Esperantiškas žurnalizmas – tai reguliarios publikacijos apie tarptautinę esperanto kalbą, esperantininkų Dambrauskas (Adomas Jakštas). Nuo 1912 m. pirmininku tapo bankininkas ir saldumynų fabriko „Tilka“ direktorius Paulius Medemas, o pavaduotoju liko A.Dambrauskas. Minėta draugija laikraštyje „Северо-Западный Телеграфъ“ (Šiaurės vakarų telegrafas) turėjo savo nuolatinį kampelį, kuriam daugiausia medžiagos pateikdavo jau minėtas A.Nedovišinas. Pirmuoju lietuvių esperantininkų leidžiamu periodiniu leidiniu tapo žurnalas „Litova Stelo“ (Lietuvos Žvaigždė). Jo pirmasis numeris išėjo 1914 m. Liepojoje. Redaktoriumi buvo žurnalistas, kelių lietuviškų laikraščių redaktorius Stasys Tijūnaitis. Antrasis žurnalo numeris pasirodė tik 1922 metais ir iki 1926 m. išėjo 43 numeriai. Po ilgos pertraukos, 1935-1940 metais dar 32 numeriai. Nuo 1991 m. žurnalas išeina reguliariai kas du mėnesiai. „Litova Stelo“ redaktoriai: A.Dambrauskas (1922-1926), V.Butkevičius (1935-1937), P.Lapienė (1937-1940), A.Vaitilavičius (1991-1994), P.Čeliauskas (1995-2005), V.Šilas (nuo 2006). Žurnalo leidėjas – Lietuvos Esperantininkų Sąjunga, kurią susirinkę P.Medemo bute, 1919 m. rugpjūčio 20 d. įkūrė prof. A. Dambrauskas, P.Medemas, T. Zilbernik-Kocienė (L.L.Zamenhofo svainė), S.Tijūnaitis, L.Alseika ir kiti. Beje, draugijos pirmininku buvo išrinktas A.Dambrauskas ir juo išbuvo iki 1934 m.veiklą vietos kalba ir periodika esperanto kalba. Esperantiško žurnalizmo ištakos Lietuvoje siekia XX a. pradžią. Tuomet Lietuva dar tebebuvo Rusijos imperijos „globoje“. Tokiu būdu, pirmasis periodinis leidinys esperanto kalba Lietuvoje buvo žurnalas „Kovno-Esperanto“, ėjęs 1911-1914 metais esperanto ir paraleliai rusų kalba (išėjo 35 numeriai). Žurnalo leidėjas buvo draugija Kovna Esperanto-Societo (įregistruota 1909 m. gruodžio 18 d., veiklą pradėjusi 1910 m. sausio 3 d.). Draugijos pirmininku buvo mokesčių tarnybos finansininkas Aleksandras Nedovišinas, pavaduotoju pirmojo esperanto kalbos vadovėlio lietuviams autorius prelatas Aleksandras DAMBRAUSKAS.