2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: Žurnalistų namuose - kolegų žurnalistų knygos

2018-04-28
 
Gedimino Zemlcko nuotrauka

Gedimino Zemlcko nuotrauka

Daiva Červokienė

 

Taip glaustai galima apibūdinti visas neseniai Žurnalistų namuose pristatytas LŽS Vilniaus skyriaus narių knygas. 2017- 2018 m. kolegų knygų derlius buvo gausus - 6 kolegos pristatė 7 knygas, dar du kolegos negalėjo atvykti pristatyti savo leidinių.
Buvusios kadencijos LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aldona Armalė, pristatydama knygą „Mečislovas Rondomanskas. Nuo viršukalnės atsiveria nauji horizontai...", pastebėjo, kad ji pasakoja apie reikšmingus Lietuvos mokslo ir verslo etapus ir žmones, sukūrusius fantastiškų dalykų, nugyvenusius įdomų, sudėtingą, kartais skaudų gyvenimą. Joje veriasi Rondomanskų giminės, M. Rondomansko darboviečių, išskirtinai gabių kolegų istorijos. Tai ir verslo pradžiamokslio istorija, prasidėjusi tarpukario Lietuvos Respublikoje...
Muzikė, muzikos kritikė kultūrologė, mokslininkė ir pedagogė, mokslų daktarė Rita Aleknaitė Bieliauskienė pernai išleistoje knygoje „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg" pasakoja apie muzikų, profesorių - smuikininko Aleksandro Livonto ir pianistės Olgos Šteinberg gyvenimus. Autorė pabrėžė, kad knygos herojų namai buvo ir mokymo įstaiga, šie žmonės sukūrė savo pedagogines mokyklas, kas yra labai svarbu. 
Šiemet R. Aleknaitė Bieliauskienė išleido knygą „Šiaurės pašvaistė", pasakojančią apie mokytojo Kazimiero Lelkos ir jo šeimos tremtį.
LŽS ir NŽK pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, pristatydama pernai išleistą savo sudarytą knygą „Mataičių teatras", sudėtą iš prisiminimų, vertinimų, periodikos straipsnių, akcentavo paradoksą - 1984 m. Mataičiai pelnė LTSR valstybinę premiją, kultūros ministerija Povilą ir Dalią Mataičius ir jų teatrą labai globojo, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę autentiška medžiaga besiremiantis teatras tapo nereikalingas... 
Istorikė Vida Girininkienė savo straipsnius ir knygas lygino su tiriamąja žurnalistika - naujų duomenų ji ieško archyvuose ir gyvenamosiose vietovėse ir taip pildo, populiarina istoriją. Pristatydama pernai išleistą kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225" kolegė pasakojo apie savo pastangas, kad šiuos metus Seimas paskelbtų S. Daukanto metais. Ji pastebėjo, kalendorių-knygą įsigijęs žmogus, nupjovęs kalendoriaus dalį, turės kiek neįprastai vartomą albumą- knygą apie šį literatą ir kalbininką, švietėją, tautinio atgimimo žadintoją, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba ir pirmųjų ūkinių knygelių autorių. S. Daukanto tyrinėtoja pabrėžė, kad tokia įvairiapusė asmenybė kaimyninėse šalyse būtų daugiau gerbiama, lenkai, tikėtina, būtų pastatę paminklus visose su S. Daukanto gyvenimu susijusiose vietovėse...
Žurnalistas ir režisierius, LŽS ir NŽKA pirmininko pavaduotojas Raimondas Polis, kuris yra 5 knygų autorius (daugiausia, net 3 jų - sentencijų), pristatydamas naujausią savo knygą „Magister Magistrorum (Mokytojų mokytoja)", skirtą atminti prieš trejus metus mirusiai savo Mamai, žinomai lietuvių kalbos ir literatūros pedagogei Eleonorai Danutei Polianinienei, pastebėjo, kad parengti šią knygą jam buvo sunkiausia. E. D. Polianinienės mokiniai buvo kitakalbiai. Jiems, mokytojos dėka, Lietuva tapo savais namais, o jų vaikams ir vaikaičiams - Tėvyne. Knygoje publikuojami pačios E. D. Polianinienės tekstai, jos mokinių, bičiulių, kolegų prisiminimai, mokytojos dienoraščių fragmentai, interviu su Ja ir straipsniai apie Ją t.t, iš kurių veriasi subtili šviesaus atminimo mokytojos asmenybė, darbo stilius, pomėgiai, interesai ir labai šiltas, kartu ir reiklus bendravimas su sūnumis. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, tarsi „prikeliančiomis" praeitį, bendravimo akimirkas ir ryšį, susitikimus su įdomiais žmonėmis.
Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktorius Rimantas Šalna, pristatydamas spaustuvei įteiktą leidinį „Zony welkich romantykow i Maria Walewska ( Žymiųjų romantikų žmonos ir Marija Valevska)" pastebėjo, kad knygoje naudoja labai plačią romantizmo ir romantikų sampratą. Ji apima ne tik žymiuosius poetus romantikus ir jų mūzas ( pasak R. Šalnos, lenkų romantizmas prasidėjo ne kur nors kitur, o Vilniuje), bet ir Napoleoną, kaip karo romantiką. 
Pristatant knygas mezgėsi gyva autorių ir kolegų diskusija apie knygų herojus, jų laikmetį, išgyventus sunkumus, santvarkos įtaką žmogui ir idėjoms ir panašius dalykus. Akivaizdu, kad pasikalbėti apie savo kūrinius visi puoselėjo didelį norą. 
Rubrika Žurnalistų namuose yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-06-27 11:46
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media