Jaunojo žurnalisto užrašai

Ieva Rupeikaitė/ Kambarinės gėlės kai kuriuos žmones nuramina, kiti jų nepastebi. O gėlių galima pamatyti beveik visur. Kadangi artėja pavasaris, kai viskas pražysta, tai gera proga pakalbėti apie gėles. Dabar karantinas ir galbūt ne tiek daug būname lauke, bet Jaunųjų žurnalistų klubo nariai gali įdomiai pakalbėti bet kokia tema. Pokalbyje dalyvauja Girmantė, Danielė ir Dovydas./ Girmante, ar daug vietos tavo gyvenime užima gėlės?// Girmantė: Na, jos visur, kur aš pasisuku. Dabar mano filtras kompiuterio ekrane su gėlėmis, ant palangės auga mamytės gėlės, kurios vėliau atsidurs kaime. Mama kaime yra įrengusi net du gėlynus.

Dovydas Zoluba/ Daugeliui patinka skaityti knygas. Juk jas skaitydami mes paneriame į jūros gelmes, vaikomės plėšikus ar važiuojame į burtų mokyklą. Jos mums sukuria antrus, pilnus nuotykių ir nuotaikų namus. Šia tema kalbinau savo sesutę Girmantę.// Ar tau patinka skaityti knygas?/ Man labai patinka skaityti knygas, nes nusikeli į kitus pasaulius ir gali atsitraukti nors trumpam nuo realybės. Kartais net nebegirdžiu, ką kiti kalba tikrovėje, nes vaikštau knygų keliais./

Danielė Vyzaitė/ Su laiku žmonės pakeitė paprasčiausius dalykus gerokai naujesniais ir šiandieninis gyvenimas jau cirkuliuoja internete. Atsirado daug naujų socialinių tinklų, websit‘ų. Žmonės prie to prisitaikė, taigi atsirado ir naujų profesijų ar naujų gyvenimo tips‘ų. Taip ir gimė terminas "influenceris". Žmogus, turintis stiprią nuomonę apie tam tikrus dalykus, mokantis ją ginti ir pakankamai gerai gebantis apvynioti kitą aplink pirštą. Kiekvienas, kuris aktyviai naudojasi instagramu, feisbuku ar tviteriu, irgi yra influenceris. Viskas priklauso nuo keliamo turinio, sekėjų skaičiaus.Tačiau jeigu esi tylus socialinių tinklų vartotojas, tai tavo kaip influencerio karjera yra žemiau bambos.

Girmantė Zolubaitė/ Miegas… Daugelis jį mėgsta. Ir ne be reikalo! Juk miegodami atsiduriame savo svajonių pasauliuose. Miegas atspindi mūsų didžiausius troškimus. Ir dar miegodami prisimename tai, ko per dieną išmokome. Šiandien Jaunųjų žurnalistų klube aš, Ieva ir Ugnė kalbėjome apie savo miegą ir naktibaldas. Ievos pasakojime man prasminga pasirodė tai, kad ji eina miegoti pusė dešimtos vakaro. Ir jos sapnas… Jame ji sapnavo plaukimo varžybas. Visą naktį ji praplaukiojo sapnų baseinuose. O kai ryte atsibudo savo nuo vaikystės mėgstamuose baltuose pataluose su karūnėlėmis, jai skaudėjo ranką...

Girmantė Zolubaitė/ Kiekviena diena yra išskirtinė, tačiau prasidėjus koronaviruso epidemijai ir paskelbus karantiną visos dienos susiliejo į vieną. Tačiau vis vien dar galima suprasti, kada eilinė diena, o kada savaitgalis. O kaip jas atskirti, nuolat sėdint namie? Eilinėmis dienomis, kol dar nebuvo karantino, mokiniai automobiliu, autobusu ar pėsčiomis keliaudavo į mokyklą, tačiau dabar visą laiką praleidžia namie. Išskirtiniu eilinės dienos akcentu tapo „online“ pamokos per Teams arba Zoom programas ir per savarankiškas pamokas į Tamo dienyną surašomi namų darbai.

Vakaris Vingilis/ Kiekvienais metais artėjant jų pabaigai apmąstome praėjusius metus. Būna ir nusivylimų, ir džiugių pasiekimų. Daugybė žmonių po tokių apmąstymų išsikelia sau naujametinius tikslus, kurie dažniausiai ir prasideda būtent nuo naujųjų pradžios. Nors daugelis psichologų tokį žmonių elgesį vertina gana skeptiškai, tačiau naujametinių tikslų kėlimasis gana gajus. Dažnai planai taip ir nebūna įgyvendinti ar tiesiog nutraukiami, tik pradėjus juos vykdyti. Apie tokius tikslus kalbamės su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų klubo narėmis Evelina Masevičiūte bei Aiste Pugačiauskaite.

Ieva Norušytė/ Išgirdau jos vardą pirmąkart, kai perskaičiau knygą „Haris Poteris ir išminties akmuo“. Knyga labai sudomino. Ją gavau per prieš metus per Velykas, o padovanojo Velykų triušiukas. Kai tik atsiverčiau ir pradėjau skaityti, nebuvo tokia įdomi. Bet, kaip mano mama sako, „nevertink knygos tik pagal viršelį ar pirmą puslapį“. Dabar supratau, ką šis posakis reiškia. Pabaigusi pirmą knygą, ėmiausi antros, trečios, ketvirtos. Skaitant penktą dalį, vidury jos sustojau... Ir taip pasibaigė šių knygų skaitymas. Tada ėmiausi filmų, kurie buvo pastatyti pagal šias knygas ir kuriuose vaidina ji, mano mėgiama aktorė.

Ieva Norušytė/ Žana, kaip pati ji pasakojo, vaikystėje siekė gimnastės karjeros. Po metų ir po išgirstos frazės, kad "tokios silpnos mergaitės šita sporto salė dar nematė", teko atsisakyti gimnastės karjeros, apie savo pirmuosius žingsnius sporto pasaulyje pasakoja Žana Skridlienė. Dabar ji dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre plaukimo trenere. Iš pradžių niekada nesiseka, sako pašnekovė. Paklausta apie plaukikės karjerą, moteris pasakoja, kad būdama maždaug dešimties metų, sėkmingai plaukė, gerino Lietuvos rekordus, taip pat buvo Lietuvos rinktinės narė. Plaukimas jai sekėsi puikiai. Toliau savo gyvenimą siejo su plaukimu.

Liepa Norvaišaitė/ Apsilankiau komiksų ir iliustracijų būrelyje, kuris veikia Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Ten pakalbinau keletą būrelio narių. Moksleivius šiuolaikinės iliustracijos ir komiksų moko Algimantas Žadeikis. Ne tik sužinojau apie šią veiklą daugiau, bet ir susipažinau su jaunaisiais komiksų kūrėjais Aušrine, Herkumi, Milda bei Ūla./ Kaip susidomėjote iliustracijomis ir komiksais?/ Aušrinė: Aš piešiu nuo vaikystės, nuo darželio laikų. Mokykloje man patiko iliustruoti visokiausias knygas per pamokas. Taip nusprendžiau lankyti dailės būrelį./ Herkus: Man labai patiko piešti. Tiesiog./ Kaip susiradote šį būrelį?/

Liepa Norvaišaitė/ Prieš kiek daugiau nei 2 metus įvyko mano pirmasis apsilankymas laidoje "Labas rytas, Lietuva". Turbūt klausite: kaip ir kodėl aš čia patekau? Į šią laidą mane pakvietė mūsų zumbos trenerė Kamilė. Iš kur ji gavo leidimą pasirodyti eteryje, nežinau. Apie tai mums nepasakojo. Kai tik trenerė pranešė apie galimybę sudalyvauti "Labas rytas, Lietuva" laidos filmavime, pranešiau apie tai tėvams. Jie labai nustebo, tačiau iškart sutiko. Labai nudžiugau. Trenerė, gavusi dar keleto mergaičių tėvų sutikimus, mus išmokė šokio, su kuriuo ir pasirodėme eteryje. Šis mūsų šokis buvo vienas temperamentingiausių mano išmoktų.

Ugnė Jurkevičiūtė/ Iki pirmos klasės turėjau ilgus plaukus. Kai buvau mažesnė, labai norėjau juos auginti. Klasėje buvo tik kelios mergaitės trumpais plaukais, todėl nusprendžiau ir aš nusikirpti. Buvo gana baisu, nes nelabai pasitikėjau savo kirpėja ir bijojau, kad nukirps kreivai. Galvojau, kad man netiks ir atrodysiu negražiai. Įsivaizdavau, kad visoms mergaitėms trumpos kasos yra gražios, tik ne man. Bet vis vien nusprendžiau nusikirpti. Ir gavosi gana gražiai. Kai nuvažiavau į mokyklą, visi buvo gana tylūs, niekas nepastebėjo, išskyrus mano drauges, kurios iškart pradėjo girti. Mokytoja irgi nepamatė, nors ir nemaniau, kad pamatys.

Girmantė Zolubaitė/ Daugelis darboviečių šventiniu metu sugalvoja visokių idėjų, kad šventė būtų ypatingesnė. Taip nutiko ir mano mamos darbe. Jos kolektyvas sugalvojo surengti proginės "Klausimėlio" laidos filmavimą, skirtą artėjančiai buhalterio dienai. Rugpjūčio 8 d. į Vilniaus mokesčių inspekciją buvo pakviesti ten dirbančių žmonių vaikai. Tai aš, mano brolis Dovydas ir sesė Alvilė. Vėliau prie mūsų prisijungė ir penkerių metų mergaitė Elzė. Mano mama dirba skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Girmantė Zolubaitė/ Jaunųjų žurnalistų klube renkasi vaikai, norintys išbandyti savo jėgas žurnalistikoje arba tiesiog turiningai praleisti laiką. Vienas iš tokių vaikų esu aš. Ir lankau šį klubą jau trečius metus. Per tiek laiko kiekvienas pasiekimų prisirinktų per akis. Tai ir šiame tekste rašysiu apie savo tris pasiekimus praėjusiais metais. Pirmasis pasiekimas – tekstas publikuotas šios vasaros ,,Laimiuko’’ žurnale. Tekste buvo pasakojama apie mano įspūdžius, patirtus paskutinę dieną prieš karantiną. Juos patyriau, tikriausiai viename iš nedaugelio, tą dieną dar bedirbančiame muziejuje.

Jokūbas Stefanovič/ Dabar dėl COVIDo karantinas, ir visi turi sėdėti namuose (bet ne visiems norisi). Dauguma žmonių, negaledami išeiti į lauką užmušinėja laiką valandų valandomis žiūrėdami feisbuką arba teliką, arba sėdedami kompe. Bet kai kurie žmonės neturi nei feisbuko, nei kompo, nei išmaniojo. Tai ką jie daro per karantiną? Nuobodžiauja? Ogi ne! Kas neturi mobiliojo, skaito knygas. Na ir taip, per karantiną pastebėtas knygų pardavimų augimas. Aš į paskutinį Jaunųjų žurnalistų klubo užsiėmimą atsinešiau dvi knygas: Lenkijos rekordų knygą ir Anderseno pasakų kolekciją. Abi jau perskaičiau, o dabar skaitau Minecraft knygą.

Aistė Pugačiauskaitė/ Pirmoji meilė – saldi ir nenuspėjama. Daugelis įsimyli dar mokykloje. Kai kurie mokiniai tampa drovūs, o kiti simpatiją išreiškia tai parodydami – berniukai stengiasi pasirodyti prieš mergaites, o šios pradeda puoštis, kad tik jiems patiktų. O kas nutinka, kai mokiniai prisipažįsta meilėje vienas kitam? Kaip į tai reaguoja jų bendraklasiai? Manau, geriausiai į šiuos klausimus gali atsakyti patys moksleiviai. Penkiolikmetės Martynos pirmosios meilės istorija skamba vėjavaikiškai. Savo išrinktąjį sutiko stovykloje, būdama dešimties.

Deimantė Subačiūtė/ Šiam interviu ruošiausi gana daug laiko – maždaug apie tris savaites. Pirmą savaitę pasiruošiau klausimus ir pabandžiau paskambinti dainininkei Elenai Puidokaitei- Atlantai, bet dainininkė negalėjo kalbėti ir mes susitarėme pasikalbėti kitą savaitę. Tada aš ir vėl pabandžiau paskambinti Elenai, bet ji vėl negalėjo kalbėti. Po kiek laiko mes susiskambinome ir aš paėmiau interviu.// Ar būdama dar vaikas norėjote tapti dainininke?/ Taip, jau nuo mažens žinojau ir mokiausi muzikos mokykloje. Ir žinojau, kad noriu išmėginti šitą kelią. Kai pradėjau eiti į mokyklą, tai tada ir buvau nusprendusi, kad būsiu dainininkė./

Deimantė Subačiūtė/ Jaunųjų žurnalistų klubas yra įsikūręs Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Per klubo užsiėmimus kiekvienas narys turi savo užduotį: vieni rašo tekstus, kiti kuria klausimus, dar kiti ruošiasi arba ima interviu. Nėra tokio užsiėmimo, kuriame nebūtų ką veikti. Visi užsėmimai yra labai įdomūs ir linksmi. Šiuo metu jaunųjų žurnalistų klube vyksta pasiruošimas spaudos konferencijai, bet ši spaudos konferencija nebus įprasta. Kodėl ji neįprasta? Tai bus spaudos konferencija su jaunųjų žurnalistų tėveliais. Klubo nariai ilgai galvojo, kokį renginį surengti.