2021 m. sausio 18 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas

 

2020-12-08Apie korepetitoriaus pagalbą, paauglišką visažinystę ir drąsą rinktis

Danielė Vyzaitė/ Daugeliui moksleivių korepetitoriaus pagalba yra būtina. Bet šiandien vis mažiau jų kriepiasi į korepetitorių. Kodėl? Aš manau, kad prie to labai prisideda dabartinis gyvenimo būdas. Dabar jaunimas nori būti visiškai nepriklausomas nuo tėvų. Lyg 14-metis vaikinukas galėtų gyventi savarankiškai, ir niekas, ypač tėvai, jam "neknistų proto". Bet garantuoju, kad pats net negalėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją rugpjūčio mėnesį prieš mokyklą ar nuvykti pas močiutę į Klaipėdą autobusu. Dažniausiai dabar jaunimas "gerai" žino, ko jiems reikia, kad galėtų stabiliai stovėti ant žemės, o tėvai tam tik trukdis.

2020-11-24Kaip skirtingo amžiaus žmonės elgiasi su daiktais − išmeta, dalinasi ar kaupia?

Girmantė Zolubaitė/ Praėjusią savaitę nuotoliniame Jaunųjų žurnalistų klubo susitikime gavome užduotį nufilmuoti vaizdo siužetą tema ,,Daiktai: kaupti, pasidalinti ar išmesti?’’ Kadangi man nepavyko užduoties įvykdyti, o informacijos prisikaupė daug, taigi mokytoja sumanė pakeisti užduotį ir viską, kas turėjo būti video, paversti tekstu. Daiktai − šis žodis gali aprėpti nemažai reikšmių. Tai gali būti ir mintis, kad su tavimi elgiamasi kaip su daiktu. Bet tuo pačiu tai gali būti ir tiesiog daiktai. Tokie kaip pieštukinės, knygos, stalai ir kitokie kasdien matomi bei naudojami objektai.

2020-11-24Viešojo transporto kontrolierius M. Pelanis: „Nesame „blogiečiai“, norime draugauti su keleiviais“

Vakaris Vingilis/ Didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, važiuodami autobusais ir troleibusais, dažnai susiduria su viešojo transporto kontrolieriais. Sąžiningi keleiviai būna greitai patikrinami, ar važiuoja su bilietu, o keleivių, neturinčių jo, laukia pokalbis su kontrolieriumi, kuris dažniausiai baigiasi viešojo transporto kontrolės autobusiuke, su bauda rankoje. Bet klausimai, kas už to slypi, koks yra šio darbo pobūdis ir ką dar be bilietų tikrinimo veikia kontrolieriai, turbūt kyla ne vienam.

2020-11-10Žalia tinka visiems arba Artėja lapkričio 23-ioji − Lietuvos kariuomenės diena

Danielė Vyzaitė/ Kai buvau maža, kokių vos 8 metų, išvien svajojau, kaip tapti TA moterimi, drąsia ir ryžtinga. Mano didžiausias autoritetas buvo pusseserė Arielė. Ji nebuvo gera mokinė, kiek atsimenu, buvo ,,sunki dukra“, bet man taip neatrodė… Taip atrodė jos tėvams, nes ji nebuvo ta paprasta ir eilinė mergaitė, po mokyklos iškart sėdanti prie namų darbų. Bet, mano akimis, ji buvo ta, kuria verta sekti. Ji tarnavo ir vis dar tarnauja Šaulių sąjungoje. Tačiau ar tai buvo netikėta? Ji nuo pat mažens svaigo dėl karinės uniformos, svaigo dėl visokiausių žaislinių ginklų, tankų...

2020-11-03Ar norint pritraukti jaunimą balsuoti reikia žeminti kartelę iki 16?

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje pastaruoju metu viena labiausiai eskaluojamų temų – rinkimai. Neseniai praėję Seimo rinkimai pažėrė staigmenų. Daugybę balsų susižėrė už laisvas, demokratiškas idėjas pasisakanti Laisvės partija, ketinanti į šalies politiką įnešti jaunatviškos jėgos. Mažo rinkėjų dėmesio sulaukė senieji politikai. Jau sudaryta ir rinkimų statistika, šiemet lietuviai buvo dar mažiau aktyvesni, o jaunoji karta eilinį kartą neparodė didelio aktyvumo – jų atėjo balsuoti maždaug trečdalis iš visų turinčių balso teisę jaunųjų rinkėjų.

2020-11-03Antras bandymas mokytis nuotoliniu būdu

Girmantė Zolubaitė/ Vasaros pradžioje aprimus covid-19 pirmajai bangai, o dabar vėl užplūdus, po keturių mėnesių vėl po truputį prasideda nuotolinis mokymas. Daugelis išmoko naudotis įvairiomis programomis, kuriomis gali ir toliau kokybiškai mokytis, tad per daug dėl to nesijaudina. Nors yra ir tokių mokinių, kurie (kaip ir keletas mano klasiokų) nesusigaudo, kada ir kaip reikia prisijungti prie pamokų. Taigi pirmasis karantinas labai daug išmokė naujų dalykų ir dabar prasidėjus antram jau jaučiame tvirtesnę žemę po kojomis. Tačiau kokie pojūčiai buvo pirmąkart mokantis nuotoliniu būdu?

2020-11-03Ar penkiamečiui jau metas į mokyklą?

Gerda Kasčiūnaitė/ Rapolui iš Vilniaus yra penkeri metai. Dabar jis išgyvena augimo laikotarpį, kuomet reikia tarti sudie kūdikystei ir stengtis pažinti pasaulį bei išmokti naujų dalykų apie jį. Kaip ir kiekvieno vaiko, Rapolo diena prasideda nuo kėlimosi su mama ir pasirengimo į darželį. Berniukas valgo pusryčius, rengiasi ir ruošiasi įprastai penkiamečio dienai. Ilgai netrukus mama Rapolą nuveda į darželį, kuriame jis laiką leidžia nuo aštuntos valandos ryto iki penktos vakaro. Darželyje kiekvienas vaikas turi su kuo bendrauti, ką veikti ir ko išmokti. Kelias valandas iki pietų miego auklėtojos su darželinukais užsiima mokymusi.

2020-10-27Ar geros inciatyvos visada prisideda prie gamtos išsaugojimo?

Vakaris Vingilis/ Ar žaliosios idėjos siekia gerų tikslų? O galbūt tai tik politikų triukas, siekiant surinkti daugiau balsų? Šiame amžiuje pasaulis susiduria su daugybe įvairių negandų. Nors sparčiai vystosi technologijos, žmonės gyvena kur kas patogiau nei anksčiau, visa tai turi didžiulę kainą. Ir ta kaina yra klimato kaita: tirpsta ledynai, žūsta išstisos gyvūnų bei augalų rūšys, sparčiai keičiasi orai. 2016 metais daugybė pasaulio valstybių pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos, kuris turi užtikrinti, kad šalys sumažins išmetamų kietųjų oro dalelių kiekį.

2020-10-16Savanorystė atvedė iki įvairių sporto veiklų su neįgaliaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiima Parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbinu Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę Vaidą Pokvytytę./ Kas apskritai Jus atvedė į sportą?/ Į sportą... Mama. Mama mane atvedė. Mano visas gyvenimas susijęs su sportu. Mano sritis – taikomoji fizinė veikla.

2020-10-06Apie plaukimą, trenerius ir autoritetus

Ieva Norušytė/ Pradėjau plaukti kaip ir dauguma kitų. Kai buvo maždaug treji, su mama vaikščiodavau į pirmuosius plaukimo užsiėmimus, kad nebebijočiau vandens ir suprasčiau, kas tai per dalykas. Man buvo labai nedrąsu, baseinas didelis, gilus. Nieko nepažinojau, nemokėjau plaukti. Užtat patiko trenerė, ji visuomet palaikydavo, padėdavo. Bet tuomet sužinojome, kad trenerė palieka baseiną. Kai atėjo kitas treneris, nebebuvo taip smagu, jis buvo per griežtas, man kaip mažam vaikui. Tuomet ir nebelankiau. Pradėjus eiti į mokyklą, mama pabandė paieškoti kokio nors trenerio, kuris treniruoja vaikus. Ir surado.

2020-09-29Maži atlyginimai ir didelis stresas atbaido jaunimą nuo mokytojavimo

Gerda Kasčiūnaitė/ Šis amžius yra didžiulių permainų metas visame pasaulyje. Senesnius, įprastus dalykus lengvai keičia naujesni, įdomesni ir nematyti. Tačiau visuomenėje vis išlieka kažkas pastovaus, nuolatinio ir visoms kartoms pažįstamo, tai mokymasis bei pažinimas. Už šią kokybiškai, garbingai išlaikytą žmonių gyvenimo sritį yra atsakingi mokytojai. Beveik visas kartas (tiek praeities, tiek ir dabarties) yra palietusios mokytojų skleidžiamos žinios bei taisyklės. Mokytojo darbas visada buvo vertinamas kaip nelengvas, reikalaujantis atsakingumo, gebėjimų ir stiprios rankos, kuri įvestų tvarką klasėje.

2020-09-25Jauniausi mokytojai – ir iš pašaukimo

Girmantė Zolubaitė/ Mokytojai. Šis žodis gali reikšti gana daug. Mokytojais mums pirmiausia tampa tėvai, vėliau ir seneliai. Tačiau nepamirškime ir tų mokytojų, mokančių mus mokykloje ar mokiusių darželyje, juk kartais jie vadinami net antraisiais tėvais. Daugelis mokytojus įsivaizduoja senus, nes sakoma, kuo senesnis, tuo protingesnis. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Šiame straipsnyje publikuojame interviu su vienu iš jauniausių mokytojų – Vilniaus Žemynos progimnazijoje dirbančiu Jonu Jankausku./Taigi pradėkime nuo to, kiek jums metų?/ Man trisdešimt septyneri./ Kiek metų mokytojaujate?/ Jau penktus metus.

2020-09-15Vaida Pokvytytė: „Mano visas gyvenimas susijęs su sportu“

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiema parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbiname Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę – Vaidą Pokvytytę.

2020-06-08Karantino pasekmės: ar daug abiturientų pakeis savo studijų pasirinkimus?

Vakaris Vingilis/ Dėl koronaviruso Lietuvoje buvo sujaukti daugybės žmonių planai, moksleiviai ėmė mokytis iš namų, daugybė žmonių pradėjo darbą nuotoliniu būdu. Šalies abiturientai taip pat susidūrė su problemomis, daugelis svarsto, kaip laikys egzaminus ir kur norėtų studijuoti. Taip pat ne vienas dvyliktokas rimtai susimąstė, ar jo studijų pasirinkimas tikrai geras, galbūt visą gyvenimą jis tokio darbo net nenorės dirbti. Tokias mintis paskatino ir šalies herojais praminti gydytojai, ypač virusologai, gelbėjantys sergančiuosius virusu.

2020-04-30Karantino laikotarpiu išryškėjusi problema – "trintis" su artimaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną daugybė žmonių pradėjo dirbti iš namų ar pasiėmė atostogų ir nusprendė laiką praleisti namuose. Šeimų būstuose taip pat nuotoliniu būdu mokosi ir moksleiviai. Žmonės dar niekada tiek daug nebuvo savo namuose su artimaisiais. Jau pasigirsta atvejų, kai per karantiną daugiau laiko kartu praleidę poros ima pyktis, taip pat neišvengta ir byrančių santuokų. Taigi, kiek laiko būti kartu su kitais yra normalu? Ar žmogui reikia bent kiek laiko pabūti vienam? Ar tokia trintis nekelia pavojaus žmonių emocinei būsenai?

2020-04-22Žiemos atostogos Italijoje baigėsi, bet nežinia ten tęsiasi

Liepa Rimkutė/ Per šios žiemos atostogas buvau šiaurės Italijoje slidinėti. O kaip visi žinome, šiuo metu Italijoje situacija yra labai bloga – daug žmonių serga, o mūsų Venecijos Trevizo oro uoste, į kurį atskridome, jau buvo patvirtintų koronaviruso atvejų. Tačiau tada situacija buvo suvaldoma, nes jei būtų kitaip, nebūtume ten skridę. Grįžus į Lietuvą patyrėme daugiau panikos nei būdami ten, nes žmonės reaguoja labai audringai į faktą, kad kažkas buvo koronaviruso židinyje. Manau, jog tai suprantama, tačiau, mano nuomone, bijoma per daug ir reaguojama per stipriai.

2020-04-22Svajonės ir gąsdina, ir pakylėja

Rapolas Streikus/ Apibūdinti žodį „svajonė“ nėra paprasta, nes kiekvienas ją įsivaizduoja savaip. Vieniems tai gali būti kažkoks daiktas, kiti tai įsivaizduoja kaip tikslą, treti – kaip žmogų. Sakoma, kad svajonė yra tai, kas vaizduotės sukurta ir mintyse įsivaizduojama. Paprasčiausiai tai mintyse trokštamas dalykas. Jis gali būti ne tik materialus, galima norėti kažko išmokti. Kitu atveju tai gali būti asmenybė, kuri tau patinka. Vaikinams – mergina, o merginai – vaikinas. Svajojimas – tai pirmas žingsnis į sėkmę. Juk nieko neišmoksi nenorėdamas. Tačiau svajonių neužteks. Reikia įdėti darbo norint jas pasiekti.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media