Komentarai

Tarp žiedo ir žmogaus, tarp žmogaus ir žiedo...Taip pagalvojau apie Romualdą Rakauską, apie didžiąją jo fotografijų Knygą, jau šiais metais išleistą E. Karpavičiaus leidyklos. Ar nebus tai vienas svarbiųjų šių metų kultūros įvykių? Nors neįtrauktas į žymesnius projektus, bet seniai lauktas, džiugu, kad paremtas Ūkio banko. Kai susitinkama su tikrais kultūros, meno reiškiniais, net sunkmečiu parama atsiranda.

Ką darote, kai įdėmiai stebėtus filmo siužeto vingius, tiesioginę aktualių diskusijų ar pramoginę laidą pačioje netikėčiausioje ir įdomiausioje vietoje nutraukia reklama? Nors savamoksliškų tyrimų neatlikau, beveik neabejoju, kad kokie 99 procentai žiūrovų: a) kelioms minutėms perjungia kanalą, b) išeina į virtuvę parūkyti ar užsiplikyti arbatos, c) pritildo garsą, nes iki šiol pusbalsiu šnekėjęs televizorius tampa tikra „durnadėže“ – gavęs reklamos porciją, užbliauna visa gerkle…

Kompanijai "Bonnier Business Press" pardavus Latvijos dienraštį "Diena" nežinomiems investuotojams, dvidešimt pagrindinių redakcijos darbuotojų pasitraukė. Ir jie nepražuvo. Apie situaciją Latvijos žiniasklaidos rinkoje „Kauno dienos“ žurnalistė Rūta Stankevičiūtė kalbėjosi su viešnia,buvusia Latvijos "Dienos" vyriausiaja redaktore Nellija Locmelė.

Apie žurnalistiką, laikraščių korespondentus ir redaktorius, radijo ir televizijos laidų vedėjus kiekvienas skaitytojas, klausytojas ir žiūrovas turi savo nuomonę - blogą arba gerą. Tačiau jeigu nebūtų tos „purvasklaidos“, kurią taip „pakrikštijo“ kritikuojamieji, dar didesnė korupcija ir valdininkų savivalė egzistuotų Lietuvoje. Aišku, nėra žmonių be nuodėmių, taip pat ir žurnalistai klysta... Į LŽS Kauno apskrities skyrių, nešina iš Alfa.lt perspausdintą A. Račo straipsnelį „Gediminas Stanišauskas grįžo į į „žurnalistiką“, atėjo buvusi ilgametė šalies laikraščių neetatinė bendradarbė N.N., kad irgi išsakytų Gedimino klausimu savo mintis. Pateikiame Artūro Račo ir N.N. komentarus apie kolegą žurnalistą.

Apie ką galvoja lietuvis, bandydamas aprašyti ne tik anglus, bet ir daugelį kitų Vakarų europiečių? Tikrai negiria jų už atvirumą. Negiria ir už nuoširdumą. Greičiau pasako – pasipūtęs, kažin ką apie save galvoja, su manim elgiasi taip, lyg man jis ne draugas. Pirmiausia tikrai ne draugas. Konkrečiai anglams „draugas“ – tikrai svarbus žodis, ir jo prasmė gilesnė, negu mums kartais atrodo. Iš tolimų mokyklos laikų prisimenu koridoriuje kabojusį skelbimą: „Pareikštas papeikimas už draugo sumušimą.“

Turiu pasakyti, iš pirmo įspūdžio kūrinys atrodo gana paprastas, lengvai skaitomas. Tačiau keista, praėjus kuriam laikui nuo knygos perskaitymo, pasakojant apie ją draugams, pažįstamiems, pradedi netikėtai suvokti, kad kiekvieną kartą knygą pristatai vis kitaip – kaskart atrandi kažką naujo, ką suvokti galbūt reikėjo trupučio laiko. Ir tai daro jį savotiškai netikėtą, patrauklų. Veikėjų charakteriai tokie artimi, kad visiškai nesunku įsitraukti į aprašomų įvykių verpetus, būti daugiau nei stebėtoju ar liudininku.

Audronė Jankuvienė - ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė, todėl 2008 metais LŽS skirtą prestižinę Vytauto Gedgaudo premiją ji pelnė kasdieniu, atkakliu darbu, kainuojančiu daug dvasinių jėgų ir publicistinės energijos. Tarsi suvesdama savo žurnalistinės karjeros, o tiksliau – nepaliaujamo dalyvavimo miesto gyvenime, balansą, ji 2007 m. išleido knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“. Joje – tiriamieji komentarai – ataskaita skaitytojams už 2000–2007 metus. Komentarų temų skalė plati: politinės intrigos, finansinės aferos, kaimo žmogaus nuvertinimas ir taip toliau...

Po Pietryčių Aziją dvidešimt metų keliaujantis fotografas Paulius Normantas Lai Vėjus Lietuvai dovanoja vienuoliktąją savo fotografijų knygą "Auksinis Budos vėjas"."Ši mano dukrelė – jau vienuolikta, aš visas savo knygas taip vadinu", – šypsojosi naujausią fotografijų knygą rodydamas jos autorius. Šių metų rugpjūtį suėjo dvidešimt metų nuo jo pirmosios ekspedicijos į Himalajus, todėl ši knyga – lyg ataskaita už visus čia praleistus metus..."

Kolegų JAV žurnalistų paskelbta žinia, kad CŽV Lietuvoje buvo įkūrusi kalėjimą, greitai pasklido po pasaulį. Labiausiai dėl tokios „žurnalistinės anties“ arba teisingos informacijos, jaudinasi mūsų šalies vadovai. Vieni iš jų šimtu procentų garantuoja, kad toks kalėjimas nebuvo, o kiti įtaria kažkieno „klastą“... Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė duoti interviu skandalingus, tačiau dažnai klaidingus reportažus rengiančiai kontroversiškai amerikiečių televizijos laidai, papasakojusiai apie Lietuvoje neva buvusį slaptą kalėjimą. Apie tai „Kauno dienos“ žurnalisto Stasio Gudavičiaus komentaras „Žurnalistas su skandalų šleifu“

Kiekvieną trečiadienį Kaune leidžiamas savaitraštis „Šeimininkė“, savo tradiciniame puslapyje „Laikas ir mes“ skaitytojams pateikia komentarus aktualiais mūsų gyvenimo klausimais. Pateikiame šio leidinio (leidėjas – bendrovė „Ūkininko patarėjas“) autoriaus, publicisto ir rašytojo Gasparo Aleksos pamąstymus. Kolegos teigimu, „neturime nė vieno dienraščio, kurio skleidžiama informacija būtų galima pasitikėti“...

Kauno dvasiai tolimas sovietinio režimo ilgesys – vis dar menamas tautiškumo tvirtovės vaidmuo okupacijos sąlygomis. Nebent pripažintume, kad tam tikra nostalgija dvelkia būtent tos lietuviškumo tvirtovės atminimas. Sovietmečio papročiai galutinai suformavo dabartinį kaunietį. Jį charakterizavo pagarba smetoninei tradicijai, miestietiškam gyvenimo būdui, privatumui ir turtui, gebėjimui verstis, balansuojant ant legalumo ribos, o taip pat privalomas sumanumas visa tai slėpti nuo valdžios akių. Laikinosios sostinės dvasia buvo gyva, atsispindėjo senosios inteligentijos veido išraiškose, žodyne ir kalbos garsuose. Pokario lietuvybės tvirtovės karta prie to pridėjo muzikines Radio Luxembourg pamokas, hipių kultūros bruožus, užsigrūdindama 1972 m. gegužę kalantinių demonstracijose.

“Kiek daugiau nei 90 proc. “Kauno dienos” tiražo išplatinama Kauno apskrityje ir tai visiškai atitinka įstatyme numatytus reikalavimus gauti paramą dėl padidėjusio PVM. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nustekenusi nacionalinius dienraščius, užsimojo uždusinti išskirtinį skaitytojų pasitikėjimą turinčią regioninę spaudą”,- tokiais faktais dienraštis pradeda straipsnį “A.Kubilius svajoja apie jo nekritikuojančią spaudą”.