Kūrybos artelė

Birutė Garbaravičienė

Sakoma, kad aplinkybės, kuriomis sukuriama kas nors nauja, visada yra netikėtos. Taip pagalvojau, kai jauna, įdomių žmonių komanda ėmėsi ambicingo projekto -  prieš dvejus metus pradėjo leisti žurnalą „Miesto IQ“. Tada mano žurnalistinė patirtis ir vis geltonėjančios bei įvairių interesų pinklėse įkliuvusios lietuviškos žiniasklaidos kontekstas ir aplinkybės atrodė visai netinkami tokiems idealistiniams žingsniams. Vėliau mano skepsis tirpo, nepaisant, kad aplinkybės darėsi dar nepalankesnės: sunkmetis ir su tuo susijusios konkurencinės bei ekonominės konvulsijos.

Žurnalas, autorių ir vis gausėjančių skaitytojų dėka tapo žinomas ir girdimas būtent tokios auditorijos, kuriai jau seniai trūksta savojo „New York Times“ ar kažko panašaus į „NewYorker“. Jokiu būdu nebandau lyginti „Miesto IQ“ su šiais leidiniais, bet savąją šviesių galvų, atviresnės širdies ir kritiškesnio proto publiką žurnalas surado. Neatsitiktinai jo partnerystę pasirinko patikimas ir gerai žinomas, Londone leidžiamo „The Economist“ žurnalas „Intelligent Life“. Tad išsyk atrodančios tokiems projektams nepalankios aplinkybės tapo galimybe, perkainojant vertybes, ieškant kitokio maisto smegenims, neužteršto skandalų ir purvo.

Toks savotiškas maištas prieš tabloidinę žiniasklaidą iš atminties išplukdė labai šmaikštų rašytojo Frédérico Beigbederio pastebėjimą: „Visada yra du būdai maištauti. Pirmas – neišeinant iš namų kritikuoti visą pasaulį. Antras – nebijoti pačiam įmerkti rankų į purvą ir pabandyti jį keisti. Svarbiausia – ne būti maištingai nusiteikus, o kišti nosį į reikalus, kurie yra ne tavo.” Dar ne taip seniai man pačiai ši įžvalga sutapo su noru keisti ir keistis. Tad prisijungdama prie jaunų žmonių komandos, tikiu, kad dar įmanomas pažinimo džiaugsmas, o pokyčiai vis dar suteikia galimybę tobulėti.

Šiokių tokių pasikeitimų bus ir žurnalo leidyboje. Ateitis padės nusistovėti jo periodiškumo ritmui, o laiko spragas, viliuos, prasmingai užpildys „Intelligent Life“. Šis „Miesto IQ“ numeris, baigdamas antrus leidybos metus ir naujai pradėdamas trečiuosius, savo viršelyje simboliškai primena visus šių  metų herojus, t.y. mūsų kalbintus „miesto žmones“, tarsi susibūrusius padiskutuoti idėjų agoroje. Neatsitiktinė ir šio numerio tema „Miestas ir turgus“ , juk be turgaus, pasak mūsų kalbinto urbanisto prof. Algimanto Miškinio, nėra ir miesto. Ir ne viską mūsų gyvenimo turguose galime gauti. O juk, kaip yra pastebėjęs Vinstonas Čerčilis,mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame...