2024 m. gruodžio 22 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Rašau ir tobulėju

*print*

Archyvas :: Sugrįšiu

2015-12-17
 
Sofijos Norkutės piešinys/ E.Straigytės nuotrauka

Sofijos Norkutės piešinys/ E.Straigytės nuotrauka

Urtė Maciejauskaitė

 

Margarita išjungė kompiuterį, užgesino šviesas ir išžingsniavo iš kontoros. Nekantravo kuo greičiau sėsti į automobilį, užsukti į parduotuvę ir nusipirkti skanumynų vakarienei. Žinojo, jog grįžusi namo ras savo mieląjį katiną Pūkį, užsikurs židinį, susirangys ant sofos ir kramsnos skanėstus. Įsukusi į kiemą negalėjo patikėti savo akimis - namo durys buvo praviros.

 

Viduje buvo tikra betvarkė. Atidaryti stalčiai, ant grindų mėtėsi drabužiai, sudaužytos vazos šukės, baldai išstumdyti. Margarita suprato - jos namus apšvarino.

    

Staiga tarpduryje išdygo juodu paltu vilkintis vyriškis. Rankose jis laikė šūsnį popieriaus lapų, kitoje didelę, rudą, kartoninę dėžę. Ant akių užkritę tamsūs plaukai, o ant viršugalvio užsimaukšlinęs juodą skrybėlę. Atrodė labai paslaptingai ir baugiai.

     

Jis nieko netaręs ant žemės padėjo kartoninę dėžę, o ant staliuko koridoriuje- lapą popieriaus. Išėjo. Margarita jautėsi lyg sapne. Pagriebė lapą popieriaus ir perskaitė: „Sugrįšiu". Ji nieko nelaukdama atidarė dėžę. Radinys pribloškė.

     

Netrukus ji sėdėjo kavinukėje. Čia kvepėjo kepiniais, verdama kava, čirškinamais blynais. Maži staliukai, kurių viduryje - spalvotos, džiovintos gėlių puokštės. Langus puošė gelsvos ir rudos užuolaidos, grojo rami muzika.

     

Pagaliau pasirodė Margaritos draugė - Rūta. Jos plaukai buvo pasišiaušę nuo stipraus vėjo, ilgas žalias paltas prasegtas, o gėlėtas šalikas daug kartų apsuktas aplink kaklą. Margarita iškart pamatė baimę draugės veide. Rūta atsisėdo ir tik pasakiusi: „Sveika", ištiesė sulankstytą baltą lapą. Margarita perskaitė: „Sugrįšiu".

 

Margarita pažvelgė pro kavinės langą ir pastebėjo vyriškį juodu, ilgu paltu. Iškart atpažino, jog tai tas pats vyras, kuris prieš keletą dienų stovėjo jos namų tarpduryje. Vienoje rankoje jis laikė daug mažiau popieriaus lapų, o kitoje - juodą lagaminą. Staiga prie vyriškio sustojo tamsus automobilis. Vyras apsižvalgė ir atidarė automobilio dureles. Automobilis nuvažiavo. Vyriškis pasuko siaura gatvele. Jo rankos buvo tuščios.

 

 

/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 15:44
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media