Aktualijos

Rasa Kaunietytė

2010-ųjų sausio 11-ąją sukako 80 metų, kai gražiose Raudondvario apylinkėse, Nemuno ir Nevėžio santakoje, gimė talentingas Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Rimantas Budrys.

Baigęs Vilniaus universitetą,  1956-1962 metais jis dirbo „Švyturio“ žurnale, o 1964 metais įkūrė „Mūsų gamtą“ ir vyr. redaktoriumi šiame leidinyje buvo beveik trisdešimt metų. Aktyvus žurnalistų sąjungos narys, nepakeičiamas Garbės teismo pirmininkas, nuostabus gamtos ir žmonių bičiulis, paskutiniais savo gyvenimo metais aktyviai bendradarbiavo „Kauno dienoje“. Deja, tragiškai žuvo vienoje laikinosios sostinės gatvės perėjoje...

Kitąmet bus dešimtmetis, kai jo nebėra su mumis. Tačiau rašytojo ir žurnalisto Rimanto Budrio vardas tebėra visiems  gerai žinomas ir tariamas  tik su pagarba. Net  pirmosios, 1957 metais parašytos jo knygos,  „Baltųjų naktų krašte“,  „Per kalnus snaudžiančias girias“, jau nekalbant apie vėliau išleistas, ir naujos kartos noriai skaito, nes R.Budrys jautriai rašė apie gamtos ir žmogaus santykius, mūsų ekologiją. Ypač įtaigūs pasakojimai vaikams, jo mokslo populiarinimo knygos, taip pat ir novelės. Visa tai amžiams liko Lietuvos kultūros  ir gamtos istorijoje. Kaip ir jį pažinojųsių atmintyje.

Jeigu jau Marijampolėje, Akmenėje buvo prisimintas ir pagerbtas Rimantas Budrys, tai ką jau bekalbėti apie jo gimtinę pakaunėje. Raudondvario kultūros centras, vadovaujamas nepakartojamos organizaciniais sugebėjimais bei meile savo darbui Violetos Visockienės, rašytojo ir žurnalisto 80-ųjų gimimo metinių proga surengė įsimintiną popietę „Sugrįžtantys paukščiai“.

Savitai, kalbant apie gamtą ir jos grožį, buvo pažymėtas ir atskleistas žemiečio gyvenimas ir kūryba. Salę puošė daugybė Raudondvario gimnazijos ir Kriauzų vaikų darželio auklėtinių piešinių gamtos tema, jaunieji šoko, dainavo, vaidino. Net ir viktoriną pagal R.Budrio knygą „Šimtas zoologijos mįslių“ surengė. Pilnutėlėje salėje buvo daug žilagalvių, gerai pažinojusių jubiliatą.

Prisiminimais apie vaikystės dienas, kai dešimtmetis Rimantas karo metais savo tėvų Budrių namuose leido laikraštuką, kuris tapo pirmuoju žingsneliu į literatūrą, pasidalijo Jūratė Kriauzaitė ir jos draugė Michalina, prisiminimus apie rašytoją ir žurnalistą užrašęs Ramūnas Blažaitis, pedagogai, kultūros darbuotojai. Buvo surengta R.Budrio knygų ir redaguotų žurnalų, ekslibrisų, nuotraukų paroda. Raudondvario gimnazijai dukra Elena Budrytė-Rinkevičienė (laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistė) padovanojo visą  tėvo sukauptą biblioteką, kurioje beveik 800 knygų. Didvyrių kaime, ant Nemuno kranto Budrių įkurtame dendroparke tebėra 101 su meile pasodintas medis, kur moksleiviams rengiamos gamtos pamokos.

Saujaudinta raudondvariečių ištikimybe ir meile tėveliui buvo ne tik dukra Elena, bet ir Rimanto sesuo vilnietė  Sigutė Budrytė-Šadžiuvienė. Jos sūnus politikas, buvęs Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nuostabus dalykas yra  gyvas jo dėdės R.Budrio atminimas, kurį išsaugojo Raudondvario bendruomenė. Vilniuje, kur prabėgo jubiliato gyvenimas, kažin ar bus surengta tokia jaudinanti jo atminimui skirta šventė.

Jubiliejiniame vakare „Sugrįžtantys paukščiai“ dalyvavo ir kalbėjo R.Budrio žemietis, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, prieš tai  čia surengęs vakarą, skirtą sausio 13-osios atminimui. Jis pritarė Raudondvario kultūros centro direktorės Violetos Visockienės idėjai paskelbti Rimanto Budrio vardo konkursą  apie gamtą rašantiems žurnalistams.

Šiose apylinkėse  taip pat gimė ir augo šiandieninės spaudos sesės Violeta Gaižauskaitė, Kristina Čiučiulkaitė.  Raudondvaryje gyvena ir LŽS valdybos narys, „Mano ūkis“ žurnalo redaktorės pavaduotojas Viktoras Trofimišinas, pernai su žmona  Vaida išleidęs „Istorijos puslapius“ apie Kauno rajoną. „Ten, kur Nevėžis savo vandenis varo“ – ne tik nuostabi gamta, bet ir gražūs, kūrybingi žmonės gyvena.