Kūrybos artelė

Seniai seniai, dar tada, kai įsivaizdavau, kad Akropolis kažkur Graikijoje, kai Lietuvoje nebuvo Telekomo, o vyrai nesiskusdavo pažastų – užsidegė mūsų sandėlis. Ir pleška... Sakau kaimynei Lazauskienei – gal turi pažįstamą gaisrininką? Sako, turiu telefoną. Ta prasme, numerį. Tai numerį gavau..."

„Laikraštininkams kasdien reikia rašyti, o aš tai galiu daryti arba ne! Galiu dar paterlioti, bet nepradedu. Ilsiuos. Ne taip, kaip Algimantas Mikuta, palikęs „Nemuną“ ilgai tylėjo, bet dabar vėl daug rašo. Šaunu. Man dabar gerai ir nerašant. Neverta... Juk gali pliekti valdininkus, rašyti susirietęs, bet niekas nuo tos satyros nepasikeis. Parašyta daug. Archyvas yra didelis. Kiek pataisęs vieną kitą kūrinėlį, vėl galiu naują knygą išleisti. Bet už kokias lėšas, jeigu Lietuvos valdžia kultūrai visai pinigėlių neskiria ir PVM leidybai padidino?"

Kauno menininkų namuose baigėsi žinomo dailininko, karikatūrininko ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo šaržų ir portretų darbų paroda „Smailiu žvilgsniu“. Parodos lankytojai eksponuojamuose darbuose galėjo atpažinti gerai žinomus kultūros ir meno veikėjus. Vlaberis – taip save pavadino dailininkas – kasdien sėda prie darbo stalo. Menininkas įsitikinęs, kad kūryba jam suteikia jėgų, o ne jas atima.

Kauno menininkų namuose atidaryta Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungos nario kauniečio Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) humoristinių piešinių paroda „Smailiu žvilgsniu“. Kiekvienas iš trisdešimt trijų talentingo dailininko pateiktų šaržų savaip įdomus, patrauklus ir nepakartojamas. Kaip ir gegužės mėnesį surengtoje įspūdingoje piešinių žurnalistine tema parodoje Kaune, skirtoje LŽS įkūrimo 80-mečiui.