Žurnalistų namuose

Žurnalistų namai seniai nematė tokio gausaus lankytojų būrio. Teko sunešti visas kėdes, esančias ir kituose kabinetuose, tačiau vis tiek liko stovinčių ir norinčių pabūti Antano Račio knygos „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio" pristatyme. Atėjo daug Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotojų, Antano Račio giminių, kolegų žurnalistų.

Renginį vedęs LŽS Tarybos, NŽKA Valdybos narys Vytautas Žeimantas papasakojo, kaip leidykla „Trys žvaigždutės" išleido A. Račio dukros Dalios Bukelienės sudarytą knygą „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio", skirtą jos tėčiui, ilgamečiam Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotojui, vertėjui, LŽS nariui Antanui Račiui. „Bendraudamas su Antanu Račiu dažnai pagalvodavau iš kur jis semiasi tiek dvasinės stiprybės, kur formavosi jo tokio tvirto lietuviškumo pamatai? - sakė Vytautas Žeimantas. - Dabar, kai viešumoje pasirodė ir jo iki šiol neskelbti eilėraščiai, į tuos klausimus galima nesunkiai atsakyti. Dar būdamas jaunuoliu jis parašė:

A. Račio gyvenimo kelią bei kūrybinį palikimą plačiai apžvelgė ir jo bendražygis, daktaras Algirdas Matulevičius.

„Vasarodamas Račių sodyboje Sidariškėse, netoli Linkmenų, prie Pakalo ežero, mačiau, kaip Antanas, atvažiavęs iš Vilniaus ir padirbėjęs ūkyje, rašydavo pastabas, redaguodavo enciklopedijų straipsnius. Antanas man šiandien primena ąžuolą, augantį Račių šeimos valdose Sidariškėse, prie ežero - kelių šimtmečių amžiaus, storas, galingas. Mes, bendražygiai, daug ko mokėmės iš jo. Džiugina mūsų drauge nuveikti darbai. Antanas ir krito vasarnamyje Sidariškėse su pieštuku rankoje ir raštais. Mirė Vilniuje liepos 17-ąją - lakūnų Dariaus ir Girėno žūties dieną, - sakė Algirdas Matulevičius. - Antanas Račis buvo didi asmenybė, enciklopedijų patriarchas, itin darbštus, talentingas, objektyvus, tolerantiškas, principingas, pedantiškas, taktiškas, itin vaišingas, ramaus būdo, retai susierzinęs, bet griežtas, reiklus. Mažo mūsų kosminio laivo variklis. Ir dar - patriotas. Iš tikrųjų tai buvo pragariškas darbas. Straipsnių autoriams nuolat kartodavau: Konstitucijoje gali pasitaikyti prieštaringų ar dviprasmiškų teiginių, enciklopedijose jų neturėtų būti. Tobuliausiu „rentgenu" peršviestas straipsnis būdavo po kelis kartus tobulinamas, perrašinėjamas, gryninamas, pildomas. To reikalavo pats visų vyriausiasis Antanas Račis. Jis stengėsi, kad straipsnių autoriai, moksliniai redaktoriai teiktų objektyvią, mokslo patvirtintą informaciją apie Visatą, Dievą, Bažnyčią, pasaulį ir Lietuvą. VLE aprašyta daug sovietmečiu draustų arba ignoruotų temų: Lietuvos kariuomenė, disidentinis partizaninis karas Lietuvoje, antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje, Lietuvos gyventojų trėmimai ir kalinimai, sovietinis genocidas, kovos dėl laisvės, dėl Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimas, lietuvių išeivija, Katalikų Bažnyčia ir kitos. Prisimenu Antano žodžius: Tapo būtina užpildyti didžiulę sovietinės okupacijos metais atsiradusią informacijos spragą ir Lietuvos visuomenei pateikti objektyvių, šaltiniais ir mokslu grindžiamų žinių apie reikšmingiausius pasaulio civilizacijos ir kultūros įvykius, reiškinius, iškilius asmenis ir įvairių sričių laimėjimus, atskleisti nutylėjimus, ištaisyti istorijos klastojimus ir iškraipymus.

Taigi dirbta Tėvynės labui. A. Račis atliko mokslinį žygdarbį. Be jo kažin ar būtų išleista „Visuotinė lietuvių enciklopedija" ir palyginti greitu laiku bei gana tobula. A. Račis kuravo ir keletą rengiamų šakinių - įvairių mokslo sričių - enciklopedijų, tarp jų ir „Mažosios Lietuvos enciklopediją (4 tomai, 2000-2009 m.). O pastaraisiais metais itin sunkiai dirbo rinkdamas keliems tomams medžiagą apie lietuvius kunigus ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje".

Knygos pristatyme kalbėjo ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas, leidyklos „Trys žvaiždutės" direktorius, rašytojas Jeronimas Laucius, LŽS Senjorų klubo pirmininkas, poetas Ipolitas Skridla, LŽS narys, dailininkas Albertas Vaidila, žurnalistai Antanas Šimkūnas, Šarūnas Laužadis.

A. Račio eilėraščių vaizdžiai paskaitė žinomas radijo ir televizijos žurnalistas, skaitovas Juozas Šalkauskas.

Apie Tėvelį ir išleistą knygą kalbėjo A. Račio dukra Dalia Bukelienė.

„Po staigios Tėčio mirties radusi niekur nespausdintus jo jaunystės eilėraščius, nusprendžiau juos išleisti atskita knyga. Vėliau į ją nutariau sudėti ir visą tai, ko nėra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistoje knygoje „Žmogus su enciklopedija (2016), skirtoje Tėčiui, - sakė Dalia Bukelienė. - Nuoširdžiai dėkoju savo tėčio bičiuliams - žurnalistui, rašytojui Vytautui Žeimantui ir enciklopedininkui, daktarui Algirdui Matulevičiui, šioje knygoje apžvelgusiems įdomų ir prasmingą mano tėčio gyvenimo kelią, o Vytautui Žeimantui - ir už vertingus patarimus bei pagalbą, sudarant ir rengiant šią knygą. Dėkoju ir leidyklos „Trys žvaigždutės" direktoriui, rašytojui Jeronimui Lauciui už kokybišką ir operatyvų knygos išleidimą, dailininkui Albertui Vaidilai už originaliai sukurtą knygos viršelį ir Tėčio portretą.

Mano tėčio nueitas kelias - puikus pavyzdys, kiek daug gyvenime gali pasiekti žmogus iš Stebeikių kaimo pakraštėlio".

Džiugu, kad Antano Račio literatūriniu palikimu taip gražiai pasirūpino jo dukra Dalia, po jo staigios, netikėtos mirties kruopščiai surinkusi, tai, ką rado tėvelio darbo kabinete, tai, kas liko neskelbta. Jos dėka išleista ši knyga leis geriau suprasti Antaną Račį kaip įvairiapusiškai kūrybingą žmogų, pajusti jo kūrybinį pasaulį.

Susirinkusieji galėjo apžiūrėti ir žurnalistės, fotomenininkės, dailininkės Lilijos Valatkienės originalią parodą „Karšta kėdė".

 

Rubrika "Žurnalistų namuose" yra SRTRF projekto dalis.