2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Televizija, neįgalusis ir aš

2015-04-22
 
Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Kamilė Gigevičiūtė

Jaunųjų žurnalistų klubas, 14 m. moksleivė

 

Mums šie žmonės panašūs į ateivius, kurie neturi kažko, ką turime mes. Mes labai apsirinkame dėl neįgaliųjų. Jie yra lygiai tokie patys kaip mes, gal net geresni ir išmintingesni už mus.

 

Televizija mums bando parodyti neįgaliųjų, skurdžiai gyvenančių žmonių gyvenimus. Bet ar iš tikrųjų televizija noti padėti tiems žmonėms? Gal tik siekia sukelti gailestį ir prasimanyti daugiau žiūrovų ir daugiau uždirbti.. . Televizijos kanalas, sukūręs tokią laidą, gauna daug žiūrovų, ir kokia bobutė Petronėlė, pamačiusi tų žmonių gyvenimus, jų pasigaili ir iš savo mažos piniginės paaukoja kelis eurus. O tokių bobučių kaip Petronėlė yra labai daug. Ir galiausiai susikaupia labai didelė suma, bet mes nežinome, ar tie visi surinkti pinigai nukeliauja ten kur reikia.

 

O štai keturiolikmetė Eva mano, kad televizija skirta pramogai, neįgalieji jai nėra įdomūs. Aš sutinku su Evos nuomone.

 

Visgi neįgalieji yra tarsi Dievo angeliukai. Tik Dievo valia, ar mes atsidursime tarp jų.

 

/Komentaras sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 14:38
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media