medžio kūryba reikalauja aktyvesnės fizinės įtampos. Nuskaldyti, nukapoti, nupjaustyti, nudrožti, nušlifuoti - reikia įdėti ir jėgos, kartais tenka nubraukti net aprasojusią kaktą. Tie skirtingi procesai, jų kaitaliojimas yra tartum stimulas, kuris skatina ir papildo vienas kitą ir puikiai „įsirašo" į mano kūrybos ir sumanymų erdvę. Kartais juokaudamas sakau : kai dirbu su grafika, ilsiuosi nuo skulptūros, o kai dirbu su skulptūra, ilsiuosi nuo grafikos.

 

- Dažnai Tavo medžio skulptūros tarsi „sukonstruotos" iš kelių gabalų. Neretai į jas įmontuoji kokios kitos, medžiui „svetimos", dažnai industrinės kilmės medžiagos elementų.

- Taip, būna, kad panaudoju metalą, stiklą, vielą, varžtus, elektronines schemas... Šių detalių įkomponavimas turi dvi reikšmes. Viena - kai reikia sutvirtinti ar pritvirtinti atskiras skulptūros detales, kurias kartais atskirai darau ir tik baigęs jas apdoroti sujungiu. Tuomet bandau panaudoti varžtus, vielą, vinis ir kitas sujungimo priemones bei būdus. Tarp tokių skulptūrų : „Rugių madona", „Kukli esybė", „Tolima melodija ", „Sargybinis".... Kita reikšmė šiek tie platesnė - dekoratyvinė ir filosofinė.

Ne paslaptis, kad žmogaus kūnas esant būtinybei yra „remontuojamas" ne tik biologiniais, bet ir dirbtinais organais. Įterptos  į skulptūras elektroninės schemos, kitokios techninės detalės - tokia lyg ir nuoroda į šiuolaikinio pasaulio pasiekimus, žmonių intelektą, profesijas, pomėgius. Kartais kitas medžiagas panaudoju intuityviai, o kartais tenka ir pavartyti savo sumanymų archyvą. Pavyzdžiui, „Šviesi galva" - skulptūra, į kurią atkreipei dėmesį žiūrėdama katalogo maketą.

Prieš keletą metų pas savo bičiulį pamačiau veidrodėliais apklijuotus rutulius, kurie būna diskotekose, kavinėse ir sukdamiesi mėto spindulius. Pagalvojau, kad būtų įdomu juos panaudoti kokiai nors skulptūrai. Po kiek laiko to bičiulio nebeliko, bet rutulius man atidavė jo duktė. Vis laukiau, kol dingtels kokia mintis. Po kiek laiko suvokiau, kad reikia daryti figūrą ir vietoj galvos uždėti rutulį.

 

- Kodėl tas rutulys vietoj galvos ? Iš kur Tau šauna į Tavo paties galva tokios mintys?

- Na, kodėl į galvą ateina tokios ar kitokios mintys - aš nežinau. Tiesiog iš kažkur ateina ir kartais taip apsigyvena, kad neapleidžia nei rytą nei vakare. Taigi, vartau rutulį, eskizuoju. Galvoju: tas rutulys yra galva, kurioje pilna įvairiausių knibždančių minčių, tikriausiai gražių, šviesių, taurių, o veidrodėlių svaidomi žybsniai-spinduliai yra tartum skraidančios mintys. Gal ją reikėtų taip ir pavadinti - „Šviesi galva". Dar ta figūra turi būti kažkokia kitokia, gal ne visai reali.

Padariau tą figūrėlę savotišką iš dviejų dalių. Pirma - galva, krūtinė, torsas. Antra, žemutinė dalis atskirta nuo torso ir prijungta dviem strypais. Galvojau, kad tas figūros perskyrimas per pusę atitinka tai galvai-rutuliui, nes žmogaus galva nėra nei tokia šviesi nei spinduliuojanti. Tokių įvairiaprasmių, su filosofinėmis užuominomis medžio  skulptūrų ir ne tik medžio turiu  nemažai : „Trečia budi", „Paskutinė pagalba", „Intelekto apoteozė", „Geismų generatorius". „Utopija", „Dvynės svajoklės"...

 

- Iš tiesų, nors pradėjome pokalbį nuo medžio skulptūrų, bet dažnai dirbi su metalu, iš kurio gamini nedidelio formato lankstinius. Galbūt galėtum šiek tiek plačiau papasakoti apie šią kūrybos dalį ? Kokia ji ?

-Be abejo, lygiagrečiai su medžio skulptūromis rikiuojasi ir nedidelių matmenų metalo skulptūrėlės : minimalistinės, siaurų metalo juostelių, tam tikra prasme gana artimos linijiniam piešiniui, grafikos stiliui. Dauguma jų plokščios, neturi trimačių parametrų.  Jų išraiška - tai kontūras. Man jų kūrimas - malonus „žaidimas". Skulptūrėlės neatima daug laiko, tad gana greitai išryškėja sumanymo rezultatai. Kitokias, žaismingesnių formų skulptūrėles lankstau iš panaudotos ofseto formų ar vario skardos. Ši plastiška skarda lengvai lankstoma, kitaip formuojama. Siužetai įvairūs. Kartais kokią mintį gaunu ir iš „šalies". Antai, neseniai paskambino vienas Žemaitijos istorijos patriotas ir žinovas Antanas: „Šiais metais Žemaitijai sukanka 800 metų. Reikia paminklo. Atsiusiu aprašymų". Nors monumento kurti nesiryžau, bet perskaitęs aprašymą apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio ir žemaičių kunigaikščio Margirio dvikovą, susidomėjau: pagoniškam valdovui kautis su krikščionišku karaliumi viduramžiais buvo didelė garbė ir pripažinimas. Pabandžiau išlankstyti improvizuotą jų susidūrimą. Tad greta sportinių, mūzų, stipruolių, vyrų, moterų, žuvautojų, medkirčių, ikarų figūrėlių, kurios pasakoja apie darbus, veiklą, siekius bus ir istorinis elementas - „Valdovų susirėmimas".

 

- Tavęs klausantis akivaizdu, kad Tavo skulptūros pradeda gyventi, „dėliotis" dar prieš materialiai ateidamos į šį pasaulį. Stebi gamtą, miestą, gyvūnus, žmones, galvoji apie ju veiklą, istorijas. Pastebi įvairius objektus ir renki juos - jie Tau įdomūs - paskui juos kažkur panaudoji, primontuoji. Iš esmės už kiekvienos skulptūros driekiasi daugybė knibždėjusių Tavo minčių ir „filosofijų" pėdsakas, tarsi „simbolinė" jos dimensija. Tačiau svarbią, jei ne esminę dalį skulptūros gaminimo procese užima materialus darbas su konkrečia medžiaga. Ar galėtum daugiau papasakoti apie šį procesą? Kodėl renkiesi tam tikras medžiagas ir kaip su jomis dirbi?

- Paprastai skulptūrai naudojamos tradicinės medžiagos: medis, metalas, granitas, betonas, keramika. Teko matyti skulptūrų iš putų plastiko, kitokių sintetinių medžiagų ir žemės meno instaliacijų - iš nendrių, šieno, šiaudų, smėlio skulptūrų ir kitokių medžiagų. Skulptūros iš pastarųjų medžiagų nėra ilgalaikės, todėl tradicinės medžiagos tarnaus dar ilgai.

Aš renkuosi medžiagas, kurios yra šalia ir visur. Pirmiausia - tai medis, kuris lengvai apdorojamas, nereikalauja ypatingų įrankių. Nesu apsigimęs monumentalistas, nors esu sukūręs ir didesnių skulptūrų. Medis man yra malonus, gražus, jo natūralios rievės kartais suteikia skulptūrai nepakartojamą akcentą. Kiekvieno medžio mediena yra skirtingos spalvos, kietumo, rievių intensyvumo. Savo skulptūras ir skulptūrėles darau iš drebulės, beržo, topolio, alksnio, maumedžio, obels medienos. Todėl skulptūros yra saikingai spalvingos - baltos, pilkos, rausvos, rudos... Bėgant laikui ar veikiant atmosferai mediena tamsėja, keičiasi. Be abejo, atviroje erdvėje medinė skulptūra nėra amžina, nors koplytstulpiai, ąžuoliniai kryžiai stovėjo 100 ir daugiau metų.

Apie metalo skulptūras jau šiek tiek pasakojau. Jas gaminu iš metalo plokščių - cinko aliuminio lydinio, vario ir ofseto skardos. Abiejų rūšių  „atraižų" turiu atlikusių nuo mano grafikos darbų. Kita medžiaga, kuri visada šalia, lengvai pasiekiama - akmuo. Esu padaręs skulptūrėlių iš granito, kuris - nors kietas, bet patvarus. Jo apdorojimas nėra lengvas. Išbandžiau ir marmurą sukurdamas keletą angeliukų. Tai įdomus, gražus ir taurus mineralas. Dirbti su juo reikia atsargiai - jis gana trapus. Taip pat išbandžiau ugniai atsparią ir keraminę plytą, kalkakmenį, silikatą. Pastarosios medžiagos yra nesunkiai apdorojamos, bet nėra populiarios. Kai kurioms erdvinėms lauko skulptūroms panaudojau ir betoną. 

 

- Kiek esi sukūręs skulptūrų ir kur jas galima pamatyti ?

- Tikslų skaičių pasakyti nelengva, nes jų vis padaugėja, prisideda. Į šį katalogą sudėjau 202 skulptūrų nuotraukas ir kataloginius duomenis. Manau, kad „už borto" liko apie pusšimtis. Paprastai darydamas grafikos parodas eksponuoju ir kelias ar kelioliką skulptūrų, tad jos kartais trumpam pasirodo. Vien skulptūrai skirtos parodos dar nesu daręs, nors mintis kartais blyksteli. Mano gimtinėje - Skaudvilėje prieš kelis metus atidaryta ir veikia nuolatinė mano kūrybos galerija (Alfonso Čepausko dailės galerija), kurioje eksponuojama apie 550 grafikos, asambliažų, tapybos, leidinių ir kitokių objektų. Ten yra ir apie 30 skulptūrų.

 

- Na ir pabaigai, galbūt galėtum trumpai supažindinti su šiuo katalogu ? Kodėl sumanei jį išleisti, kam jis skirtas, kaip jis sudarytas ?

- Menas gyvena, kai jis patenka į visuomenės akiratį, yra matomas, žiūrimas, vertinamas. Parodos yra vienas iš geriausių ir betarpiškų būdų susipažinti su menininko kūryba. Tačiau paroda gyvuoja ribotą laiką, o leidinys yra ilgalaikis. Be abejo, tai ne originalas, tačiau suteikti vizualinę informaciją jis gali. Tad nusprendžiau sudaryti ir išleisti šį katalogą, kuris bus ne tik draugų, pažįstamų rankose, bet ir šalies bibliotekose. Tokiu būdu skulptūra „gyvens". Katalogą sudaro keturi skyriai : medžio, mažoji metalo plastika, akmens raižiniai ir erdvinė lauko, parkų skulptūra.

 

XXX

ALFONSAS ČEPAUSKAS, gimė 1929 m.Tauragės r., mokėsi Kauno St. Žuko Taikomosios dailės technikume, dirbo žurnalų „Mokslas ir technika", „Mūsų sodai",  „Statyba ir architektūra" meno redaktoriumi. LŽS ir NŽKA narys. Kūrybos sritis : mažoji ir lakštinė grafika, plakatas, iliustracija, leidinių apipavidalinimas ir kiti žanrai. Surengė apie 60 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarptautiniuose konkursuose pelnė apie pusšimtį apdovanojimų. Gyvena Vilniuje. Aktyviai dalyvauja LŽS Senjorų klubo veikloje.

 

XXX

AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ, gimė 1979 m. Vilniuje, studijavo Dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje, vėliau - sociologiją Lozanos (CH) universitete Šveicarijoje, kur šiuo metu gyvena ir dirba.

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-25 12:26
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media