2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Žurnalistas Vytautas Kirkutis: 100 laisvės paminklų

2018-12-09
 

Dainius Ručinskas,
LŽS narys


Vilniuje Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" išleido žurnalisto, rašytojo, paveldosaugininko Vytauto Kirkučio knygą "100 laisvės paminklų". Joje pateikiama išsami informacija apie šimtą kultūros paveldo objektų, atgimimo paminklų ir vietų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovomis Šiaulių rajone.
Dvi datos įrėmina laiką, kuriuo domimasi knygoje: 1918-2018. Stebina laisvės ženklų įvairovė: kryžiai, antkapio paminklai, stogastulpiai, atminimo ženklai, lentelės ant kryžių, namų, medžių...
Knygoje rašoma, kad visų laisvės paminklų prasmė vienoda - nepamirškim, lankykim, kalbėkim apie tai. Šis leidinys . atminties knyga, žyminti kai kuriuos mūsų istorijos kelio į Laisvę ženklus.
Leidinys skiriamas Lietuvos valstybė atkūrimo šimtmečiui.
Knygos pratarmėje primenami literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto žodžiai, kad laisvė - viena iš svarbiausių gyvenimo vertybių. Dažnai ją reikėjo išsikovoti, apginti, išsaugoti.
Kokie buvo partizaninio karo už laisvę mastai 1944 - 1953 metais? Šis išsiaiškinimo darbas kol kas tik daromas: rašoma kovų istorija, sudarinėjami partizanų vardynai, stengiamasi suregistruoti visus žuvusius, surinkti informaciją apie juos, papasakoti jų gyvenimo istorijas. Apytikrė statistika - 20 tūkstančių žuvusių partizanų, 130 tūkstančių ištremtų, 150 tūkstančių įkalintų.
Nelengvas buvo laisvės kelias ir Šiaulių rajone.Šį kartą knygos autorius kviečia jį pereiti aplankant istorinius paminklus. Kelias, kuriuo mes visą šimtmetį ėjome į Laisvę.
Knygoje daug vietos skirta netoli Meškuičių gyvenvietės esančiam Kryžių kalnui. Daug vandens nutekėjo Kulpės upe, nuo to laiko, kai ant Jurgaičių piliakalnio buvo pastatytas pirmasis kryžius. Šiandien kaźin ar begalime pasakyti , kada tai buvo. Ne vienam žiūrint į kryžių mišką norėjosi suźinoti, kiek jų šalia vienas kito sustojusių. Tuo, kad visus galėtų suskaičiuoti, net ir mažut mažutėlius, sunku patikėti. Tačiau 1990 metais komisija patvirtino, kad pagal ją tuomet Kryžių kalne buvo 14 387 stovintys kryžiai. O padėtų, ar pakabintų mažų kryželių - 40 944.
O vienas kryźius su gana kilniu prašymu sudomino ne vieną. Mat 1986 metais pasklido kalbos, kad Kryžių kalne pastatytas kryžius tuometiniam Tarybų sąjungos komunistų partijos centro komiteto generaliam sekretoriui Michailui Gorbačiovui. Ne vienas didesnis ar mažesnis partijos veikėjas lėkė į Kryžių kalną ir ieškojo, kuris skirtas partijos lyderiui. Nenorėta, kad kalbos apie tą kryźių sklistų. Tie, kas statė tą kryźių, ant jo užrašė: "Padėk , Dieve, Gorbačiovui, gelbstinčiam šalį iš girtybės tvano". Vietiniai gyventojai prisimena, kad kryžius, skirtas M. Gorbačiovui, greitai dingo. Tyliai atsirado - dar tyliau išnyko...
Buldozerinio ateizmo metais Kryžių kalnas ne kartą buvo siaubiamas- deginamas, griaunamas. Tačiau ir vėl pakildavo iš pelenų.
Kryžių kalną aplankė ir koplyčioje šv. Mišias 1993 metais rugsėjo 7 dieną aukojo dabar palaimtuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II.
V. Kirkučio knygoje užfiksuota daug originalių paminklų Śiaulių rajono miesteliuose- Kuźiuose, Kuršėnuose, Gruzdžiuose, Kurtuvėnuose, kaimuose.

 

Iš spaudai rengiamos "Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" 

 

 

Kirkutis Vytautas *1956 05 04 Kuršėnuose, žurnalistas, poetas, prozininkas. Baigė Kuršėnų 1-ąją vidurinę mokyklą, 1978 - Šiaulių pedagoginį institutą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1990 VU (žurnalistika). Dirbo mokytoju. 1984 pradėjo dirbti žurnalisto darbą Šiaulių rajono „Leniniečio" laikraščio redakcijoje, 1991 - dienraščio „Šiaulių kraštas" vyr. redaktoriaus pavaduotojas, keletą metų redagavo to laikraščio kultūros, meno ir literatūros priedą „Atolankos", vadovavo jo kūrybinei grupei, nuo 2011 - „Atolankų" redaktorius sudarytojas. Įsteigė Šiaurės Lietuvos literatų draugiją ir keletą metų buvo jos pirmininkas. Vadovauja Zigmo Gėlės premijos už pirmąją poezijos knygą ir Augustino Griciaus premijos už pirmąją prozos knygą skyrimo komisijoms. 2003-14 Šiaulių rajono visuomeninės kultūros tarybos pirmininkas. Nuo 1999 LRS narys. Išleido poezijos knygas „Atotakos" (1994), „Randai ant rentinio" (1996), „Veidrodis altoriuje" (ir proza, 1998), „Tarpuamžio lopšinė" (2001), „ ad Ventus" (2006), knygas apie poetus Zigmą Gaidamavičių Gėlę, Juozą Ruzgį, Stasį Anglickį, kalbininką Vytautą Vitkauską „Tylios mano dainos" (1994), „Baltosios nakties paukštis" (2000), „Pasaulin žvelgęs akimis Ventos" (2005), „Gimtųjų žodžių apžavėtas" (2015), kraštotyros, publicistikos knygas „Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti" (2006), „Tekančio laiko įrašai" (2008), „Šiaurės Lietuvos literatai" (2008) „Vilko poteriai" (2009), „Kuršėnai: miestas abipus Ventos" (2010), „Zigmo Gėlės namai" (2013), „Naisių vasara ir kiti metų laikai" (2015), "100 laisvės paminklų" (2018), eskizų ir mini ese „Ateik bangosna užmaršties" (2002), „Prastadienių slinktys" (2011), kartu su S. Lipskiu enciklopedinius leidinius „Kuršėnų enciklopedija (2005), „Kuršėnų krašto žmonės" (2011). Lauryno Ivinskio premija (1992 ir 1996), Zigmo Gėlės literatūrinė premija (1995), Šiaulių miesto savivaldybės nominacija „Metų rašytojas" (2002), geriausio 2002 Šiaulių rajono Metų kraštotyrininko vardas (2002), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai" (2014), Naisių krašto garbingiausio žmogaus vardas (2014), Kuršėnų miesto garbės pilietis (2015). Pav.

Adolfas Strakšys
Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 13:40
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media