Audronė Jankuvienė - ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė, todėl 2008 metais LŽS skirtą prestižinę Vytauto Gedgaudo premiją ji pelnė kasdieniu, atkakliu darbu, kainuojančiu daug dvasinių jėgų ir publicistinės energijos. Tarsi suvesdama savo žurnalistinės karjeros, o tiksliau – nepaliaujamo dalyvavimo miesto gyvenime, balansą, ji 2007 m. išleido knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“. Joje – tiriamieji komentarai – ataskaita skaitytojams už 2000–2007 metus. Komentarų temų skalė plati: politinės intrigos, finansinės aferos, kaimo žmogaus nuvertinimas ir taip toliau...

Trumpieji tekstai skaitytoją žavi sakinio taupumu ir autorės principingumu. Audronės žvilgsnis skvarbus, stilius lakoniškas ir drauge aistringas. Pasirinktus konkrečius faktus ji susintetina ir apibendrina, remdamasi savo filosofine-etine pasaulėžiūra. Žvilgsnyje-komentare „Nauja pora KGB kaliošų“ (2005 m. sausio 5d.) Audronė Jankuvienė, apmastydama dvigubus standartus, valdžios taikomus sau ir eiliniams piliečiams, – reiškinį būdingą mūsų valstybės politikams, rašo: „Tai, kad vienu atveju demonstruojame šventeivišką principingumą, o kitu panašiu atveju atlaidžiai patapšnojame per petį, kad jau sunku suvokti, kas Lietuvoje yra etiška, o kas ne, kas teisėta, o kas neteisėta, kas moralu, o kas amoralu, kas demokratiška, o kas antidemokratiška, turbūt labiausiai trikdo daugumą eilinių piliečių. Kiekvienas atvejis, kai taikomi dvigubi teisės, etikos, moralės standartai, visuomenėje palieka nusivylimo ir kartėlio pėdsakų.“

"Kauno dieną“ Audronė Jankuvienė paliko 2007 metais, kai dienraštis atiteko naujiems šeimininkams, nejautusiems nei laikraščio tradicijų, nei nuotaikų. Pasitraukė kartu su būriu ilgamečių laikraščio darbuotojų. Pirmiausia su „Kauno diena“ atsisveikino vyr. redaktorė Teklė Mačiulienė, sukūrusi turiningą, įsimintiną, patrauklų dienraščio veidą... Audronė, palikdama redakciją, surinko savo rašytus , turinčius išliekamąją vertę komentarus, ir sudėjo į knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“. Žodyje skaitytojams žurnalistė vis dar abejoja laikraštinio žodžio išliekamumo prasme: „Darbas dienraštyje yra nedėkingas laiko prasme – nepaliaujamas žinių, naujienų, įvykių srautas išbarsto žodžius kaip smėlį, ir net po 23 metų žurnalistikoje esu priversta klausti savęs: ar kas nors tame lėkime turėjo bent dalelę išliekamosios prasmės?“

Turi, Audrone, turi... Nė vienas žodis, tartas ar rašytas iš širdies, kuris įgauna visuomeninį skambesį, nevirsta smėlio kruopelėmis. Žodis ilgai aidi skaitytojo sąmonėje ir tampa aforizmu, kurį dažnas, apmąstydamas savo ir kitų gyvenimus, pacituoja atitinkamomis progomis. Štai keletas Audronės Jankuvienės aforizmų:

* Mes skaičiuojam dienas ir nepastebim lekiančių metų.

* Mes kalbame per daug, o mylime per retai.

* Mes mylime mirusius, tačiau nemylime gyvųjų.

* Mes daug kalbame ir mažai pasakome.

* Naršome po visatą, bet pamirštame savo sielas.

* Turime daugiau žinių, bet mažiau sveiko proto.

* Užsimerkiame, kai reikia matyti, ir tylime, kai reikia šaukti.

* Pasikliaujame melu, ir netikime, kai sako teisybę.

· Gyvename praeitimi, užuot kūrę ateitį.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-11-26 16:26

Atgal