Žurnalistų namuose

Vytautas Žeimantas

Žurnalistų namuose - šventė

Vakar naujuose Žurnalistų namuose buvo šventiška nuotaika. Susirinko kolegos žurnalistai, atėjo ir šio šurmulio kaltininkas kolega Juozas Stasinas. Šiaip jis mums gerai pažįstamas, tačiau dabar norėtųsi jį išsamiau pristatyti, nes tam yra ir rimta proga.

Juozas Stasinas - Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, laikraščio „Tėviškės gamta" vyriausiasis redaktorius, nusipelnęs Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, Česlovo Kudabos ir Juozo Kazicko premijų laureatas - pažymi savo gimimo 75-metį ir savo žurnalistinės bei gamtosauginės veiklos 50-metį.

Iki oficialaus šio jubiliejaus paminėjimo dar teks palaukti, o kol kas kolegos susirinko į Žurnalistų namus, nes visiems buvo įdomu pamatyti žinomo dailininko Stasio Makaraičio naujai sukurtą medalį, skirtą jubiliatui Juozui Stasinui.

Gamtosaugoje - nuo studentiškų metų

Smagu rašyti apie žmogų, kurį gerai pažįsti, jo darbais ir pasiekimais džiaugiesi. Toks yra mūsų geras bičiulis ir kolega Juozas Stasinas, Lietuvos skaitytojams žinomas savo brandžiais straipsniais aplinkosaugos temomis.

Jis gimė 1938 metais gražiame gamtos kampelyje Radvietyje (Kvėdarnos valsčiuje), lankė Okslindžių pradinę mokyklą. Jis nuo vaikystės pajuto gamos grožį. O gamtosaugos problemomis susidomėjo dar studijuodamas Vilniaus universitete žurnalistiką. Dar studentu būdamas jis pradeda dirbti gamtosaugos sistemoje ir liko joje iki šiol. Nuo seno žurnalistiniai keliai suveda su kolega Juozu. Visada jį sutinku ten, kur sprendžiamos aktualios aplinkosaugos problemos, kur reikia profesionalaus vertinimo, aštrios plunksnos. Todėl jis šalies visuomenei jau plačiai žinomas kaip aktyvus žurnalistas ir gamtosaugininkas, tęsiantis Juozo Tumo-Vaižganto, Tado Ivanausko, Viktoro Bergo ir Česlovo Kudabos aplinkosauginės veiklos tradicijas.

Jubiliatas net 50 savo metų paskyrė šalies visuomeninės aplinkosaugos veiklai ir ekologiniam švietimui. Artėjant jo jubiliejui pabandžiau suskaičiuoti aplinkosaugines akcijas, kurias iniciavo ir dažniausiai vykdė Juozas Stasinas. Pradėjau lenkti pirštus: už švarų Nemuną, rūpestis priemiesčių miškams, senųjų parkų tvarkymas, ąžuolynų sodinimas, poilsiaviečių rengimo, naujametinių puokščių kompozicijų konkursai... Visko neišvardysi.

Be to, jo žurnalistinei plunksnai priklauso per 200 straipsnių gamtosaugos tematika. Kolega Juozas yra įvairios apimties leidinių ekologine tematika sudarytojas, atsakingas redaktorius, bendraautorius ar redakcinės tarybos narys. Tarp jo leistos ekologinės literatūros knygų paminėtini šie leidiniai: „Kol nevėlu" (1970) „Gamta ir žmogus" (1972), „Žemė - brangiausias turtas"(1974), „Gamtos apsauga ir mokykla" (1975), „Poilsio organizavimas ir gamtos apsauga" (1975), „Gyvoji gamta ir jos apsauga" (1981), „65 gamtosaugos klausimai" (1977), „Lietuvos rezervatai ir draustiniai" (1978) „Lietuvos gamtos apsauga" (1980), „Gamtosauga - tarptautinio bendradarbiavimo objektas" (1980), „Ekologinės kultūros ugdymas" (1981), „Lietuvos aplinkosaugos raida" (2002), „Gamtos riterio lobiai" (2007, apie žymų gamtosaugininką Viktorą Bergą), „Gamtojautos ir gamtamokslinio darbo pradų ugdymas mokykloje" (2007) ir kitos.

Nuo 1988 metų Juozas Stasinas leidžia specialų valstybinei ir visuomeninei aplinkosaugai skirtą laikraštį „Tėviškės gamta". Jis yra šio laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius

Pradžia - su Viktoru Bergu

1967 metais J. Stasinas, Viktoro Bergo rekomenduotas, išrenkamas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotoju. Šiose pareigose jis dirbo iki 1991 metų. Konstatuojant draugijos veiklos apimtį, pakanka pasakyti, kad jos gretose prieš paskelbiant Nepriklausomybę buvo priskaičiuojama beveik pusė milijono individualių, 4 tūkst. kolektyvinių narių ir per 4,5 tūkst. pirminių organizacijų (būrelių). Galima teigti, kad sovietmečiu Gamtos apsaugos draugija gamtosaugoje suvaidino teigiamą vaidmenį. Draugija atliko daug gerų praktinių darbų tvarkant ir įrengiant poilsiavietes, organizuojant dvarų parkų, kolektyvinių sodų ir sodybų, gamybinių teritorijų ir gyvenviečių aplinkos apžiūras, konkursus, rengiant seminarus, nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų tvarkymo talkas, studentų darbo ir poilsio stovyklas. Faktiškai J.Stasino iniciatyva, subūrus mokslininkų kolektyvus, buvo surengta nemažai respublikinių teorinių praktinių konferencijų, kurios tuometinių direktyvinių partinių organų buvo vertinamos nevisiškai palankiai, į jas buvo žiūrima pro baimės akinius, kaip į mokslinės gamtosauginės visuomenės prieštaravimą partijos iškeltiems uždaviniams įgyvendinti žemių melioravimo, kraštovaizdžio pertvarkymo socialistiniais principais, žemės ūkio chemizavimo srityse.

Tarp plataus ir teigiamo atgarsio tuometinėje visuomenėje susilaukusių konferencijų paminėtinos šios: „Melioracija ir kraštovaizdis", „Chemija ir gamtosauga", „Gamtosauga ir mokykla", „Poilsio organizavimas ir gamtosauga", „Žemės ūkio ekologijos problemos", „Kolektyvinė sodininkystė ir gamtosauga", „Dirvožemio racionalus naudojimas ir apsauga", „Aktualios gamtosaugos problemos ir uždaviniai respublikos ekonominio ir socialinio vystymo perspektyvoje" ir kt. Šiose konferencijose mokslininkų ir specialistų skaitytus pranešimus draugija išleisdavo atskiromis knygomis ar brošiūromis. Daugelis jų pasiekė knygų lentynas ar specialistus tik J. Stasino žurnalistinio entuziazmo ir organizacinių sugebėjimų dėka.

Dar aktyviau - nepriklausomybės metais

Atkūrus Nepriklausomybę J. Stasinas dar aktyviau dirba gamtosaugos, kultūros vertybių atkūrimo ir apsaugos, etnokultūros puoselėjimo srityse. 1995 metas jis, būdamas EGAM-95 Lietuvos nacionalinio organizacinio komiteto nariu, aktyviai dirbo, kad šalyje aplinkosauginiai renginiai, skirti šiems metams, būtų gerai organizuoti, kad šių metų tikslus ir uždavinius sužinotų kuo daugiau žmonių.

J. Stasinas aktyviai dalyvavo Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo procese. Už šią veiklą jam suteiktas Valdovų rūmų statytojo vardas ir įteikta Juozo Kazicko premija.

Jis yra daug nuveikęs būdamas Vilniaus miesto savivaldybės Gamtos apsaugos komisijos, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos nariu, dalyvaudamas draugijos „Žalioji Vilnija", Lietuvos žuvininkų sąjungos veikloje. Seimo subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijoje J. Stasinas vykdė Ekspertų tarybos nario pareigas, buvo visuomeninis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Vytauto Einorio padėjėjas.

J. Stasinas buvo vienas iš „Ąžuolyno" bendrijos įkūrimo iniciatorių. Jis 1992 metais šios draugijos suvažiavime išrenkamas į Tarybos sudėtį. „Ąžuolyno" bendrijos tikslas - suburti žmones, tausojančius ir gausinančius gamtiškąjį baltiškosios pasaulėžiūros simbolį - ąžuolą, atgaivinti ir puoselėti su juo susijusias kultūros tradicijas bei liaudies papročius, įprasminti jo reikšmę nūdienio gyvenime. Šioje draugijoje jis iškelia idėją leisti specialų leidinį „Ąžuolas" ir imasi leidėjo bei redaktoriaus darbo.

1995 metais J. Stasino iniciatyva atkuriama Lietuvai pagražinti draugija. Jis surado ir laikraštyje „Tėviškės gamta" paskelbė archyvinę medžiagą apie Juozo Tūmo-Vaižganto 1921 metais įkurtą ir 1940 metais uždraustą Lietuvai pagražinti draugiją. Arkikatedroje pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską sukvietęs sostinės inteligentų iniciatyvinės grupės narius, J. Stasinas pristatė Lietuvai pagražinti draugijos istorinę medžiagą ir iškėlė šios draugijos atkūrimo idėją. 1995 metų birželio 25 d. ši draugija buvo atkurta ir šiandien plečia savo veiklą.

Pastaraisiais metais J. Stasinas daug dirba Gamtos bičiulių asociacijoje. Jam patikėtos Valdybos pirmininko pareigos.

1993 metų rugsėjį Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius Antrasis. Rugsėjo 28 d. J.Stasinas su grupe vilniečių, dalyvaujant akademikams Alfonsui Merkiui ir Zigmui Zinkevičiui, prie Vilniaus Arkikatedros pasodino ąžuoliuką popiežiaus vizitui įamžinti. Medelį pašventino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Ąžuolų giraitės pasodinimu J. Stasinas pagerbė ir savo gamtosaugos mokytoją Viktorą Bergą. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų ąžuolų giraitė, pasodinta Rečionyse (Ukmergės r.), Viktoro Bergo tėviškėje, šiandien ošia plačiu vainiku, o čia pastatytas stogastulpis su įrašu „Viktoro Bergo ąžuolų giraitė" primena kraštiečiams ir praeiviams buvusį didį gamtosaugininką, žmogų visa širdimi mylėjusį savo Tėvynę.

J. Stasino veikla aplinkosaugoje yra peržengusi ir šalies sienas. 1972 m. Bolonijoje (Italija) tarptautinėje konferencijoje aplinkosaugos klausimais jo skaitytą pranešimą „Gamtosauga Lietuvoje" gerai vertino šalies ir užsienio spauda, mokslinė visuomenė. 1979 metais jis dalyvavo pirmojoje visasąjunginėje konferencijoje aplinkos apsaugos švietimo klausimais Minske,1994 metais - Jungtinių Tautų JUNESKO organizacijos Tbilisyje surengtoje pasaulinėje konferencijoje ekologinio švietimo klausimais.

Gyvenimas J. Stasiną išmokė kovingumo, atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Tai ypač svarbu aplinkosaugoje, kai ji dabar vardan gamybos, ekonomikos, pelno ar noro užgrobti gražiausius gamtos kampelius neretai laikoma podukros vietoje.

Palinkėkime kolegai Juozui kūrybinės sėkmės ir ilgų gyvenimo metų.