2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: Žurnalistų namuose – jubiliejinė kolegos Alberto Vaidilos paroda „Žurnalistų portretai“

2014-04-10
 
Albertą Vaidilą sveikina Dainius Radzevičius ir Stanislovas Pleskus. Antano Andrijono nuotrauka

Albertą Vaidilą sveikina Dainius Radzevičius ir Stanislovas Pleskus. Antano Andrijono nuotrauka

 

Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11) atidaryta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos nario Alberto Vaidilos kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda „Žurnalistų portretai". Pažymėtina, kad tai pirmoji kompiuterine technika sukurtų  portretų paroda ne tik mūsų žurnalistikos istorijoje, bet ir Lietuvos parodinėje veikloje.  Ta proga paprašėme kolegą Albertą Vaidilą duoti interviu LŽS svetainei.

 

Tu ką tik gražiai paminėjai savo jubiliejų. Pragyventa jau nemažai, yra apie ką pakalbėti. Manau, kad galima sakyti, jog nuo jaunystės tave traukė dvi mūzos: žurnalistikos ir meno. Kaip jos tavyje dera, ar nekonfliktuoja? 

 

- Paminėtos mūzos manyje tikrai nekonfliktuoja, o viena kitą papildo. Būdamos moteriškos prigimties, jos manyje gal kiek ir sužadina nepagrįstų ambicijų, tačiau tai tik suaktyvina mąstymą ir neleidžia nuobodžiauti. Aš dėkingas  žurnalistikai, nes ji suartino su daugeliu įdomių žmonių, vertė gilintis į man artimas kultūros ir meno sritis. Dirbdamas Šiaulių miesto laikraščio redakcijoje, ypač daug dėmesio skyriau profesinės ir  liaudies dailės problematikai, kūrybingų asmenybių užmojams, jų darbų aptarimui. Su daugeliu menininkų užsimezgė draugiški santykiai, o pokalbiai „laikraščiui" nejučia pereidavo į dailės teorinius dalykus arba į konkrečių darbų technologinius ypatumus, netgi kūrybinį bendradarbiavimą, kurie plačiajai visuomenei nelabai rūpėjo. Tiesiog net negalvojau, kuri mūza man artimesnė, jos tarsi susijungė į vieną dvasingą darinį, kurį pavadinčiau pagarba menui ir menininkams. Tokį jausmą patiriu ir gyvendamas Vilniuje, kur išsiplėtojo mano veikla, kūrybinis bendradarbiavimas su žurnalistais ir dailininkais.

 

Esi rankose turėjęs skulptoriaus kaltus, tapei aliejumi, kūrei draugiškus šaržus, ekslibrisus, iliustravai knygas. Dabar susidomėjai kompiuterinė tapyba ir grafika.  Ši paroda - jau trečioji personalinė tavo paroda, kurioje eksponuojami kūriniai atlikti kompiuterine technika ir antroji Žurnalistų namuose - pernai buvo tavo kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda „Būties ženklai". Kodėl paviliojo tokia technika?

 

- Taip. Paviliojo. Gerai pasakyta. Tik, sakyčiau, paviliojo ne technika, o moderni gražuolė, kuri globoja ar atstovauja naujas technologijas.  Kompiuterinė technika, atlikdama viso pasaulio žmonių greito komunikavimo funkciją, suprantama, viena svarbiausių ir nuolat tobulėjančių šios itin protingos gražuolės savybių, tačiau man žodis „technika" kažkaip kietai ir sausai skamba. Dabar jau tenka įvardinti ir trečiąją mūzą - Mediją ir jos vaikus vaikaičius, kurie vadinami naujosiomis medijomis. Medija plačiąja prasme laikoma komunikacijos priemonė, perduodanti informaciją, turinčią technologinę prigimtį, o kalbant apie naująsias medijas turima galvoje naujausios technologijos. Tiesa, nežinau ar dar kas nors be manęs yra mediją pavadinęs mūza, tačiau ji šio vardo tikrai nusipelno. Dar daugiau. Ji šiuolaikiška, savo išmanymu pralenkianti visas iki šiol mums žinomas mūzas. Todėl, manyčiau, kad ją drąsiai galima pavadinti mūzų karaliene, nes jos valdos be galo didelės, o ji pati karaliauja ir tose teritorijose, kurios nuo Antikos laikų priklausė konkrečioms vienvaldėms mūzoms.  Medija - tai filosofinis, sociologinis ir kultūrinis fenomenas, persmelkęs ir formuojantis ne tik naujus žiniasklaidos, meno, kitus žmogaus veiklos principus, bet ir vyraujančiomis technologijomis apskritai keičia pasaulį. Laikoma, kad naujųjų medijų menas atsirado praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje kartu su skaitmeninių sistemų paplitimu, kuris esmingai paspartino įvairių meno šakų susiliejimą, įgalino kurti greičiau, pigiau ir aukštos kokybės dar nematytus vaizdus. Konvergencija - viena ryškiausių medijų savybė - nulėmė ribų pašalinimą tarp tokių gilias ir tvirtas tradicijas turėjusių meno šakų  kaip fotografija, kinas, vaizduojamoji dailė.

 

Kaip veikia Medija tavo pamėgtąją kompiuterinę tapybą ir grafiką?

 

- Taip pat kaip ir kitas tradicines meno šakas ir rūšis. Naujos kompiuterinio meno technologijos atveria naujas galimybes ieškant naujų meno formų ir raiškos. Pavyzdžiui, naudodamasis kompiuterine piešimo programa gali pasinerti į virtualų pasaulį, kur perkeldamas paties nutapytą ar nupieštą vaizdą, fotografiją gali ne tik patobulinti, bet ir neatpažįstamai perkurti, deformuodamas arba suteikdamas visiškai naują formą, spalvas, faktūras, linijas. Ir pats autorius ir žiūrovas galiausiai mato kitą vaizdą, dažnai neįprastą, bet galintį priversti susimąstyti, sukelti estetinį pasitenkinimą.  Tokiu būdu kurdamas tarsi  vartoji pačios gamtos kūrybinius principus. Juk gamtoje mes nieko naujo nesukuriame. Dirbame tik panaudodami tas medžiagas, kurios kol kas yra tik mūsų planetoje ir atskleidžiame jų potencialias galimybes. Medžiagos sugebėjimas sujungti su įrankiu bei mūsų išmanymu ir tikslo pasiekimas - tai technologija. Sulūžusį ar apgriuvusį daiktą restauruojame, o jei nusibodo perdirbame arba išmetame, keičiame nauju, atitinkančiu mūsų naujus poreikius. Esame vartotojų visuomenė. Virtualioje erdvėje gali atsikratyti tuo, kas pabodo be jokio gailesčio. Pasidarei kopiją nusikeli į piešimo programą ir dirbk, kol pavyks padaryti taip, kaip nori ir kiek nori. Šį procesą pagrindžia ir skatina vienas reikšmingiausių medijų filosofijos teiginių, kad virtuali erdvė priklauso visiems, o jos panaudojimui nėra ribų. Patrauklu. Taip mane Medija ir įtraukė į kompiuterio virtualaus meno erdvę. 

 

Aišku, mums malonu žinoti, kad ši paroda yra ir pirmoji Lietuvos istorijoje  žurnalistų portretų paroda. Kodėl pasirinkti būtent žurnalistai?

 

- Kai kūriau žurnalistų portretus, man net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad rengiama paroda bus kažkuo ypatinga. Būti pirmuoju tam tikra prasme įdomu, tačiau ir atsakomybė didesnė. Esi tyrinėjamas tarsi pro padidinamąjį stiklą. Prieš gerą dešimtmetį pradėjęs kurti kompiuterinės dailės kūrinius, sukaupiau įvairaus žanro ir tematikos darbų: peizažų, natiurmortų, kosminės tematikos, abstrakčių kompozicijų, tačiau mane nuo pat jaunystės, netgi vaikystės kūrybinių bandymų ypač traukia žmogaus atvaizdas. Sumanymas surengti žurnalistų portretų parodą kilo netikėtai. Kai pernai surengiau Žurnalistų namuose gana plačios tematikos parodą „Būties ženklai", sulaukiau daug palankių atsiliepimų. Tai, matyt, ir buvo svarbiausias paskatas pristatyti žurnalistų bendrijai vieno žanro - portretų parodą. Kai pradėjau laikmenoje peržiūrėti sukurtus portretus, pamačiau, kad didžiuma jų - žurnalistai. Tuomet ir kilo mintis surengti kolegų žurnalistų portretų parodą, juolab, kad su jais teko daug bendrauti ir bendradarbiauti anksčiau ir dabar įvairiomis progomis - Žurnalistų senjorų klubo ir Žurnalistų namų veikloje,  įvairiuose žurnalistams skirtuose seminaruose, rengiant ir aptariant parodas, dalyvaujant su eilėraščiais žurnalistų poezijos rinkiniuose bei kuriant jiems viršelius, daugelyje turiningų išvykų po Lietuvos miestus ir kaimus. Džiaugiuosi, kad Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius palaiko ir remia kūrybines iniciatyvas, o kolegos žurnalistai ir dailininkai  nuoširdžiai bendrauja kuriant ekspoziciją, aktyviai dalyvauja parodos pristatyme, išreikšdami nuomonę apie mano darbus.

•-                                              

Parodoje eksponuojama 40 žurnalistų portretų. Kokiais principais vadovavaisi rinkdamas būsimus tipažus?

 

- Kažin ar kalbant apie žurnalistus tinka žodis tipažas. Jie labai individualūs, be kokių nors ypatingų profesinių požymių. Juolab, kad dauguma jų turi kelias profesijas, labai įvairius pomėgius. Tai, mano pastebėjimu, pirmiausia žmonės priklausantys inteligentijos sluoksniui, su savita intelektualumo žyme. Tarkime dažno darbininko ar sportininko veidas, laikysena, supanti aplinka turi šių kategorijų žmonėms būdingų bruožų, kurie įgalina formuoti tipažą.  Žurnalisto tipažas skleidžiasi dvasinio gyvenimo, įtempto intelektualinio darbo užgrūdintame charakteryje, iki švytėjimo nugludintose mintyse. Visa tai, mano galva,  galima  įvardinti - nebijau to naujadaro -  kaip vidinio grožio tipažą. Iškėliau sau uždavinį šį vidinį grožį iškelti į išorę, padaryti jį geriau matomu. Todėl daugumoje darbų ypač ryški dekoratyvinė stilistika. Ne atsitiktinai per šios mano parodos atidarymą, pristatydamas savo darbus, pažymėjau, kad šios parodos koncepcija - žurnalistas yra gražus žmogus. Taigi remiantis tokia nuostata ir pasirinkau portretuojamuosius.

 

Tavo parodoje galima išskirti dvi stilistines kryptis. Vieni portretai padengti stilizuota linijine ir spalvinių dėmių ornamentika, jie dekoratyvūs, tęsiantys inpresionizmo tradicijas, kituose dominuoja taškai, kaip priimta puantilistinėje tapyboje, postimpresionizme. Manau, kad tave galima laikyti moderniu impresionistu. Kodėl būtent šios kryptys dominuoja tavo kūryboje?

 

- Tokie stilistiniai bruožai apspręsti noro iškelti žurnalistą kaip gražų žmogų. Dekoratyvi traktuotė tiek linijomis, spalvinėmis dėmėmis, tiek ir taškų ar smulkių potėpių faktūra man padėjo spręsti šį uždavinį. Tačiau žmogus nėra velykinis margutis, todėl tik dekoras konkretaus žmogaus grožio neatskleis, tad pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į kūno ir veido modeliavimą, proporcijų prisilaikymą, charakteringų bruožų akcentavimą, psichologinę traktuotę. Tik visų šių komponentų organiška darna galėjo padėti sukurti dinamišką, įdomų vaizdą. Jau ne vienas žmogus pastebėjo, kad mano kompiuterinė dekoratyvinė kūryba primena impresionistų darbus, kurie tarsi sustabdydavo ryškią kažkuo ypatingą akimirką be paliovos kintančiame pasaulyje, kur žmogus ir gamta sudaro nedalomą vienovę. Šioje parodoje einama šia kryptimi - ją iliustruoja Vytauto Česnulio, Dainiaus Radzevičiaus,  Stanislovo Pleskaus, Jolantos Mažylės, Jono Vėlyvio, Vytauto Žeimanto, Aldonos Armalės, Godos Ferencienės, Juozo Stasino, Gražinos Sviderskytės ir daugelio kitų portretai. Mano puantilizmas ar taškinė tapyba santūresnė, daugiau dėmesio skiriama formos modeliamui, charakterio, psichologinės įtampos pabrėžimui. Tokie Artūro Zuokos, Mykolo Bernatavičiaus, Stasio Lipskio, Audronės Nugaraitės, Algio Kustos, Antano Andrijono, Neringos Jagėlaitės Teišerskienės, Ipolito Skridlos, Vytauto Vaitkaus ir kitų portretai. Kurdamas portretus negalvojau apie jokią stilistinę kryptį ir specialiai neskirsčiau juos į grupes. Ties kiekvienu portretu, teko nemažai pasidarbuoti, kol surasdavau, mano nuomone, geriausiai tinkantį vaizdavimo būdą. Beje, mano darbuose pirmasis impresionizmo įtaką įžvelgė ne menininkas, o habilituotas fizikos mokslų daktaras, profesorius Arvydas Janavičius, kiek vėliau, dar prieš atidarant šią parodą, sąšaukas  su puantilizmu pastebėjo dailininkas Stasys Makaraitis, ir štai dabar tarsi apibendrindamas tuos atsiliepimus, sakai, kad mano darbai - modernus impresionizmas. Pagrindo taip sakyti, aišku, esama. Pats gerai suvokiu, kad kažką priminti, tai dar nereiškia tokiu ir būti. Dėl vieno dalyko tikrai nekyla abejonių - lyginant mane su XIX a. antros pusės impresionistais aš tikrai esu modernus, nes tuomet niekas netapė ir negalėjo tapyt kompiuterine technika, nes ji atsirado tik maždaug po šimtmečio nuo impresionizmo krypties dailėje atsiradimo.

 

Spalviniu požiūriu ekspozicijoje dominuoja įvairių atspalvių mėlyna ir žalia spalva. Kodėl? Gal jos tau pačios gražiausios? 

 

- Jei būtų negražios, būčiau parinkęs kitas spalvas. Tačiau kur kas rimtesnis atsakymas glūdi mūzos Medijos prigimtyje. Be mano minėtų medijas apibrėžiančių savybių - komunikacijos ir naujų technologijų, atėjo laikas pažymėti šiuolaikinių medijų pagrindą - elektrą.  Kompiuteris juk taip pat neįsivaizduojamas be elektros - tai jo jėga ir, sakyčiau, gyvybė. Be elektros matytume tik tamsų monitoriaus ekraną. Jeigu vieną gražią dieną dingtų pasaulyje elektra, apie kokią komunikaciją ar naują technologiją galėtume kalbėti? Pasaulis būtų tiesiog paralyžuotas. Kompiuteris man dažnai pasiūlo elektros spalvas. Jos mėlynų ir žalsvų atspalvių. Spalva - tapybos siela. Ir aš žinau, kad šios spalvos atspindi mūsų visų, taip pat, suprantama, ir mano naujosios mūzos  Medijos sielą.

 

Ar nekilo mintis parengti šios parodos katalogą? Juk tai įvykis ir žurnalistikos istorijoje, be to, gražus ir prasmingas tavo jubiliejaus pažymėjimas.

 

- Žinoma, pagalvojau. Kol kas šį reikalingą žingsnį stabdo lėšų trūkumas. Gal kiek vėliau bus rastas tinkamas sprendimas.

 

Ačiū už pokalbį. Linkiu tvirtos sveikatos ir naujų kūrybinių laimėjimų. O kolegas žurnalistus kviečiu apsilankyti Žurnalistų namuose ir susipažinti su šią įdomia, sakyčiau, unikalia paroda.

 

Kalbėjosi Vytautas Žeimantas

Rubrika Žurnalistų nauose yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-06-24 13:11
 
 

Komentarai (8)

Jūsų el. paštas

Juozas

2014-05-22 13:15

Su gerbiamo dailininko Alberto Vaidilos portretų paroda susipažinau. Tokia technika kuriamus paveikslus mačiau pirmą kartą, paliko gerą įspūdį. Linkiu ir toliau dirbti šia linkme.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jonas

2014-04-22 07:12

puiki paroda, įdomi kūrybos technika.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2014-04-21 09:20

Tokią grerą parodą reikia ir kitur rodyti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Bu

2014-04-17 19:45

Graaaažūs paveiksliukai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Albertas

2014-04-11 10:20

Malonu, kad mano darbai jus sudomino. Susisiekti su manimi paprasta. Mano tel. 8605 41406, el.p.: albertas.vaidila@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

T.D.

2014-04-11 07:58

Paroda įdomi. Tik klausimas - ar dailininkas galėtų sukurti ir mano portretą? kaip man su juo susisiekti?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media