Kitu kampu

2023 m. kovo 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Laisvės keliu“, skirtos vienam iš Baltarusijos rezistencijos vadų Mikalojui Statkevičiui (balt. – Мікалай Статкевіч) atidarymas. Dalyvaus Vrublevskių bibliotekos direktorius S. Narbutas, Baltarusių partijos „Narodnaya Hramada“ atstovas E. Vilskis (Vilskij), Gudų kultūros draugijos vadovas A. Adamkovičius, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas R. Motuzas.

Lietuvos mokslų akademijoje įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Tai jau devintą kartą skiriami apdovanojimai už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kviečia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus juridinius asmenis teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo 2023 metais. Paraiškų bus laukiama iki 2023 m. gegužės 1 d.

Baltarusija, Latvija, Lenkija, Estija, Gruzija, Kazachija, Rusija, Ukraina, Uzbekija, Didžioji Britanija, JAV, Kanada, Prancūzija, Švedija... Šiose šalyse vienaip ar kitaip skambėjo lietuviškas žodis - vienur silpniau, kitur stipriau: turiu galvoje lietuviškas mokyklas, lituanistines mokyklas, lietuvių kalbos kursus, draugijas, bendruomenes, ar kaip kitaip pavadintus lietuviškuosius susivienijimus.

„Gilinuosi į Gintaro Beresnevičiaus, Marijos Gimbutienės, Norberto Vėliaus, Ispanijos istorikų ir mitologų darbus. Kad atskleisčiau regiono raštų dvasią ir istoriją, turiu nerti į vietovės istorines ištakas, analizuoti gyvenimo būdą, moters įvaizdį pasirinktoje laiko tėkmėje. Taip jau yra, kad moteris yra pilnatvės puoselėtoja, nuo jos priklauso namų grožis, stalo gausa, gėlynai, jaukumas ir meilė. Radusi naujus raštus, priimu tai kaip gyvenimo dovaną, nes raštai yra nesibaigianti gyvenimo filosofija“, – pasakojo R. Paukštė.

„Sustabdykite karinius veiksmus, nustokite mus žudyti, tai bus pirmas žingsnis link tikros ir ilgalaikės taikos“, – taip ukrainiečiai atsako į rusų kalbas apie taikos derybas. Tai priminė ir Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, Kyjive susitikęs su keliais tarptautinių katalikiškų portalų žurnalistais, kurių kelionę į Ukrainą ir Lenkiją, vykusią pastarosiomis dienomis, surengė šių dviejų šalių ambasados prie Šventojo Sosto.

Žurnalistė Daiva Žeimytė – Bilienė su profesionalų komanda sukūrė mokymus, kuriuose mokys kaip išgyventi krizinius laikotarpius.

Tilžės aktas, Mažosios Lietuvos dokumentas, savo svarba beveik prilygstąs Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai – tarsi dar vienas lietuviškasis Gralis, kurio originalas ieškotas metų metus, beveik praradus viltį jį surasti. Vis dėlto artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, paaiškėjo, kad originalus šis istorinės svarbos lobis slypėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose.

Žurnalistas Česlovas Iškauskas, pratęsdamas diskusiją apie Vilnių jo 700-ųjų metinių proga, kelia įdomią sostinės atsiradimo versiją.

Prisėdus puodeliui arbatos su aktoriumi DONATU ŠIMUKAUSKU išsyk pasidaro aišku – vienas ryškiausių Lietuvos kino ekranų blogiukų šiurpinančias charakterio savybes palieka filmavimo aikštelėje. Gyvenime Donatas – atsipalaidavęs, malonus ir šiltas žmogus, abiem kojom stovintis ant žemės. Nieko keista, kad su juo dirbti nori visas būrys Lietuvos ir užsienio režisierių. Vos per pastaruosius 2 metus aktoriaus filmografija pasipildė net 17 pavadinimų: 8-iais filmais ir 9-iais serialais. Apie įspūdingą karjerą, savirealizaciją bei tai, kaip Donatui pavyksta išvengti profesinio nerimo, su aktoriumi kalbėjosi VAIDA BARANOVĖ.

Kartu su tarptautiniu kino festivaliu „Scanorama“ kviečiame dalyvauti diskusijoje „Dirbtinio intelekto panaudojimas kino industrijoje“. Diskusija vyks lapkričio 20 d. 11 val. viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ Konferencijų salėje. Renginys nemokamas, planuojama trukmė – 1 val. 30 min.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, šioje gražioje salėje pristatyta akademiko, daktaro Napaleono Kitkausko knyga „Mūro istorijos tyrėjas“. Tai architekto, archeologo, inžinieriaus paskelbtas daugelio metų rašytas Dienoraštis (ne visas) – didžiulio formato stora knyga su iliustracijomis.

Parašiau laišką sostinės merui Remigijui Šimašiui ir priminiau, kad pačiame Vilniaus istoriniame centre – Katedros aikštėje – stūkso didžiulis akmuo, skirtas mūsų sostinės 650 metų jubiliejui. Jį anuomet sugebėta paminėti bent tuo dideliu akmeniu iškertant metų skaičius ir Vilniaus vardą lotyniškomis raidėmis bei kirilica. Tokie jau buvo laikai. Akmenyje tarp skaičių 1323 ir 1973 esantis brūkšnelis rodo reiškinio arba žmogaus amžių, kaip ir antkapiniuose paminkluose. Taigi, ar neišeina, kad nuo 1973 metų Vilnius yra... miręs?

Lietuvos moterų draugijos organizuotoje konferencijoje “Pandemijos kontekstas: krizė, baimės ir jų valdymas “ (spalio 21-23 d. Vilniuje) aptarta situacija Lietuvoje, remiantis Vokietijos Fr. Ebert fondo atliktu tyrimu „Covid and Gender“, NVO vadovių iš įvairių miestų ir rajonų informacija, specialisčių nuomone ir priimtas KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ.

"Esu įsitikinęs, kad visuotinis esperanto paplitimas turėtų pačių teigiamiausių pasekmių tarptautiniams santykiams ir pasaulinės taikos sukūrimui. Tačiau tam būtina įtraukti jos mokymą į mokyklų programas", - sakė kinematografijos pionierius Lumiere Louis (Lui Liumjeras).