2020 m. liepos 14 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Žiemos atostogos Italijoje baigėsi, bet nežinia ten tęsiasi

2020-04-22
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Liepa Rimkutė

 

Per šios žiemos atostogas buvau šiaurės Italijoje slidinėti. O kaip visi žinome, šiuo metu Italijoje situacija yra labai bloga – daug žmonių serga, o mūsų Venecijos Trevizo oro uoste, į kurį atskridome, jau buvo patvirtintų koronaviruso atvejų. Tačiau tada situacija buvo suvaldoma, nes jei būtų kitaip, nebūtume ten skridę. Grįžus į Lietuvą patyrėme daugiau panikos nei būdami ten, nes žmonės reaguoja labai audringai į faktą, kad kažkas buvo koronaviruso židinyje. Manau, jog tai suprantama, tačiau, mano nuomone, bijoma per daug ir reaguojama per stipriai.

 

Kai atskridome į Italiją žiemos atostogų pradžioje, apie vasario 16 dieną, oro uoste mums patikrino kūno temperatūrą. Manau, jog tai protingas žingsnis, nes Vilniuje mums to nedarė. Mes gyvenome Trento regione, kuris nebuvo paskelbtas kaip koronaviruso židinys, tačiau vis dėlto tai vos kelios dešimtys kilometrų nuo Veneto regiono, kur užfiksuota šios ligos atvejai. Pačiuose slidinėjimo kurortuose nemačiau nei panikos, nei kaukių, kurios saugo nuo bakterijų, ir apskritai nieko nesigirdėjo apie šį virusą. Rodos, niekas net nežinojo ir norėjo tiesiog gerai praleisti laiką.

 

Kadangi Italijoje mes turime giminių, nusprendėme su jais susitikti. Jie gyvena Veneto regione, taigi ten, kur užfiksuota atvejų. Kai su jais susitikome, visai neatrodė, jog jie bijo. Manau, jog jie labiau priėmė tai kaip neišvengiamą ir suprantamą dalyką. Jeigu ateis, tai ateis. Tačiau vėliau, kai situacija ėmė blogėti, jie netgi svarstė trumpam skristi į Lietuvą, kad pralaukti karantiną ir viruso protrūkį.

 

Kai grįžinėjome į Lietuvą žiemos atostogų pabaigoje, vasario 23 dieną, oro uostas buvo tiesiog prikimštas žmonių. Dauguma jų devėjo kaukes, arba bent jau buvo užsidengę burną bei nosį šalikais. Buvo galima jausti tokį chaosą ore, nors konkrečiai nieko baisaus nenutiko. Tiesiog visi stengėsi būti kuo toliau nuo kitų. Tuo metu aš pradėjau kosėti, ir kai nusikosėjau oro uoste, į mane atsisuko moteris italė ir subumbėjo kažką itališkai. Žinoma, aš nesupratau, ką ji pasakė, bet skambėjo nedraugiškai, lyg toks suirzimas, nes čia ir taip daug baimės, o dar kažkokia mergina kosėja. Mano mama pati labai bijojo šios ligos, kadangi į kelionę vežėmės ir mano draugę, ir mama bijojo dėl mūsų visų. Ji mums liepė visąlaik dėvėti kaukes ir stengtis būti kuo atskiriau. Manau, jog kiekviena mama tame oro uoste davė savo vaikams tokius nurodymus.

 

Grįžus į Lietuvą mums temperatūros netikrino, kas man pasirodė keista, nes juk sugrįžome iš tenai, kur ligos atvejų vis daugėja. Mus tik pasitiko ženklas su užrašu ‒ „Jei neseniai lankėtės Kinijoje, prašome kreiptis pagalbos.“ Kaip jau sakiau, mokykloje net mokytojai sureagavo labai stipriai. Viena mokytoja net pasakė, kad nenori mūsų čia matyti ir jog mes turėtume pasilikti namuose. Žinoma, ji pasakė tai draugiškai, visai neįžeidžiančiu tonu. Grįžusi tą dieną iš mokyklos, radau laišką iš mūsų mokyklos, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos. Laiške buvo prašoma dvi savaites pasilikti namuose ir niekur neiti, nes simptomai gali pasireikšti tik vėliau.

 

Taigi aš dvi savaites mokiausi namuose, niekur nėjau. Man jokių simptomų nepasireiškė. Dabar jau einu į mokyklą, būrelius. Tačiau kai pasakau, kad buvau Italijoje, žmonės visada šiek tiek atsitraukia, sako: „Ar tu tikra, kad nesergi?“

 

Tačiau dabar jau nebeskrisčiau į Šiaurės Italiją. Kai mes skridome, tikrai nebuvo tiek daug atvejų ir ištisi miestai taip pat nebuvo karantinuoti. Manau, jog geriau dabar vengti didelių renginių bei kelionių.

------

Šia tema pakalbinau ir 37 metų dviejų vaikų mamą, Renatą Ferrari, kuri gyvena Italijoje, Veneto regione. Šiame regione buvo paskelbtas koronaviruso židinys, todėl ji mato  viską, kas ten vyksta šiuo įtemptu metu.

 

Išsamiai papasakokite apie esamą situaciją Italijoje? Ar galite išeiti iš namų? Ką reikia daryti, jei staiga prireikia išvykti?

 

Situacija čia buvo labai bloga, ypač pradžioje. Tada buvo labai baisu – tik girdėjome, kaip žūsta vis daugiau ir daugiau žmonių. Nebebuvo įmanoma suvaldyti situacijos Šiaurės Italijoje. Dabar viskas labai greitai keičiasi į gerąją pusę – gegužės mėnesio pradžioje jau planuojama sustabdyti privalomą karantiną, kai visi tiesiog turi likti namuose. Jaučiasi pavasarinės nuotaikos, kadangi po tiek panikos matome galą.

 

Šį šeštadienį išdrįsau nuvažiuoti apsipirkti maisto. Visų žmonių veiduose pradėjo atsirasti šypsenos, tiesiog buvo galima jausti viltį, kad viskas kuo greičiau sugrįš į savas vėžes. Kol kas vis dar negalima išeiti iš namų, jei privalai kažkur išvažiuoti, turi užpildyti leidimo formą. Vaikams bei seneliams leista išeiti pasivaikščioti ne toliau negu 200 metrų nuo namų. Veneto regione jau beveik galima valdyti situaciją. Manau, jog tai priklauso nuo žmonių, kadangi visi labai gerai laikosi karantino, supranta, jog tai gyvybės ar mirties klausimas. Manau, kad šiaurės italai skiriasi mentalitetu nuo pietiečių – ten, mano manymu, jie ne tokie tvarkingi ir ne taip gerai laikosi karantino.

 

Dabar viskas sparčiai gerėja – mažėja užsikrėtimų, tačiau vis tiek reikia laikytis griežtų sąlygų. Kai kurie žmonės kalba apie tai, jog nors užsikrėtimų ir mažėja, su šiuo virusu gyvensime visą vasarą. Norėčiau patikėti, kad ne, bet juk niekada negali žinoti. Dar vienas baisus dalykas, kad kalbama, jog rudenį Italijoje siaus šio viruso antroji banga. Visi yra mokomi ir ruošiami, kaip pasiruošti tai bangai, kad pasekmės būtų mažesnės.

 

Kaip sekasi jūsų vaikams? Ar jie labai pergyvena, bijo?

 

Mano vyresnysis sūnus, kuriam dabar 6 metai, į mokyklą neis jau iki rugsėjo. Jis, sakyčiau, visai nepergyvena, atvirkščiai, jis gerai jaučiasi neišeidamas iš namų. Kadangi mes turime sodą, jis turi galimybę žaisti lauke, tad jam karantinas sunkumų nesudaro. Aišku, kiekvienas vaikas jaučiasi kitaip. Dideliuose miestuose, butuose vaikai labai liūdi, net kenčia, nes negali net kojos iškelti iš savo buto. Negalima išvažiuoti niekur, išskyrus maisto prekių parduotuves ir vaistines, jei to nesilaikai – baudos siekia net 3000 eurų. Mano jaunesnis sūnus, kuriam dabar nėra nei 2 metukų, irgi labai puikiai gyvena. Žaidžia kieme, niekas jo kažkur netempia, pavyzdžiui, pasivaikščioti.

 

Ar esate susidūrę su koronaviruso atvejais ar net mirtimis savo artimoje aplinkoje?

 

Tikrai taip, kadangi gyvename mažame miestelyje – Bardolino. Meras kiekvieną vakarą praneša, kiek miestelyje užsikrėtusių ar mirusių. Taigi tikrai žinau daug kaimynų ir kitų žmonių, kurie yra užsikrėtę.  Pažįstu vieną mamą iš mano sūnaus mokyklos, kuri užsikrėtė. Su ja tikrai stengiausi palaikyti ryšį, dažnai susirašinėdavome. Buvo labai baisu, ji jautė didelę nežinią, tačiau, ačiū Dievui, jai pavyko pasveikti.

 

Kokia jūsų savijauta? Ar ji blogėjo einant laikui, ar kaip tik – supratote, kad gal neverta tiek daug jaudintis?

 

Karantinas apskritai labai kenkia žmogui – jo sveikatai, tiek fizinei, tiek psichologinei. Mane tikrai paveikė, bet vis tiek visada supranti, kad reikia judėti į priekį – stengtis kaip galima saugotis ir matyti pozityvią pusę. Manau, kad laikui einant mūsų savijauta vis blogėjo, nes atrodo, praėjo du mėnesiai, o situacija dar negerėja. Po truputį ėmė dingti viltis, tačiau dabar, kai matosi pabaiga, jaučiamės žymiai geriau.

 

Kaip sekasi jūsų vyrui? Ar jis vis dar dirba? Jei taip, kaip dažnai? Kaip jis jaučiasi?

 

Mano vyras dirba finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Jam darbo diena nepasikeitė, jis vis tiek dirba, tačiau labai stipriai pajautė tą atsiskyrimą nuo visuomenės, kadangi turėjo dirbti ir nesustoti. Aišku, jo darbo laikas pasikeitė, nes stengiamės išvengti piko valandų ir dirbti kaip galima su mažiau žmonių.  Jo savijauta kaip ir mano – baisu, neramu, nes nieko nežinai, tačiau nieko negali padaryti, tik gyventi toliau.

 

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 16 m./

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-22 18:59
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media