Archyvas :: V.Denisenko. 2010- pamąstymai apie artimiausią ateitį
Stasio paškevičiaus nuotraukoje: žurnalistas Viktoras Denisenko
Praeitų metų pabaigoje aptikau publikaciją apie tai, kokios profesijos bus pačios paklausiausios ateityje. Taigi, turiu dvi naujienas – viena jų yra gera, kita – nei gera, nei bloga. Gera naujiena yra ta, jog žurnalisto profesija ir ateityje išliks tarp reikalingų ir paklausių darbo užsiėmimų. Antra naujiena – ateityje žurnalistai bus ne tokie, kokiais mes juos (o tiksliau – save) įsivaizduojame šiandien. Tačiau, iš tikrųjų, ši naujiena nėra sensacinga. Žurnalistinio darbo pikyčiai matomi jau šiandien ir todėl kalbos apie šių pokyčių tendencijas tik stiprėja.
Tačiau, grįžkime prie ateities profesijų. Pirma tarp jų nurodoma „universalaus kario“ specializacija. Lygiai taip pat ir žurnalistas ateityje turi pasiekti aukštą universalumo lygį. Pagal paminėtame straipsnyje siūlomą klasifikaciją – ateityje tai bus „žurnalistas agregatorius“. Kaip nurodoma: „Ateities žurnalistika, pagrįsta pateiktos informacijos ir jos versijų deriniu, taps pagrindiniu varžovu tradicinei žiniasklaidai. Žurnalistas, pasitelkęs kompiliatorių, sudarantį santrumpas iš originalių tekstų, suduriantis kaktomuša skirtingas pozicijas, kurstantis spontaniškoms diskusijoms – tai dar viena perspektyvi profesija“. Kitaip sakant, augančiame informacijos sraute ateities žurnalistui siūloma tapti savotišku „moderatoriu-provokatoriu“, palaikančiu informacijos gyvumą ir patrauklumą.
Žinoma, prognozės dažniausiai išsipildo su tam tikromis išlygomis. Galbūt ateityje mes ir nesulauksime lygiai tokių pačių „žurnalistų agregatorių“, kuriuos vaizduoja šiandieniniai futurologai, bet, be jokių abejonių, ateities žurnalistas turi išmanyti ne tik rašymo ar kalbėjimo meną, bet ir naujų technologijų, kuriomis grindžiamos visos modernios medijos, subtilybes. Jau šiandien kai kuriems žurnalistams tenka ne tik rašyti tekstus, bet paraleliai filmuoti ar fotografuoti aprašomą įvykį. Be to, konkurencija jiems sudaro „diletantai“ – tinklaraščių autoriai, kurie kartais paruošia informaciją ne prasčiau nei „profesionalai“.
Teko girdėti nuomonę, kad šiandien ateitis ateina greičiau, negu mes įsivaizduojame. Globalūs pokyčiai vyksta greičiau, negu, tarkime, prieš šimtą metų. Tad, galima numanyti, jog tai, ką mes vadiname „ateities žurnalistika“ labai greitai taps „dabarties žurnalistika“, todėl naujųjų – 2010 metų – pradžioje visiems kolegoms norėtųsi palinkėti sėkmingai prisitaikyti prie visų profesinių ir ekonominių pokyčių, kurios mūsų laukia artimiausioje ateityje.
.jpg)
