Nuomonių barometras

Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetus, Seimo frakcijas, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijas prašydama stabdyti skubos tvarka šį antradienį Seimui pateiktas svarstyti ir priimti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtas pataisas, kuriomis siekiama nustatyti prievolę šalies žiniasklaidos priemonėms, tarp jų - ir naujienų portalams, šalinti neleistino turinio komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų, o tai padarius pranešti jų autoriams, kuriems suteikiama teisė iškart kreiptis į teismą, nes nenumatytas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas.

iriamoji žurnalistika yra nelengvas, bet išskirtinai vertingas žurnalistikos žanras. Jį puoselėjantys žurnalistai ne tik pasakoja apie įvykius, bet ir siekia atskleisti nuo visuomenės slepiamą informaciją. Ir ne bet kokią, o turėjusią ir turinčią įtakos visos visuomenės ar valstybės gyvenimui: sudėtingų bylų tyrimus, korupcijos ir piktnaudžiavimo padėtimi atvejus, ypač politikų, valstybės tarnautojų. Tiriamosios žurnalistikos atstovų darbas kartais yra tarsi vaikščiojimas peilio ašmenimis. Kad šis palyginimas nėra labai perdėtas, puikiai rodo ir Vito Lingio (1960-1993), vieno pirmųjų tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje atstovų, nužudyto dėl siekio atskleisti nusikaltėlių pasaulį, pavyzdys. Tai puikiai demonstruoja ir šiemet dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas" rodytas filmas „Žurnalisto nužudymas", pasakojęs apie jauno Slovakijos žurnalisto Jano Kuciako, narpliojusio sudėtingus finansinius nusikaltimus ir jų ryšį su politikais, bei jo sužadėtinės nužudymą ir kolegų tyrimą šiuo klausimu, atvedusį iki šalies politikos elito. Kad tiriamoji žurnalistika domina visuomenę, puikiai iliustruoja ir šiais metais Lietuvoje pasirodęs jaunos režisierės Živilės Mičiulytės, beje, žurnalistų šeimos atžalos, dokumentinis filmas „Kabinetas", pasakojantis apie tuometinio „15min" tyrimų skyriaus žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo darbą. Vis dėlto šįkart ne apie filmus, o apie tiriamąją žurnalistiką. Apie ją kalbėjomės su portalo „Delfi.lt" specialiuoju korespondentu Dainiumi Sinkevičiumi, rašančiu teisėsaugos temomis.

Diskusija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija: jungs ar skirs lietuvius ir baltarusius?“ įvyks 2023 lapkričio 28 d. (antradienį) 17.00 val. Lietuvos žurnalistų sąjungoje (adresas: Jogailos 11, Vilnius). Renginys vyks pagal Chatham House taisykles.

Viešojo sektoriaus darbuotojams trūksta žinių apie dirbtinio intelekto naudojimo, diegimo galimybes, o tai gali kelti riziką priimamų sprendimų kokybei.

Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius.

Kreipiuosi į LRT Tarybą, LRT vadovus: Būkime tikrieji demokratai, kvieskimės į pokalbius ir oponentus - krikščionis demokratus, kurie šiandien yra Krikščionių sąjungoje, Nac. susivienijime, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijose.

Viešas šmeižtas nėra nuomonė ar žodžio laisvė. Tokią išvadą spalio mėn. patvirtino Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, kad socialiniame tinkle „vaikų tvirkintojais“ asmenis vadinęs istorijos mokslų daktaras Tomas Baranauskas turi sulaukti atsakomybės. Už tikrovės neatitinkančių žinių skleidimą ir šmeižtą teismas priteisė VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir jos vadovei Aurelijai Paunksnei Ignotei iš atsakovo daugiau nei 9 tūkst. eur.

Vasara. Šilta. Ir švenčių gausu. Liūdnų, verčiančių mąstyti, ir pripildančių širdį džiaugsmo. Išminčiai sako, kad be praeities nebūtų ir ateities. Tauta išsikovojo laisvę. Maldomis, giesmėmis, dainomis. Ir beginkles krūtines atstatę priešų šautuvams ir tankų vamzdžiams. Beginkliai, bet dvasia buvome stipresni. Turime teisę švęsti ir didžiuotis.

Skaitant spaudą, ypač klausantis bendrinės lietuvių kalbos per žiniasklaidą, atrodo, vėl artėjame prie kalbos kataklizmo. Juolab, kad aplinkui nemažai antilietuviškų pagundų

Seimo narys ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, reaguodamas į rugsėjo 15 d. LNK žiniose paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamus jo ryšius su nusikalstama grupuote, dėl informacijos paneigimo kreipsis į LNK generalinę direktorę, taip pat bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

Rugsėjo 20 d. kviečiame jus į diskusiją-ekspertų susitikimą tema "Dezinformacija, visuomenė, medijos", kuris vyks Kauno žurnalistų namuose (Putvinskio g. 48, Kaunas). Renginio moderatorius - Dainius Radzevičius. Maloniai prašome informuoti apie ketinimus dalyvauti šiuo el. paštu (nkgildija@gmail.com) iki š.m. rugsėjo 18 d.

Tiesa, artėjimas prie tiesos yra sudėtingas dalykas, kaip sudėtingas yra pats individas, pirmiausia priklausantis nuo įsisavintų žinių. Iškyla žinių autentiškumo, teisingumo klausimas, o jau paskui individo asmeninės savybės, pavyzdžiui, objektyvumas ar šališkumas. Jie nuo daug ko priklauso.

Išniekintas garbingas žmogus, kurio nėra gyvųjų tarpe. Gaila, kad visa tai nepelnytai kliuvo Tautos laisvės šaukliui, dainiui, poetui Justinui Marcinkevičiui. Žinoma, nuomonė yra nuomonė, dėl jos neprieštaraujama. Bet dar yra požiūris. Matome, kas vyksta, kaip lietuvių kalba yra darkoma. Matome kaip lietuviškas identitetas ir toliau yra naikinamas. Tai negražiai Lietuvą auginate, modernieji! Tai, perfrazavus poeto eiles ,,Tai gražiai mane augino“, tiktų jums, kurie ten susėdę su apdovanojimais, sudergėte jo vardą.

Šalies spaudoje teko skaityti, kad lietuvių kalbai jokie intervenciniai ar kitokie pavojai negresia, be reikalo įžiūrima pavojai ten, kur jų iš tikrųjų nėra. Štai šitaip! Net esančios išimtys dokumentuose nevertintinos kaip pavojingos bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui ar nederančių su lietuvių kalbos tradicija. Ar neatrodo, kad teisėjai, Seimo nariai kvieste kviečia nekreipti dėmesio į valstybinę kalbą ir įgaliotuosius ja rūpintis?!