2020 m. lapkricio 30 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas

 

2020-10-27Ar geros inciatyvos visada prisideda prie gamtos išsaugojimo?

Vakaris Vingilis/ Ar žaliosios idėjos siekia gerų tikslų? O galbūt tai tik politikų triukas, siekiant surinkti daugiau balsų? Šiame amžiuje pasaulis susiduria su daugybe įvairių negandų. Nors sparčiai vystosi technologijos, žmonės gyvena kur kas patogiau nei anksčiau, visa tai turi didžiulę kainą. Ir ta kaina yra klimato kaita: tirpsta ledynai, žūsta išstisos gyvūnų bei augalų rūšys, sparčiai keičiasi orai. 2016 metais daugybė pasaulio valstybių pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos, kuris turi užtikrinti, kad šalys sumažins išmetamų kietųjų oro dalelių kiekį.

2020-10-16Savanorystė atvedė iki įvairių sporto veiklų su neįgaliaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiima Parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbinu Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę Vaidą Pokvytytę./ Kas apskritai Jus atvedė į sportą?/ Į sportą... Mama. Mama mane atvedė. Mano visas gyvenimas susijęs su sportu. Mano sritis – taikomoji fizinė veikla.

2020-10-06Apie plaukimą, trenerius ir autoritetus

Ieva Norušytė/ Pradėjau plaukti kaip ir dauguma kitų. Kai buvo maždaug treji, su mama vaikščiodavau į pirmuosius plaukimo užsiėmimus, kad nebebijočiau vandens ir suprasčiau, kas tai per dalykas. Man buvo labai nedrąsu, baseinas didelis, gilus. Nieko nepažinojau, nemokėjau plaukti. Užtat patiko trenerė, ji visuomet palaikydavo, padėdavo. Bet tuomet sužinojome, kad trenerė palieka baseiną. Kai atėjo kitas treneris, nebebuvo taip smagu, jis buvo per griežtas, man kaip mažam vaikui. Tuomet ir nebelankiau. Pradėjus eiti į mokyklą, mama pabandė paieškoti kokio nors trenerio, kuris treniruoja vaikus. Ir surado.

2020-09-29Maži atlyginimai ir didelis stresas atbaido jaunimą nuo mokytojavimo

Gerda Kasčiūnaitė/ Šis amžius yra didžiulių permainų metas visame pasaulyje. Senesnius, įprastus dalykus lengvai keičia naujesni, įdomesni ir nematyti. Tačiau visuomenėje vis išlieka kažkas pastovaus, nuolatinio ir visoms kartoms pažįstamo, tai mokymasis bei pažinimas. Už šią kokybiškai, garbingai išlaikytą žmonių gyvenimo sritį yra atsakingi mokytojai. Beveik visas kartas (tiek praeities, tiek ir dabarties) yra palietusios mokytojų skleidžiamos žinios bei taisyklės. Mokytojo darbas visada buvo vertinamas kaip nelengvas, reikalaujantis atsakingumo, gebėjimų ir stiprios rankos, kuri įvestų tvarką klasėje.

2020-09-25Jauniausi mokytojai – ir iš pašaukimo

Girmantė Zolubaitė/ Mokytojai. Šis žodis gali reikšti gana daug. Mokytojais mums pirmiausia tampa tėvai, vėliau ir seneliai. Tačiau nepamirškime ir tų mokytojų, mokančių mus mokykloje ar mokiusių darželyje, juk kartais jie vadinami net antraisiais tėvais. Daugelis mokytojus įsivaizduoja senus, nes sakoma, kuo senesnis, tuo protingesnis. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Šiame straipsnyje publikuojame interviu su vienu iš jauniausių mokytojų – Vilniaus Žemynos progimnazijoje dirbančiu Jonu Jankausku./Taigi pradėkime nuo to, kiek jums metų?/ Man trisdešimt septyneri./ Kiek metų mokytojaujate?/ Jau penktus metus.

2020-09-15Vaida Pokvytytė: „Mano visas gyvenimas susijęs su sportu“

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiema parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbiname Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę – Vaidą Pokvytytę.

2020-06-08Karantino pasekmės: ar daug abiturientų pakeis savo studijų pasirinkimus?

Vakaris Vingilis/ Dėl koronaviruso Lietuvoje buvo sujaukti daugybės žmonių planai, moksleiviai ėmė mokytis iš namų, daugybė žmonių pradėjo darbą nuotoliniu būdu. Šalies abiturientai taip pat susidūrė su problemomis, daugelis svarsto, kaip laikys egzaminus ir kur norėtų studijuoti. Taip pat ne vienas dvyliktokas rimtai susimąstė, ar jo studijų pasirinkimas tikrai geras, galbūt visą gyvenimą jis tokio darbo net nenorės dirbti. Tokias mintis paskatino ir šalies herojais praminti gydytojai, ypač virusologai, gelbėjantys sergančiuosius virusu.

2020-04-30Karantino laikotarpiu išryškėjusi problema – "trintis" su artimaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną daugybė žmonių pradėjo dirbti iš namų ar pasiėmė atostogų ir nusprendė laiką praleisti namuose. Šeimų būstuose taip pat nuotoliniu būdu mokosi ir moksleiviai. Žmonės dar niekada tiek daug nebuvo savo namuose su artimaisiais. Jau pasigirsta atvejų, kai per karantiną daugiau laiko kartu praleidę poros ima pyktis, taip pat neišvengta ir byrančių santuokų. Taigi, kiek laiko būti kartu su kitais yra normalu? Ar žmogui reikia bent kiek laiko pabūti vienam? Ar tokia trintis nekelia pavojaus žmonių emocinei būsenai?

2020-04-22Žiemos atostogos Italijoje baigėsi, bet nežinia ten tęsiasi

Liepa Rimkutė/ Per šios žiemos atostogas buvau šiaurės Italijoje slidinėti. O kaip visi žinome, šiuo metu Italijoje situacija yra labai bloga – daug žmonių serga, o mūsų Venecijos Trevizo oro uoste, į kurį atskridome, jau buvo patvirtintų koronaviruso atvejų. Tačiau tada situacija buvo suvaldoma, nes jei būtų kitaip, nebūtume ten skridę. Grįžus į Lietuvą patyrėme daugiau panikos nei būdami ten, nes žmonės reaguoja labai audringai į faktą, kad kažkas buvo koronaviruso židinyje. Manau, jog tai suprantama, tačiau, mano nuomone, bijoma per daug ir reaguojama per stipriai.

2020-04-22Svajonės ir gąsdina, ir pakylėja

Rapolas Streikus/ Apibūdinti žodį „svajonė“ nėra paprasta, nes kiekvienas ją įsivaizduoja savaip. Vieniems tai gali būti kažkoks daiktas, kiti tai įsivaizduoja kaip tikslą, treti – kaip žmogų. Sakoma, kad svajonė yra tai, kas vaizduotės sukurta ir mintyse įsivaizduojama. Paprasčiausiai tai mintyse trokštamas dalykas. Jis gali būti ne tik materialus, galima norėti kažko išmokti. Kitu atveju tai gali būti asmenybė, kuri tau patinka. Vaikinams – mergina, o merginai – vaikinas. Svajojimas – tai pirmas žingsnis į sėkmę. Juk nieko neišmoksi nenorėdamas. Tačiau svajonių neužteks. Reikia įdėti darbo norint jas pasiekti.

2020-04-21Socialiniai tinklai ‒ vienintelė galimybė keliauti

Deimantė Subačiūtė/ Šiuo metu keliautojams yra labai sunku, nes beveik viso pasaulio valstybių sienos yra uždarytos dėl karantino. Daug žmonių buvo užsisakę poilsines, pažintines keliones, bet jos neįvyko. Jiems buvo pasiūlyta pakeisti datą, kryptį, o tiems, kurie jau buvo susimokėję avansą buvo pasiūlytas kelionių kuponas. Juos turi išnaudoti metų bėgyje. Kadangi šiuo metu žmonės nebegali keliauti, daugelis jų socialinėse erdvėse dalinasi savo senomis kelionių nuotraukomis, taip bandydami prisiminti jas.

2020-04-14Internetiniai treneriai renkasi populiarumo taškus

Aistis Michailovskis/ Karantino laikotarpiu nevyksta treniruotės, tad daugelis sportininkų sportuoja žiūrėdami įrašus, kuriuos filmuoja treneriai ir dalijasi per "Youtube". Šioje platformoje yra įvairių sporto šakų trenerių, tad beveik visi sportuojantys laisvu laiku gali treniruotis. Aš sportuodamas lauke atlieku ir pratimus iš "Youtube" ir tuos, kuriuos kuriuos darydavau krepšinio treniruočių metu. Šiuo metu pamokos vyksta nuotoliniu būdu, tad vietoj kūno kultūros pamokų mano mokytoja iš "Youtube" atsiunčia videomedžiagos, pagal kurią reikėtų sportuoti.

2020-04-08Kaip žmonės prisitaiko dirbti nuotoliniu būdu namuose?

Justina Molytė/ Ne vienuose namuose šiuo karantino laikotarpiu vyksta darbas nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas skiriasi nuo darbo įstaigoje. Vienas iš skirtumų yra nuvykimas į darbą ir grįžimas po darbo dienos į namus. Dirbdami nuotoliniu būdu mes būname namuose ir galime susiplanuoti laiką tam tikriems darbams, kuriuos turime atlikti. Norėdami dirbti nuotoliniu būdu turime turėti įrangos. 52 metų vilnietė Rita jau 2 savaites dirba nuotoliniu būdu. Ji dirba ekonomiste. Ritos profesija tinka darbui ir nuotoliniu būdu. Darbus atlikti jai sekasi gerai.

2020-03-31Netikėtas sprendimas – atšaukti moksleivių pasiekimų patikrinimai

Vakaris Vingilis/ 2019-ųjų metų pabaigoje Kinijoje prasidėjusi koronaviruso infekcija pasaulyje sujaukė tikrai ne vieno žmogaus planus. Jai sparčiai besiplečiant buvo atšaukta daugybė renginių, sporto varžybų ir kitokių veiklų. Ištisuose miestuose paskelbtas karantinas, daugybė parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų laikinai sustabdė savo veiklą. Nemenkas iššūkis teko ir švietimo sistemai – moksleiviai buvo paleisti dviejų savaičių atostogų, po kurių turi sekti trijų savaičių nuotolinis moksleivių mokymas, kuris taip pat gali būti pratęstas. O juk artėja mokslo metų pabaiga...

2020-03-31Mokykla per karantiną persikėlė į namus ir mintis

Deimantė Subačiūtė/ Pirmą kartą Lietuvoje, nespėjus grįžti į mokyklą po atostogų, mes ir vėl turime sėdėti namuose. Tik šį kartą ne atostogos, o kur kas blogiau. Viskas prasidėjo nuo koronaviruso, dėl jo mes ir turime likti namuose. Lietuvoje paskelbtas karantinas, kaip ir daugelyje valstybių. Uždarytos parduotuvės, pramogų arenos, prekybos centrai ir kitos vietos. Dirba tik maisto prekių parduotuvės, taip pat ir vaistinės. Sėdėdama namuose jau antrą savaitę aš nebeturiu ką veikti ir nežinau, ką veiksiu dar po kelių savaičių. Grįžimas į mokyklas po šių ilgųjų atostogų, manau, mums bus tikrai sunkus.

2020-03-31Mokslas ir žaidimas kartu – viename muziejuje

Girmantė Zolubaitė/ Energetikos ir technikos muziejuje su klase apsilankėme dieną prieš karantiną. Tada dar nieks nesibaimino ir ten lankėsi kelios grupės. Aš ir mano klasė atkeliavome į edukaciją "Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?". Mus pasitiko griežta, bet tuo pačiu ir draugiška muziejaus darbuotoja Viktorija. Kai susipažinome, keliavome pradėti edukacijos, bet mergina mus nuvedė prie elektrinės katilo, kur papasakojo, kaip sukurdavo elektros energiją seniau. Na, o tada, mūsų laukė įdomioji dalis...

2020-03-26Ar Vilnius išties pasiruošęs dviratininkų antplūdžiui?

Gerda Kasčiūnaitė/ Šiais permainingais laikais, kai žinios apie globalinį atšilimą ir būdus, kaip jį stabdyti, apskrieja pasaulį taip greitai, keičiasi ne tik gamtos sąlygos, bet ir žmonių įpročiai. Automobiliai keičiami į vaikščiojimą pėsčiomis, o dažnai ir į važinėjimą dviračiais. Tačiau ne visi miestai yra deramai pasiruošę dviratininkų antplūdžiui. Vilnius yra vienas iš tų miestų, kuriame ruošimasis populiarėjančiam dviračių srautui juda labai lėtai. Vilniuje jau yra "Cyclocity Vilnius" dviračiai ir jų stovėjimo aikštelės, tačiau paprastiems dviračiams stovėjimo aikštelių Vilniaus mieste rasti yra tikrai sunku, nes jų nėra daug.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media