Žurnalistų kūryba

Dr. Jolanta Mažylė

Liepos 22 d. Skrebotiškyje, Jaroševičių sodyboje, kur susirinkę dailininkai akvarelistai į tradicinį plenerą, Pasvalio krašto muziejininkų ir plenero kuratorės Astos Bendoraitienės rūpesčiu buvo prisimintos iškilios šio krašto asmenybės, paminėta dailininko Antano Jaroševičiaus (1870-1956) gimtadienio diena. Šia proga Pasvalio krašto muziejaus kultūros istorikas Algimantas Stalilionis parengė netikėtą susitikimą su dailininko Antano Jaroševičiaus fotografija.

Dabartinio sodybos šeimininko Rimo, Jaroševičių ainio, kvietimu gausi susidomėjusių auditorija šauniai įsitaisė kluone, kur galėjo ekrane pamatyti devyniolikto amžiaus pabaigos - dvidešimtojo pradžios A. Jaroševičiaus darytas nuotraukas.
Įtaigūs portretai, kaimo vaizdai, Vilniaus miesto fotografijos nukėlė visus praeitin ir apmąstymui, jog šio Pasvalio krašto menininko paliktus darbus reikėtų paskleisti plačiau, kad Lietuva sužinotų ir pažintų dar ir šią menininko kūrybą.
Dr. Jolanta Mažylė atvyko papasakoti apie teisininko, rezistento, publicisto prof. Stasio Žakevičiaus-Žymanto dėdę kunigą. Net dvidešimt metų kun. Antanas Žakevičius (1878-1954) tarnavo Skrebotiškio parapijiečiams.

Skrebotiškis - paskutinė kunigo A. Žakevičiaus kunigiškos tarnystės stotelė. Čia jisai 1950 metų gegužę buvo suimtas, išgabentas į Vilniuje esantį NKVD kalėjimą. O rudenį MGB Ypatingojo pasitarimo už „antisovietinę agitaciją ir propagandą" buvo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimo su turto konfiskavimu. Dr. J. Mažylė plačiau papasakojo apie detales, kurias aptiko tyrinėdama Lietuvos ypatingajame archyve esančią informaciją apie kunigą A. Žakevičių.

Susitikimo dalyviai išgirdo ir dabartinio Skrebotiškio klebono kun. Algimanto Petkūno refleksiją minint iškilią kun. Antano Žakevičiaus asmenybę: „Buvo reiklus ir atidus. O lankydamas parapijiečius vasarą vaikams atveždavęs agurkų ir medaus. Tad nenuostabu, jog vaikų bažnyčioje netrūko".

Šiuos įspūdžius klebonas A. Petkūnas perdavęs iš žmonių, dar menančių kun. A. Žakevičių, pasakojimų.
O didžiausias šio krašto atminimų ir prisiminimų šaltinis - tai Skrebotiškio metraštininkės, lituanistės ir redaktorės Albinos Pribušauskaitės surinkta medžiaga, prieš keletą metų sudėta į knygą „Skrebotiškio bažnyčiai 100".