KOMENTARAI

Informacinių technologijų plėtra sudaro palankią terpę gerinti žiniasklaidos turinio kokybę, stiprinti profesinės veiklos standartus, didinti visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumą. Kartais šios naujos galimybės naudojamos kitais tikslais - ribojant asmens teises, tarp jų atsakymo teisę.

LŽS Etikos komisija š. m. vasario 21 d. gavo UAB „Transekspedicija" prašymą įvertinti profesinės etikos požiūriu publikaciją „Heroino kelias", paskelbtą 2011 m. spalio 3-9 d. Nr. 37 (137) savaitraštyje balsas.lt SAVAITĖ ir 2011 m. spalio 7 d. interneto svetainėje balsas.lt. Komisija skundo nenagrinėjo, nes jis pateiktas praėjus terminui nuo informacijos žiniasklaidos priemonėje, kurios pagrindu suformuluotas skundas, paskelbimo. Skunde taip pat nurodyta, kad dėl publikacijoje pateiktos tikrovės neatitinkančios ir įmonės reputaciją žeminančios informacijos bendrovė jau kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių.

Prieš kreipdamasi į žurnalistų savitvarkos institucijas, UAB „Transekspedicija" mėgino pasinaudoti atsakymo teise ir 2011 m. lapkričio 25 d. raštu kreipėsi į „Balsas.lt leidiniai" redakciją, prašydama paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau atsakymo nesulaukė. Kiek vėliau publikacija „Heroino kelias" apskritai dingo iš interneto (paieškos sistemos atpažįsta nuorodą, tačiau publikacijos neberodo). Tokiu būdu redakcija nepripažino klaidos, neištaisė informacijos, bet kartu ir nesuteikė galimybės pareiškėjui realizuoti atsakymo teisę.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 19 straipsnis nurodo, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi ištaisyti savo padarytas klaidas ir netikslumus, kurie gali įžeisti konkrečius asmenis (fizinius ir juridinius), nelaukdamas, kol įžeistas asmuo prašys tai padaryti. Kodekso 20 straipsnis nurodo, jog paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti arba paneigti klaidingus ar netikslius faktus be pašalinių viešosios informacijos rengėjo komentarų. Tačiau tokios teisės realizavimas, pašalinus iš interneto svetainės publikaciją, yra komplikuotas, o gal net iš viso neįmanomas.

LŽS Etikos komisija atkreipia dėmesį, kad, pirma, skundžiamos publikacijos pašalinimas iš interneto svetainės nesprendžia problemos ir vertintinas kaip redakcijos pozicija dėl minėtos publikacijos turinio atitikimo profesionaliam turiniui keliamiems reikalavimams bei leidėjo pripažinimas, kad straipsnis prasilenkia su profesine etika; antra, toks žingsnis užkerta kelią sąžiningam ir geranoriškam problemos sprendimui; trečia, ribojamos asmens galimybės pasinaudoti įstatymo jam suteikta atsakymo teise.

Atsakymo teisė

Kiekvienas asmuo (fizinis ir juridinis), kurį žiniasklaida neigiamai pateikė visuomenei, jį kritikavo, šmeižė, paskelbė apie jį tikrovės neatitinkančią ar šališką informaciją, turi teisę atsakyti, paaiškinti ar paneigti informaciją. Šią teisę asmeniui užtikrina Visuomenės informavimo įstatymas (15 str).

Ne visada asmenys išnaudoja atsakymo teisės galimybes, t. y. kreipiasi pirmiausia ne į leidėją (redakciją), kuris paskleidė žinias, o į žiniasklaidos savitvarkos institucijas. Galimybė kreiptis tiesiogiai į leidėją leidžia operatyviau ir be tarpininkų tikslinti informaciją, taisyti klaidas. Kreipiantis į savitvarkos institucijas, problemos sprendimas užtrunka. Kreipimasis į savitvarkos institucijas aplenkiant redakcijas iš dalies rodo nepasitikėjimą leidėjais ir abejojimą jų geranoriškumu sprendžiant ginčus.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas terminas, per kurį visuomenės informavimo priemonė privalo patikslinti ar paneigti tikrovės neatitinkančią, žeminančią fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančią juridinio asmens reputaciją informaciją. Tai privalu padaryti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis.

Redakcija neprivalo skelbti kiekvieno paneigimo, patikslinimo ar atitaisymo. Tačiau atsisakydamas skelbti paneigimą, leidėjas privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priežastis ir motyvus.

Leidėjo atsisakymas skelbti paneigimą ar tikslinti informaciją dažnai remiasi formaliais kriterijais, kuriems suinteresuoti asmenys neskiria reikiamo dėmesio ir kurių labai paiso visuomenės informavimo priemonės. Dažna klaida kreipiantis į redakcijas - reikalavimas paneigti visą publikaciją. Neįmanoma paneigti publikacijos kaip visumos vien dėl to, kad dalis informacijos joje atitinka tikrovę. Teismų ir savitvarkos institucijų darbo praktika remiasi prašymų paneigti ar patikslinti konkrečius teiginius nagrinėjimu. Paneigimas, patikslinimo tekstas turi būti ne tik konkretus, pagrįstas faktiniais teiginiais, bet ir nešmeižti, neįžeidinėti jį sukūrusio žurnalisto, redakcijos, kitų asmenų.

Įstatymo nustatyta, kad paneigime turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Ne redakcija, o suinteresuotas asmuo turi surašyti paneigimo tekstą nuo A iki Z, paisydamas nustatytų reikalavimų, įteikti jį redakcijai ir pareikalauja paskelbti. Tekstas savo apimtimi negali būti didesnis už paskleistą informaciją.

Atsakomoji informacija gali būti skelbiama tik toje leidinio vietoje, kur buvo paskelbta pirminė informacija, o radijas ar televizija turi suteikti pirminės laidos laiką. Jei klaidinanti informacija buvo paskelbta pirmajame laikraščio puslapyje, tai ir paneigimas turi būti paskelbtas ten pat, o ne paskutiniame puslapyje. Be to, paneigimas ar atitaisymas turi būti paskelbtas tokio pat dydžio šriftu, o ne surašytas sunkiai įskaitomo dydžio raidėmis.

Atsakymo teisė internete

Kaip profesinės etikos standartai galioja visiems žurnalistams, taip ir atsakymo teisės realizavimo reikalavimas vienodai taikytinas visoms žiniasklaidos priemonėms, neišskiriant interneto. Tai, kad įstatyme nustatyti labai konkretūs reikalavimai atsakomosios informacijos paskelbimui, atspindi siekį ir būtinybę suteikti atsakymui tokią pat reikšmę kaip ir paskelbtai ginčijamai informacijai, kad ji pasiektų tą pačią auditoriją ir padarytų tokį pat poveikį. Interneto portalų praktika šalinti iš interneto erdvės ginčijamą informaciją kelia rimtų abejonių, tuo labiau, kad lankytojams nepaaiškinamos jos pašalinimo priežastys ir motyvai, o suinteresuotiems asmenims nesuteikiama atsakymo teisė.

Naujos technologijos sudaro galimybę kur kas greičiau taisyti klaidas ir neatitikimus, interneto žiniasklaidos lankytojai gali operatyviai informuoti leidėjus apie netikslumus ir tokiu būdu dalyvauti gerinant žiniasklaidos turinio kokybę, kelti žurnalistikos standartus. Tokia partnerystė turėtų didinti skaidrumą. Šiandienos sąlygomis interneto žiniasklaida labiausiai iš žiniasklaidos rūšių tinka operatyviai įgyvendinti atsakymo teisę, kadangi ištaisyti ginčijamą informaciją techniškai nesudėtinga. Tačiau ar dažnai lankytojas mato interneto žiniasklaidoje taisytus tekstus? Ar tie taisymai yra išskiriami? Kaip žinoti, ar į lankytojų pastabas ir pranešimus iš viso atsižvelgiama? Šie dalykai nėra aptarti etikos kodeksuose, jų nereglamentuoja jokie dokumentai.

Įvertinus informacijos spartą, šiandieninis reikalavimas suteikti atsakymo teisę suinteresuotam asmeniui per dvi savaites tinka tradicinei spausdintinei žiniasklaidai, o interneto žiniasklaidos atžvilgiu gali būti vertinamas tik kaip pernelyg ilgas terminas. Reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir garbę bei orumą žeminančią informaciją artimiausiame leidinio numeryje vis sunkiau suprantamas interneto žiniasklaidos, ypač naujienų portalų, kurie atnaujina informacija keletą kartų per dieną, atžvilgiu. Sutrumpinus šį terminą iki keliasdešimties valandų (2-3 dienų), galima būtų kalbėti apie pastangas suteikti atsakymui tokią pat reikšmę kaip ir paskelbtai ginčijamai informacijai, kad ji pasiektų tą pačią auditoriją ir padarytų tokį pat poveikį.

Trukdymas asmeniui realizuoti atsakymo teisę neatitinka profesionalios žiniasklaidos tradicijų. Asmenys, kurių teisės į orumą, garbę, privatumą buvo pažeistos, ir kuriems leidėjas nesuteikia galimybės realizuoti atsakymo teisę, turi turėti galimybę pasinaudoti lygiaverte teisių gynimo priemone, kuri suteiktų galimybę reaguoti į informaciją, kai pateikiami netikslūs faktai arba jie pažeidžia jo asmens teises.

Viktoras Trofimišinas
LŽS Etikos komisijos pirmininkas