Jaunojo žurnalisto užrašai

Elzė Budinaitė/ Pažadus dalija beveik visi. Pažadus galima duoti ne tik sau, bet ir kitiems. Bet ne visada jie būna ištesėti. Tikrai būna, kad mamai pažadu susitvarkyti kambarį, bet po savaitės jis atrodo taip pat. Dar būna, kad močiutei pažadu iššluoti kiemą, bet paskui nueinu žaisti su sese. Tik močiutė taip lengvai nepasiduoda ir kas penkias minutes vis kartoja ką pažadėjau. Galiausiai tenka iššluoti kiemą, nes jai sunku vienai tai padaryti. Kartais pažadus tesėti labai sunku, o kartais lengva. Man lengva juos tesėti, kai ką nors pažadu tėvams ar mokytojai. Sunkiau, kai pažadu kažką sutvarkyti. Pažadus galima duoti ir sau.

Elzė Budinaitė/ Aš įsivaizdavau, kad redakcijoje dirba daug žmonių, jie ten rašo tekstus, o kiti juos taiso. Dar galvojau, kad ten tikrai nebus žmonių, kurie taip mėgtų daryti nuotraukas. Aš nežinojau, jog apskritai redakcijoje ne tik rašoma, bet ir fotografuojama. Aš apie redakciją nežinojau daug ko, nes joje niekada nebuvau. Mano pirmasis apsilankymas redakcijoje buvo su Jaunųjų žurnalistų klubu. Mes buvome Bernardinai.lt redakcijoje. Dėl kai kurių dalykų labai nustebau. Pavyzdžiui, mane nustebino tai, kad jie turėjo labai daug įrangos fotografavimui ir tik kelis mikrofonus. Dar įdomu buvo, kad redakcijos darbuotojų tuo metu buvo tik du.