Aktualijos

Kaunietis LŽS narys Ričardas Venckus, baigęs Vilniaus universitete žurnalistikos mokslus, nepasirinko spaudos ar eterio žurnalisto darbo. Dar prieš studijas ir jų metu jis buvo vienos didžiausios Kaune spaustuvės linotipininkas, rinko tekstus ne tik laikraščiams, bet ir knygoms.  Gal dėl to pasuko  bibliofilo gyvenimo keliu. Per visą gyvenimą suradęs ir išsaugojęs net devynis tūkstančius retų knygų, Ričardas nusprendė pusę jų padovanoti muziejams, organizacijoms, draugams ir bičiuliams. LŽS Kauno skyriui jis atidavė 1934, 1937 ir 1940 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos „Metraščius“.

Be nuoširdžios padėkos už tai, skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis buvusiam studijų draugui Ričardui Venckui įteikė leidinius „Žurnalistika 1990 – 2007“  ir „Žurnalistika 2008“ bei knygą „Žurnalistai. Apie laiką ir save“. Apie žurnalistą Ričardą Venckų ir jo bibliofilinį pomėgį, virtusį savotiška profesiją, nes jis  jau ištisus penkioliką metų  moko jaunimą, pasakojimą pateikė Kauno kolegijos tinklalapis.

Aštri, prieštaringa, spalvinga, linksma ir patriotiška asmenybė – tokiais epitetais gruodžio 10 dieną susirinkę esami ar buvę kolegos, dėstytojai, draugai, studentai apibūdino Kauno miesto bibliofilą ir Kauno kolegijos dėstytoją Ričardą Venckų, kuris kartu su Kauno kolegijos Kultūros centru surengė dovanų akciją „Atgaivos vakaras“.

Nors iki Šv. Kalėdų dar liko laiko, Kauno kolegijos konferencijų salėje (Pramonės pr. 20, Kaunas) retas bibliofilines vertybes – knygas, fotografijas, raštus – R. Venckus išdovanojo įvairioms kultūrinėms organizacijoms: Maironio lietuvių literatūros muziejui, Juozo Tumo Vaižganto memorialinio muziejui, Vaikų literatūros muziejui, Kauno miesto muziejui, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui, Kauno civilinės metrikacijos biurui, Kauno miesto muziejui. Naujais eksponatais džiaugsis ir kiti Lietuvos muziejai – Panevėžio rajone esantis Juozo Tumo Vaižganto ir knygnešystės muziejus, Rokiškio rajone įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras.

Po akcijos muziejų fondai bus papildyti vertingais eksponatais: senomis, laiko nuauksintomis Vaižganto fotografijomis, Vaclovo Biržiškos ir Petro Rusecko knygomis, niekur nepublikuota Pauliaus Širvio nuotrauka, Maironio atvirukais, Bernardo Brazdžionio, Aldonos Liobytės laiškais, Žurnalistų sąjungos metraščiais.

„Atgaivos vakaro“ metu skambėjo patys įvairiausi atsiliepimai apie šį kaunietį, kurio energingą būdą puikiai žino tie, kam teko su juos susidurti. Anot Kauno kolegijos direktoriaus Mindaugo Misiūno, jam nėra tekę sutikti žmonių, kurie yra labiau atsidavę knygai. Kauno kolegijos pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys įžvelgė gražiausią dovanojimo akto prasmę – tai, kas yra brangiausia, atiduoti kitiems. Pasak Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės ir poetės Aldonos Ruseckaitės, šiuolaikinėje visuomenėje stebėtina sutikti žmogų, kuris turi intenciją dovanoti, o ne kaupti sau.

„Anais laikais vieni saugojo partinius bilietus, o aš rinkau knygas,“ – rėžė R. Venckus, garsėjantis aštriais komentarais. „Norėčiau, kai išeisiu Anapilin, kad ne žemėmis mane užverstų, o knygomis,“ – taip neblėstančią aistrą knygoms juokais reziumavo pats R. Venckus, kažkada bibliofiliją sulyginęs su dantų skausmu, kuris niekada nepraeina.

Šiandien R.Venckus asmeninėje bibliotekoje yra sukaupęs per 8 tūkstančius knygų ir brošiūrų, per 2 tūkstančius periodikos leidinių įvairiomis kalbomis, per 4 tūkstančius atvirukų ir nuotraukų, sovietmečiu pogrindyje leistų laikraštėlių, žurnalų, atsišaukimų, vizitinių kortelių, senųjų vadovėlių. Kai kuriais solidžiais leidiniais galėtų didžiuotis ir didžiosios Lietuvos bibliotekos ir muziejai.

Ričardas Venckus didžiuojasi Ch. Hartknocho knyga „Senoji ir naujoji Prūsija (1684), A. Krauzės kūriniu „Lietuva ir jos gyventojai „ (1834), M. Balinskio darbu „Vilniaus miesto istorija“ (1836). Asmeninėje bibliotekoje yra ir pirmojo Klaipėdos krašto lietuviško laikraščio „Lietuvninkų prietelis arba Klaipėdos ceitunga“, kurį 1849 metais leido spaustuvininkas F. V. Horchas.

Kauno kolegija