Tokio titulo J. Kundrotas nusipelnė todėl, kad, anot Lietuvos knygnešių draugijos pirmininkės Irenos Kubilienės, yra ištikimas savo siekiui gaivinti tautos atmintį, istorijoje ieškoti ne pelenų, bet kibirkšties – šviesos troškimo.

Įteikdamas riteriui kalaviją, LŽS Kauno apskrities organizacijos pirmininkas Vidas Mačiulis prisiminė, jog lygiai prieš 80 metų Kaune pradėjo savarankiškai dirbti Lietuvos žurnalistų sąjunga, o iki tol nuo 1922-ųjų veikė bendra – ir rašytojų, ir žurnalistų organizacija.

J. Kundroto plunksną, sakė V. Mačiulis, vienodai sėkmingai valdo dvi mūzos, tad belieka džiaugtis jo kūrybos vaisiais ir linkėti kūrybinės laimės.

Knygnešystės tema J. Kundroto įkvėpėja tapo dar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Artimųjų, giminių pasakojimai jam padėjo gaivinti praeityje buvusius įvykius, juos pačiam permąstyti ir sugrąžinti į skaitytojų atmintį priverstinai pamirštus kilnių žmonių vardus. Vėliau tie žmonės tapo J. Kundroto sukurtų romanų herojais.

Sujaudintas kolegų žurnalistų gražaus įvertinimo, J. Kundrotas sakė: „Iš nuošalės, iš paraštės stebiu gyvenimą, nes taip jis geriau matosi. Ir žmogus atrodo gražesnis, tauresnis, ir blogio šalia jo mažiau. O kai sukiesi minioje, gali kažką užkliudyti, nustumti netyčia, gal – ir įžeisti, – ir cituodamas vieno iš savo romanų pavadinimą „Kol veda viltis“, tęsė, – aš ir toliau grįšiu prie spaudos draudimo laikotarpio. Manau, ciklas knygnešiams, daraktoriams dar ne visas sukurtas.“

Tradicinė „Špilka“, skiriama už garbės žurnalisto profesijai nedarantį poelgį, LŽS Kauno skyriaus valdybai pritarus, šį kartą atiteko „Valstiečių laikraščio“ korespondentui Albinui Čaplikui, kuris internetiniuose komentaruose įžeidinėjo ir žemino savo kolegę iš „Ūkininko patarėjo“, už ką teismo buvo nubaustas piniginėmis baudomis.

ELTA

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-12-30 13:47

Atgal