LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI

PATVIRTINTI

2022 m. lapkričio 26 d.

LŽS XVIII suvažiavime

 

1. 1. Lietuvos žurnalistų sąjunga (toliau - LŽS) yra nepriklausoma, nepolitinė demokratinė, kūrybinė profesinė sąjunga, vienijanti Lietuvos Respublikos žurnalistus profesionalus. Profesinės sąjungos pavadinimas - Lietuvos žurnalistų sąjunga.

1. 2. LŽS yra Lietuvos žurnalistų sąjungos, veikusios tarpukario Lietuvos Respublikos laikotarpiu, patirties ir tradicijų paveldėtoja.

1. 3. LŽS gerbia ir gina spaudos, žodžio ir įsitikinimų laisvę, žurnalistų teises.

1. 4. LŽS ir jos nariai savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Profesinių sąjungų, Visuomenės informavimo įstatymu ir kitais įstatymais, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, taip pat Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos", Tarptautinės žurnalistų federacijos deklaracija dėl žurnalistų elgesio principų ir LŽS Įstatais (toliau - Įstatai).

1. 5. LŽS turi antspaudą su savo pavadinimu ir stilizuotu Vyčio ženklu centre ir kitą atributiką.

1. 6. LŽS yra juridinis asmuo, turintis teises ir pareigas, galintis būti atsakovu ir ieškovu teisme, steigti įmones, organizacijas, rengti kvalifikacijos kėlimo kursus, parodas, respublikinius ir tarptautinius renginius, leisti laikraščius, žurnalus, knygas, įkurti leidyklas ir pan.

1. 7. LŽS už savo prievoles atsako visu jai priklausančiu turtu, bet neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už LŽS prievoles. LŽS turtas ir lėšos naudojamos įstatuose numatytiems tikslams bei uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomas LŽS nariams, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas išimtis.

1. 8. LŽS buveinės adresas yra Vilniaus g. 35, Vilnius, Lietuvos Respublika.

2. 1. 1. gina ir stiprina žurnalistų teises ir laisves, darbo ir ekonomines, socialines teises bei interesus, kelia profesinį lygį;

2. 1. 2. gina profesinę etiką ir žurnalistų solidarumą;

2. 1. 3. rūpinasi žurnalistų profesiniu ir profsąjunginiu mokymu, žurnalistikos istorija ir moksliniais tyrinėjimais žurnalistikos srityje;

2. 1. 4. aktyviai dalyvauja tarptautinėse žurnalistų ir kitose organizacijose, bendradarbiauja su nacionalinėmis organizacijomis;

2. 1. 5. atstovauja savo nariams sudarant kolektyvines sutartis ar susitarimus, darbo sutartis, gina jų teisėtus interesus santykiuose su darbdaviais;

2. 1. 6. koordinuoja LŽS pirminių organizacijų profsąjunginę veiklą, palaiko kūrybinius, profesinius ir abipusiai naudingus ekonominius ryšius su kitomis profsąjungomis, valdžios ir valdymo organais bei visuomeninėmis organizacijomis, kolektyvais bei asmenimis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

2. 1. 7. teikia informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą LŽS nariams;

2. 1. 8. kelia žurnalisto profesijos prestižą ir socialinį vaidmenį visuomenėje;

2. 1. 9. palaiko glaudžius ryšius su lietuvių žurnalistais ir jų organizacijomis užsienyje.

2. 2. LŽS veiklos sritys:

2. 2. 1. nacionalinių ir tarptautinių ryšių palaikymas su kitomis organizacijomis;

2. 2. 2. narių atstovavimas darbo ir kituose profesiniuose santykiuose su darbdaviais;

2. 2. 3. mokymų, konferencijų, kvalifikacijos kėlimo seminarų rengimas;

2. 2. 4. konkursų, renginių, skirtų žurnalistikai skatinti ir vystyti, rengimas;

2. 2. 5. mokslinių tyrinėjimų žurnalistikos raidos srityje skatinimas.

2. 3. LŽS veiklos sritis - profesinių sąjungų veikla.

3. 1. Įstatuose numatytiems tikslams siekti ir vykdyti LŽS:

3. 1. 1. teisės aktų nustatyta tvarka gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose;

3. 1. 2. valdo, naudoja bei disponuoja LŽS priklausančiu turtu ir lėšomis;

3. 1. 3. sudaryto įstatymų nedraudžiamas sutartis ir prisiima įsipareigojimus;

3. 1. 4. naudoja lėšas Įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;

3. 1. 5. teikia teisinę, moralinę pagalbą LŽS nariams;

3. 1. 6. gali gauti paramą lėšomis ar kitokiu turtu, turėti paramos gavėjo statusą;

3. 1. 7. gali samdyti asmenis Įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti;

3. 1. 8. gali teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;

3. 1. 9. įstatymų nustatyta tvarka gali steigti įmones, įstaigas, fondus, steigti visuomenės informavimo priemones, leisti periodinius ir neperiodinius leidinius;

3. 1. 10. veda buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3. 1. 11. LŽS pelnas gali būti naudojamas tik Įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti;

3. 1. 12. LŽS pelnas negali būti skiriamas LŽS nariams bei LŽS organų nariams.

4. 1. LŽS narių tipai:

4. 1. 1. tikrieji nariai;

4. 1. 2. nariai korespondentai;

4. 2. LŽS tikraisiais nariais gali būti žurnalistai profesionalai bei kiti žurnalistinį darbą dirbantys asmenys, jei atitinka vieną iš kriterijų:

4. 2. 1. turi aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą liudijantį dokumentą;

4. 2. 2. dirba žurnalistinį darbą pagal darbo sutartį visuomenės informavimo priemonėje;

4. 2. 3. LŽS tikruoju nariu buvo dešimt metų, o dabar yra pensinio amžiaus;

4. 2. 4. valdybos sprendimu, jei ne mažiau nei dvejus metus yra LŽS nariu korespondentu ir užsiima žurnalistine kūrybine veikla pagal autorinę sutartį.

4. 3. LŽS tikraisiais nariais negali būti:

4. 3. 1. asmenys, visuomenės informavimo priemonės dalininkai, kolektyvinio valdymo organo nariai, nuosavybės teise turintys 10% ir daugiau visuomenės informavimo priemonės akcijų. Šis punktas netaikomas asmeniui, jei jam nėra suteikti administraciniai įgaliojimai (priimti, atleisti iš darbo žurnalistus, skirti jiems drausmines nuobaudas ir pan.);

4. 3. 2. juridinio asmens faktiniai valdytojai, visuomenės informavimo priemonės steigėjai ir savininkai. Šis punktas netaikomas ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims;

4. 3. 3. asmenys, turintys politiko, valstybės tarnautojo ar pareigūno statusą.

4. 4. LŽS nariais korespondentais gali tapti:

4. 4. 1. asmenys, ne mažiau nei dvejus metus užsiimantys žurnalistine veikla pagal autorinę sutartį;

4. 4. 2. asmenys, turintys aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą liudijantį diplomą, dirbantys žurnalistinį darbą pagal darbo sutartį visuomenės informavimo priemonėje arba užsiimantys žurnalistine kūrybine veikla pagal autorinę sutartį ir atitinkantys Įstatų 4. 3. punkto reikalavimus.

4. 5. Nusipelniusiems Lietuvos žurnalistams, išeivijos atstovams bei užsienio piliečiams LŽS garbės nario vardą suteikia LŽS taryba pagal jos patvirtintus nuostatus.

4. 6. Stojantysis į LŽS ir norintis tapti tikruoju nariu, LŽS administracijai, LŽS pirminei organizacijai, skyriui pateikia:

4. 6. 1. prašymą (nurodant narystės tipą ir skyrių, kurio nariu pretenduojama tapti);

4. 6. 2. LŽS nario anketą;

4. 6. 3. aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą liudijančio dokumento kopiją arba žurnalistinio darbo sutarties kopiją;

4. 6. 4. paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją;

4. 6. 5. vieną nuotrauką dokumentams.

4. 7. Stojantysis į LŽS ir norintis tapti nariu korespondentu LŽS administracijai, LŽS pirminei organizacijai ar skyriui pateikia:

4. 7. 1. prašymą (nurodant narystės tipą ir skyrių, kurio nariu pretenduojama tapti);

4. 7. 2. LŽS nario anketą;

4. 7. 3. aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą liudijančio dokumento kopiją arba žurnalistinio darbo sutarties kopiją, jei asmuo atitinka Įstatų 4. 3. punkto reikalavimus;

4. 7. 4. žurnalistinę kūrybinę veiklą liudijančios autorinės sutarties kopiją, jei asmuo atitinka Įstatų 4. 4. 1. punktą;

4. 7. 5. skyriaus, į kurį stojama, dviejų tikrųjų narių rekomendacijas, jei stojimo pagrindas yra Įstatų 4. 4. 1. punktas;

4. 7. 6. paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją;

4. 7. 7. vieną nuotrauką dokumentams.

4. 8. Sprendimą priimti narį į LŽS priima LŽS valdyba (toliau - valdyba) artimiausio posėdžio metu. Valdybos sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas LŽS tarybai (toliau - taryba).

4. 9. Sumokėjus stojamąjį, narystės ir kitus nustatytus mokesčius, nario pažymėjimą išduoda LŽS.

4. 10. LŽS narys turi teisę:

4. 10. 1. rinkti ir būti išrinktas į LŽS valdymo organus. Šios teisės neturi LŽS narys korespondentas. LŽS narys korespondentas valdybos sprendimu gali dalyvauti LŽS valdymo organų suformuotose komisijose ar darbo grupėse;

4. 10. 2. dalyvauti ir balsuoti LŽS narių visuotiniuose suvažiavimuose, gauti informaciją apie LŽS valdybos, tarybos ir pirmininko veiklą, reikšti savo nuomonę LŽS veiklos klausimais;

4. 10. 3. jungtis į LŽS skyrius ir LŽS pirmines organizacijas;

4. 10. 4. asmeniškai, kai yra pranešama, dalyvauti svarstant jo veiklą ar elgesį;

4. 10. 5. kreiptis į LŽS valdymo organus su pareiškimais, klausimais, bei pasiūlymais;

4. 10. 6. gauti LŽS teikiamą informacinę, metodinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą, ginant ir užtikrinant kolektyvinėse, darbo ar autorinėse sutartyse numatytas jo teises;

4. 10. 7. išstoti iš LŽS.

4. 11. LŽS narys privalo:

4. 11. 1. laikytis Įstatų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo;

4. 11. 2. dalyvauti LŽS veikloje;

4. 11. 3. savo kūryba ir visuomenine veikla stiprinti profesinį ir etinį solidarumą, ugdyti žurnalisto profesijos prestižą ir socialinį vaidmenį, kelti nacionalinių visuomenės informavimo priemonių profesinį ir etinį lygį;

4. 11. 4. valdybos nustatyta tvarka sumokėti LŽS nario mokestį;

4. 11. 5. vykdyti tarybos ir valdybos sprendimus;

4. 11. 6. per 30 dienų, atsiradus šių Įstatų 4. 3. 1., 4. 3. 2. ir 4. 3. 3. straipsnių punktuose numatytoms aplinkybėms, pranešti raštu apie šį faktą LŽS administracijai. Nuo Įstatuose 4. 3. 1. , 4. 3. 2 ir 4. 3. 3. straipsnių punktuose numatytų faktų atsiradimo, LŽS tikrasis narys tampa LŽS nariu korespondentu;

4. 11. 7. netekęs LŽS narystės asmuo privalo grąžinti LŽS nario pažymėjimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo narystės praradimo. Negrąžintas pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu.

4. 12. LŽS narys valdybos sprendimu gali būti šalinamas iš LŽS, jei:

4. 12. 1. nesilaiko Įstatų 4. 11. str. reikalavimų;

4. 12. 2. raštu pareiškia norą išstoti iš LŽS. Esant šiam pagrindui valdybos tvirtinamasis sprendimas šalinti asmenį iš LŽS narių nereikalingas;

4. 12. 3. nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu pažeidęs Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4. 12. 4. LŽS valdybos sudarytos etikos komisijos sprendimu, kai pažeidžiama žurnalistų etika;

4. 13. Valdybos sprendimą nepriimti į LŽS ar šalinti iš LŽS per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo pašalintasis gali apskųsti tarybai. Tarybos sprendimas yra galutinis.

4. 14. Pašalintieji į LŽS gali stoti ne ankščiau kaip po dviejų metų nuo sprendimo šalinti iš LŽS priėmimo dienos (išskyrus pašalintuosius dėl nario mokesčio nemokėjimo).

6. 1. LŽS suvažiavimas (toliau - suvažiavimas) yra aukščiausias organas.

6. 2. Suvažiavimas gali būti eilinis ir neeilinis. Eilinis suvažiavimas vyksta kas ketveri metai, neeilinis suvažiavimas šaukiamas tarybos narių daugumos sprendimu arba pareikalavus ne mažiau kaip trečdaliui LŽS narių.

6. 3. Sprendimu sušaukti LŽS suvažiavimą taryba nustato šaukiamo suvažiavimo delegatų skaičių ar LŽS narių skaičių, garantuodama visų LŽS pirminių organizacijų ir skyrių atstovavimą. Delegatai į suvažiavimą yra renkami ar skiriami vadovaujantis LŽS skyriaus ar pirminės organizacijos nuostatais. Delegatus į suvažiavimą kviečia LŽS pirmininkas išsiųsdamas delegatams pranešimus elektroniniu paštu, paskelbdamas apie suvažiavimą interneto puslapyje http://www.lzs.lt/. Delegatai apie suvažiavimo vietą, laiką ir preliminarią darbotvarkę informuojami ne vėliau kaip dvi savaitės iki suvažiavimo pradžios. Kai yra techninės galimybės, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai gali į suvažiavimą registruotis, jame dalyvauti ir/arba balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nustatyta tvarka.

6. 4. Suvažiavimo kompetencija:

6. 4. 1. priima, keičia ir pildo Įstatus;

6. 4. 2. numato LŽS veiklos kryptis ir priima dėl to nutarimus;

6. 4. 3. tvirtina LŽS finansinės veiklos audito išvadą;

6. 4. 4. slaptu balsavimu renka LŽS pirmininką. Pirmininko kandidatūras gali siūlyti skyrių ir pirminių organizacijų delegacijos arba kiekvienas tikrasis LŽS narys ne vėliau kaip dvi savaitės iki LŽS suvažiavimo;

6. 4. 5. išklauso, svarsto ir tvirtina LŽS veiklos ataskaitą;

6. 4. 6. svarsto kitus klausimus.

6. 5. Suvažiavimas gali priimti sprendimus, jei jame dalyvauja ne mažiau nei du trečdaliai išrinktų delegatų.

6. 6. Visi nutarimai priimami suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma, išskyrus įstatų keitimą, LŽS pertvarkymą, reorganizavimą ar veiklos nutraukimą. Šiais klausimais nutarimai priimami už juos balsavus dviem trečdaliams suvažiavime dalyvaujančių delegatų.

6. 7. Nesusirinkus kvorumui, pakartotinis suvažiavimas yra šaukiamas ne ankščiau kaip po dviejų savaičių, bet ne vėliau kaip vieno mėnesio laikotarpiu. Pakartotinis suvažiavimas gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų suvažiavime delegatų skaičiaus.

7. 1. LŽS Taryba (toliau - taryba) yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas, skyrių pirmininkai bei delegatai, renkami skyriaus nuostatų nustatyta tvarka, pagal nustatytą kvotą: nuo 20 narių 1 delegatas. Tarybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.

7. 2. Taryba posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus. Tarybos posėdžius kviečia LŽS pirmininkas savo iniciatyva arba daugiau nei pusės visų tarybos narių reikalavimu. LŽS pirmininkas ne vėliau kaip trys savaitės iki tarybos posėdžio apie posėdžio vietą, laiką ir preliminarią darbotvarkę tarybos narius informuoja elektroniniu paštu arba telefonu ir interneto svetainėje http://www.lzs.lt/. Kai yra techninės galimybės, Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nariai gali posėdžiams registruotis, juose dalyvauti ir/arba balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nustatyta tvarka.

7. 3. Taryba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja daugiau nei 1/2 tarybos narių, posėdžiui vadovauja LŽS pirmininkas, o jam nesant - pirmininko įgaliotas pavaduotojas. Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia tarybos pirmininko balsas.

7. 4. Tarybos sprendimai yra skelbiami oficialioje LŽS interneto svetainėje http://www.lzs.lt/.

7. 5. Tarybos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, raštu įgalioja kitą to paties skyriaus narį. Įgaliojimas pateikiamas tarybos pirmininkui. Tarybos narys, tris kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavęs tarybos posėdžiuose, yra šalinamas iš tarybos. Pašalinto tarybos nario vietą užima kitas skyriaus deleguotas LŽS narys.

7. 6. Taryba dirba pagal tarybos patvirtintą darbo reglamentą.

7. 7. Tarybos kompetencija:

7. 7. 1. jei reikia, priima nutarimus tarybai priskirtos kompetencijos ribose;

7. 7. 2. tvirtina metinę LŽS valdybos (toliau - valdybos) veiklos ataskaitą;

7. 7. 3. svarsto ir tvirtina valdybos parengtas LŽS veiklos programas;

7. 7. 4. svarsto LŽS narių skundus dėl valdybos priimtų sprendimų;

7. 7. 5. vykdo suvažiavimo sprendimus;

7. 7. 6. pirmininko teikimu tvirtina LŽS administracijos struktūrą ir metinį LŽS biudžetą, LŽS profesinių medijų redaktorių;

7. 7. 7. pateikia tvirtinti suvažiavimui tarybos veiklos ataskaitas;

7. 7. 8. LŽS pirmininko teikimu renka pirmininko pavaduotoją (-us). Taryba nustato LŽS pirmininko pavaduotojų statusą, skaičių, kompetenciją ir funkcijas;

7. 7. 9. LŽS Taryba, atsižvelgdama į LŽS finansinę padėtį ir galimybes, gali priimti sprendimą LŽS skyriuose įdarbinti etatinį darbuotoją: LŽS skyriuose, vienijančiuose 50 narių ir daugiau - 0,5 etato, skyriuose, vienijančiuose 100 narių ir daugiau - 1 (vieną) etatą. LŽS skyrių etatinio darbuotojo pareigybę taryba tvirtina atsižvelgdama į LŽS skyrių pateiktą darbuotojo pareigybių nuostatų projektą;

7. 7. 10. LŽS Taryba, esant motyvuotam LŽS Tarybos nario siūlymui, gali priimti sprendimą nėl neelinio LŽS finansinės veiklos audito. Šis sprendimas priimamas ne mažiau kaip 2/3 LŽS tarybos narių balsų.

8. LŽS VALDYBA

8. 1. LŽS valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių pirmininkai. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.

8. 2. Valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip šešis kartus per metus. Valdybos posėdžius kviečia LŽS pirmininkas savo iniciatyva arba daugiau nei pusės visų valdybos narių reikalavimu. LŽS pirmininkas ne vėliau kaip dvi savaitės iki valdybos posėdžio apie posėdžio vietą, laiką ir preliminarią darbotvarkę valdybos narius informuoja elektroniniu paštu arba telefonu. Kai yra techninės galimybės, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos nariai gali posėdžiams registruotis, juose dalyvauti ir/arba balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nustatyta tvarka.

8. 3. Valdyba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja daugiau nei 1/2 valdybos narių, posėdžiui vadovauja LŽS pirmininkas, o jam nesant - pirmininko įgaliotas pavaduotojas. Valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas.

8. 4. Valdybos sprendimai yra skelbiami oficialioje LŽS interneto svetainėje http://www.lzs.lt.

8. 5. Valdybos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, raštu įgalioja kitą to paties skyriaus narį. Įgaliojimas pateikiamas valdybos pirmininkui. Valdybos narys, tris kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavęs valdybos posėdžiuose, yra šalinamas iš valdybos. Pašalinto valdybos nario vietą užima kitas skyriaus deleguotas LŽS narys.

8. 6. Į pirmąjį posėdį po suvažiavimo valdyba renkasi ne vėliau kaip po 14 dienų.

8. 7. Valdyba dirba pagal valdybos patvirtintą darbo reglamentą.

8. 8. Valdybos kompetencija:

8. 8. 1. priima ir šalina asmenis iš LŽS;

8. 8. 2. kiekvienų metų IV-ąjį ketvirtį nustato ateinančių metų stojamojo ir nario mokesčių dydį;

8. 8. 3. rengia ir teikia tarybai tvirtinti LŽS veiklos programas;

8. 8. 4. tvirtina LŽS narių darbo grupes (komisijas). Pagrindiniai šių grupių (komisijų) tikslai yra svarstyti specializuotus klausimus ir teikti valdybai, tarybai ir suvažiavimui įvairius pasiūlymus. Komisijoms vadovauja pirmininkas, jo pavaduotojai ar kiti valdybos paskirti asmenys;

8. 8. 5. valdyba gali sudaryti žurnalistų etikos komisiją, kuri priima sprendimą šalinti iš LŽS narių LŽS narį, pažeidusį žurnalistų etiką. Valdybos sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas tarybai.

9. 1. LŽS pirmininkas (toliau - pirmininkas) yra vienasmenis valdymo organas, renkamas ketverių metų kadencijai LŽS suvažiavime slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma. Kandidatas į LŽS pirmininkus ne vėliau kaip prieš savaitę iki LŽS suvažiavimo turi pateikti LŽS nariams informaciją apie save, rinkiminę programą.

9. 2. Pirmininkas yra etatinis darbuotojas, kurio atlyginimo dydį nustato Suvažiavimas atskiru nutarimu;

9. 3. Pirmininkas papildomai gali užsiimti tik kūrybine ir pedagogine veikla. LŽS yra pagrindinė pirmininko darbovietė.

9. 4. Per du mėnesius po LŽS suvažiavimo, kuriame išrenkamas pirmininkas, pastarajam nepradėjus eiti pareigų, Taryba išrenka naują pirmininką ir nustato suvažiavimo datą.

9. 5. Pirmininkui pasitraukus iš pareigų arba tapus nariu korespondentu, Taryba išrenka naują pirmininką ir nustato suvažiavimo datą.

9. 6. Pirmininkui padeda ir, jei reikia, jį pavaduoja pirmininko pavaduotojas (-ai).

9. 7. Pirmininko kompetencija:

9. 7. 1. ne rečiau kaip du kartus per metus šaukia tarybos posėdžius ir ne rečiau kaip šešis kartus per metus valdybos posėdžius;

9. 7. 2. vadovauja LŽS administracijai;

9. 7. 3. vykdo suvažiavimo, tarybos ir valdybos priimtus sprendimus pagal savo kompetenciją;

9. 7. 4. organizuoja tarybos ir valdybos darbą;

9. 7. 5. atstovauja LŽS (veikia jos vardu) Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, kitose valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose bei santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, teismuose bei sudarant sandorius. Pirmininkas, negalėdamas atstovauti LŽS interesams, šias funkcijas įgaliojimo pagrindu paveda kitam asmeniui;

9. 7. 6. pateikia Tarybai LŽS veiklos už savo pirmininkavimo kadenciją ataskaitą;

9. 7. 7. pateikia suvažiavimui nepriklausomo audito išvadas už savo pirmininkavimo kadenciją;

9. 7. 8. priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;

9. 7. 9. skelbia ir organizuoja viešos informacijos paskelbimą;

9. 7. 10. pasirašo įgaliojimus, sutartis ir kitus dokumentus LŽS vardu;

9. 7. 11. organizuoja LŽS veiklą, paveda LŽS administracijos darbuotojams tvarkyti LŽS narių apskaitą ir veiklos dokumentus;

9. 7. 12. visus klausimus, susijusius su LŽS nekilnojamojo turto pardavimu, jo kapitaliniu remontu bei kreditų gavimu laiduojant LŽS turtu, pirmininkas sprendžia tik gavęs valdybos pritarimą;

9. 7. 13. tais atvejais, kai būtina priimti sprendimus, susijusius su LŽS finansine ir ūkine veikla, viršijančia maksimalią valdybos sprendimu patvirtintą sumą, kuria pirmininkas gali disponuoti savarankiškai, LŽS pirmininkas turi gauti valdybos pritarimą.

10. 1. LŽS sudaro:

10. 1. 1. skyriai;

10. 1. 2. pirminės organizacijos;

10. 1. 3. nariai;

10. 2. LŽS skyriai:

10. 2. 1. LŽS skyriai gali būti juridiniai asmenys, kurių įstatai (nuostatai) neprieštarauja LŽS įstatams;

10. 2. 2. LŽS nariai jungiasi į LŽS skyrius pagal specializaciją ar teritorinio priklausomumo principu;

10. 2. 3. LŽS skyriai veikdami vadovaujasi savo skyriaus įstatais (nuostatais) ir LŽS Įstatais;

10. 2. 4. LŽS skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip dešimt narių;

10. 2. 5. LŽS skyrių lėšas sudaro stojamasis ir narių mokestis, kurių dydį nustato LŽS valdyba, leidybinės ir kitos gamybinės - ūkinės veiklos pajamos, įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai, aukos bei kitos teisėtai gautos pajamos.

10. 2. 1. 1. LŽS skyrių kompetencija:

10. 2. 1. 2. gina savo narių darbo, socialines teises bei interesus, atstovauja savo nariams, sudarydamos su darbdaviu kolektyvines ir kitokias sutartis, kontroliuoja kaip vykdomos sutarčių sąlygos, reikalauja, kad darbdaviai panaikintų neteisėtus sprendimus, pažeidžiančius LŽS narių teises ir teisėtus interesus;

10. 2. 1. 3. atstovauja savo nariams LŽS valdymo organuose;

10. 2.1. 4. tvarko LŽS skyriaus narių apskaitą, kitą dokumentaciją, renka stojamąjį ir nario mokestį ir pateikia apie tai duomenis LŽS administracijai;

10. 2. 1. 5. LŽS skyriui vadovauja skyriaus visuotiniame narių susirinkime renkamas pirmininkas.

10. 3. LŽS pirminės organizacijos:

10. 3. 1. LŽS pirminės organizacijos yra steigiamos įstatymų nustatyta tvarka;

10. 3. 2. LŽS pirminės organizacijos įkūrimas yra įforminamas jos narių susirinkimo protokolu, kurį pasirašo visi organizacijos nariai;

10. 3. 3. LŽS pirminės organizacijos savo noru gali jungtis į skyrius, asociacijas ir kitus vienetus pagal teritorijas ar specializaciją;

10. 3. 4. LŽS pirminių organizacijų kompetencija:

10. 3. 4. 1. gina savo narių darbo, socialines teises bei interesus, atstovauja savo nariams, sudarydamos su darbdaviu kolektyvines ir kitokias sutartis, kontroliuoja kaip vykdomos sutarčių sąlygos, reikalauja, kad darbdaviai panaikintų neteisėtus sprendimus, pažeidžiančius LŽS narių teises ir teisėtus interesus;

10. 3. 4. 2. atstovauja savo nariams LŽS valdymo organuose;

10. 3. 4. 3. tvarko LŽS pirminės organizacijos narių apskaitą, kitą dokumentaciją, renka stojamąjį ir nario mokestį ir pateikia apie tai duomenis LŽS administracijai.

10. 3. 5. visus klausimus LŽS pirminė organizacija sprendžia narių visuotiniame susirinkime atviru balsavimu. Pirminei organizacijai vadovauja visuotiniame narių susirinkime renkamas pirmininkas.

11. 1. LŽS lėšas sudaro LŽS skyrių ir skyriams nepriklausančių pirminių organizacijų mokestis, LŽS narių stojamasis ir narystės mokesčiai, leidybinės ir kitos ūkinės pajamos, įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai, aukos bei kitos teisėtai gautos pajamos.

11. 2. LŽS gali steigti labdaros ir kitokius fondus.

11. 3. LŽS savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai, laisvai disponuoja lėšomis, finansuodama savo veiklą.

11. 4. LŽS lėšos naudojamos:

11. 4. 1. patalpų, poilsio ir kūrybos bazėms statyti ir išlaikyti;

11. 4. 2. gamybinės - ūkinės veiklos reikmėms;

11. 4. 3. laikinai netekusiems darbingumo, besigydantiems ar dėl nelaimingo atsitikimo sunkioje materialinėje būklėje atsidūrusiems LŽS nariams remti ir šelpti;

11. 4. 4. LŽS narių komandiruočių išlaidoms, susijusioms su atstovavimu LŽS interesams iš dalies ar visiškai apmokėti;

11. 4. 5. sudaryti labdaros, šalpos ar paskolos fondus, įsigyti akcijų ir teikti paskolas;

11. 4. 6. LŽS aktyvistams skatinti;

11. 4. 7. LŽS valdymo organams išlaikyti, taip pat skyriams ir pirminėms organizacijoms remti;

11. 4. 8. profesiniam mokymui ir kvalifikacijos kėlimui;

11. 4. 9. tarybos ir valdybos patvirtintų renginių organizavimui, kitiems Įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams vykdyti.

12. 1. LŽS pranešimai nariams ir kitiems asmenims yra išsiunčiami elektroniniu paštu, paprastu paštu ar įteikiami asmeniškai, jeigu įstatymai ar šie įstatai nenumato kitaip. Jeigu naudojamas viešas pranešimų skelbimo būdas, jie skelbiami interneto svetainėje http://www.lzs.lt/.

12. 2. LŽS valdymo organų sprendimai ir pranešimai skelbiami interneto svetainėje http://www.lzs.lt/.

12. 3. Už informacijos pateikimą atsako LŽS pirmininkas.

13. LŽS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

13. 1. LŽS pertvarkoma, jos veikla nutraukiama (likviduojama ar reorganizuojama) LŽS suvažiavimo sprendimu, jei už tokį nutarimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 LŽS delegatų, arba Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos valstybės institucijos sprendimu.

13. 2. LŽS likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

14. 1. Įstatų pakeitimų ir papildymų projektą ruošia pirmininkas arba pirmininko įgaliotas asmuo ir pateikia projektą tarybai.

14. 2. 2/3 tarybos posėdyje dalyvavusių narių balsų pritarimu Įstatų projektas teikiamas svarstyti artimiausiam suvažiavimui.

14. 3. Įstatai keičiami ir papildomi suvažiavimo nutarimu, kai tokiam projektui balsavimu pritaria ne mažiau kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių delegatų.

14. 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja vadovaujantis LR Civilinio kodekso 2.38 str. numatyta tvarka.

15. VĮ ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS FONDAS

15. 1. VĮ Žurnalistų sąjungos fondo (toliau - fondo) steigėja yra LŽS. Fondo įstatus tvirtina LŽS valdyba.

15. 2. Fondo lėšos, vadovaujantis fondo įstatais, naudojamos LŽS narių socialinėms reikmėms.

16. 1. Jeigu tam tikri santykiai nėra sureguliuoti šių Įstatų, taikomos atitinkamos santykius reguliuojančios Lietuvos Respublikos teisės aktų normos.

16. 2. Šie Įstatai įsigalioja vadovaujantis LR Civilinio kodekso 2.38 str. numatyta tvarka.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius