2019 m. gruodžio 10 d., Antradienis

LŽS XVI- ojo suvažiavimo nutarimai

*print*

Archyvas :: XVI-ojo LŽS suvažiavimo nutarimai

2015-04-07
 
 

XVI-ojo LŽS suvažiavimo nutarimai

LIETUVOS  ŽURNALISTŲ  SĄJUNGA

XVI Suvažiavimas

2014 11 22

Vilnius

 

Nutarimas

Dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai

 

Mes, LŽS XVI-ojo suvažiavimo delegatai, atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.

Tačiau praktika rodo, kad dalis valdžios institucijų faktiškai valdo žiniasklaidos priemones ir taip daro įtaką turiniui. Tai konstatavo ir Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime. Išnagrinėjęs Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis" redaktoriaus Eugenijaus Rutkausko ir savaitraščio „Druskininkų naujienos" redaktoriaus Romo Sadausko skundą dėl leidinio „Mano Druskininkai" leidybos, priėmė sprendimą, kuriuo skundą pripažino pagrįstu. Sprendime taip pat akcentuota, kad Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos ne tik nekontroliavo visuomenės informavimo pliuralizmo ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo, kaip įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, bet ėmėsi šiems siekiams priešingų priemonių ir jų įgyvendinimo.

Žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai" leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto - ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija.

Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai" leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius - politinius interesus. Tokiu būdu pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas (numatantis, jog viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus).

Tokių pavyzdžių kaip Druskininkuose randasi ir kituose Lietuvos rajonuose. Ši tendencija stiprėja artėjant savivaldos rinkimams.

Kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir esama didelio pavojaus, jog žurnalistai dėl išvardintų priežasčių negalės atlikti demokratijos sergėtojo vaidmens, siūlome iš naujo peržiūrėti ir įvertinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių savininkystės.

Todėl įpareigojame LŽS Tarybą, Valdybą ir Pirmininką imtis iniciatyvos ir siekti, kad būtų laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų nuostatų užtikrinant žiniasklaidos priemonių ir jų turinio pliuralizmą.

 

LIETUVOS  ŽURNALISTŲ  SĄJUNGA

XVI Suvažiavimas

2014 11 22

Vilnius

 

Nutarimas

DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ SAVITVARKOS STIPRINIMO

 

 

Naujosios technologijos didina informacijos sklaidos galimybes, o kartu daro įtaką kuriamos informacijos formai, turiniui, nusistovėjusiems žiniasklaidos ekonominės veiklos modeliams, žurnalisto darbui. Keičiantis medijų rinkos struktūrai, augant piliečių dalyvavimui turinio kūrimo ir sklaidos procese, naujai iškyla profesionalumo standartų laikymosi užtikrinimo klausimas.

Valstybės politika visuomenės informavimo srityje turi operatyviai reaguoti į vykstančias transformacijas ir besikeičiančią tikrovę, kad užtikrintų demokratinės visuomenės piliečiams teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus - laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas.

Žurnalistai, visuomenės informavimo priemonės, kiti medijų sistemos dalyviai, susiję su turinio gamyba ir platinimu masinei auditorijai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis ir privilegijomis, privalo laikytis pareigų ir atsakomybės, būti atskaitingais - laikytis profesinės etikos principų.

Valstybės, pripažįstančios laisvą ir nepriklausomą visuomenės informavimo veiklą kaip demokratijos garantą ir pilietinės visuomenės vertybę, pareiga yra stiprinti žurnalistų ir medijų dalyvių apsaugą nuo bet kokio kišimosi į jų veiklą. Priimami įstatymai turi garantuoti žurnalistinės veiklos nepriklausomumą - šaltinio, žurnalistinio darbo priemonių ir medžiagos apsaugą, laisvą priėjimą prie informacijos, apsaugą nuo piktnaudžiavimo kaltinant šmeižtu ir pan.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Suvažiavimas palaiko profesinės žurnalistų bendruomenės iniciatyvą stiprinti visuomenės informavimo priemonių savitvarką įteisinant Visuomenės informavimo etikos komisiją ir sudarant sąlygas naujų šiuolaikiškų profesinės etikos standartų kūrimui bei įtvirtinimui.

 

LIETUVOS  ŽURNALISTŲ  SĄJUNGA

XVI Suvažiavimas

2014 11 22

Vilnius

 

Nutarimas

Dėl žurnalistikos etikos

 

 

Žurnalisto profesija apima teises ir įsipareigojimus, laisves ir pareigas. Be įstatymų nustatytų teisių ir įsipareigojimų viešosios informacijos rengėjams tenka ir etinė atsakomybė piliečiams bei visuomenei.  Ši atsakomybė ypač pabrėžtina dabar, kai informacija ir komunikacija atlieka labai svarbų vaidmenį žinių visuomenėje formuojant piliečių asmenines nuostatas bei informuojant visuomenę.  Pagrindinis žurnalistikos etikos tikslas yra ne tik nustatyti žurnalistinės veiklos  kriterijus, bet ir jų laikytis. Europos Tarybos  rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos" įpareigoja  visas žiniasklaidos priemones imtis  efektyvių priemonių deramam žurnalistinės etikos lygiui palaikyti.

Žurnalistikos etika yra vienas veiksmingiausių  būdų užtikrinti žiniasklaidos priemonės reputaciją, puoselėti aukščiausius profesinio meistriškumo  standartus ir atliepti visuomenės teisei gauti nešališką informaciją.

Todėl turi vykti nuolatinė diskusija apie žurnalistų profesinę etiką, kurios  geriausias rezultatas  - ilgalaikis redakcijų įsipareigojimas sukurti kultūrą, kurioje visi žiniasklaidos dalyviai vadovautųsi bendromis vertybėmis.

Visuomenės informavimo priemonės privalo  įsipareigoti laikytis tvirtų etinių principų, garantuojančių raiškos laisvę ir pagrindinę piliečių teisę gauti teisingą informaciją bei sužinoti įvairias pateikiamas nuomones.

Tik etiška, gerbianti  savo auditoriją žiniasklaidos priemonė gali tikėtis tapti informacijos tarpininku, padedančiu kiekvienam piliečiui būti informuotam ir taip aktyviai dalyvauti visos valstybės  sprendimų priėmime ir valdyme. Niekas neturėtų likti nuošaly, kai ginamos demokratinės vertybės. Todėl informavimo priemonės turi atlikti svarbų vaidmenį, kad būtų išvengta įtampos. Būtų  skatinamas savitarpio supratimas, tolerancija bei pasitikėjimas tarp įvairių bendruomenių tuose regionuose, kuriuose vyksta ir  tęsiasi konfliktas. „Tokiomis aplinkybėmis informavimo priemonių moralinė pareiga yra ginti demokratines vertybes: pagarbą žmogaus orumui, siekimą spręsti problemas taikiomis, tolerantiškomis priemonėmis ir todėl priešintis smurtui, neapykantos ir konfrontacijos kurstymui, atmesti bet kokią diskriminaciją dėl kultūros, lyties ar religijos."

Etiška žurnalistika - tai socialiai atsakingas žiniasklaidos verslas, kuris rodo pavyzdį kitiems. Vis daugiau redakcijų imasi iniciatyvos savo vertybes įteisinti vidaus etikos kodeksuose, o tokia gera praktika yra aiškus socialės atsakomybės simbolis.

Todėl norime ne tik atkreipti dėmesį į nūdienos Lietuvos žurnalistikos etikos problemas, bet ir paskatinti visus viešosios informacijos rengėjus prisiimti atsakomybę ir vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri įpareigoja kiekvienoje redakcijoje turėti vidaus dokumentą, padedantį įprasminti redakcijos vertybinius pagrindus, veiklos kultūrą ir atskaitomybę visuomenei.

Atliepiant technologijos įtaką žiniasklaidos priemonių veiklai, naujų medijų atsiradimą ir plėtrą,  kintančius auditorijos komunikacijos poreikius, paskatinti  greičiau  peržiūrėti ir atnaujinti Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso  nuostatas.

 

 

LIETUVOS  ŽURNALISTŲ  SĄJUNGA

XVI Suvažiavimas

2014 11 22

Vilnius

 

Nutarimas

Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje


Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai,

 

reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje.

Visų organizacijų vadovai privalo imtis asmeninės atsakomybės siekiant valstybinės kalbos taisyklingumo, turtingumo ir grožio.

Prašome asmenvardžius rašyti lietuvių kalba, o skliausteliuose originalo kalba. Dėl to būtina kreiptis į Lietuvių kalbos komisiją.

Įpareigoti visas redakcijas laikytis kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų:

Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.

Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-04-07 12:05
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media