KOMENTARAI

Nemažai aktyvių žurnalistų šiandien dirba valstybės tarnyboje. Šį darbą dirbantys LŽS nariai naudojasi nario korespondento statusu. Ar tai reiškia, kad aktyvūs ir patyrę kolegos stumiami į kasdienybės paraštes?

Esminis skirtumas tarp tikrojo nario ir nario korespondento yra tai, kad tik tikrasis narys turi teisę rinkti ir būti išrinktas į LŽS valdymo organus - suvažiavimą, Tarybą, Valdybą, būti LŽS pirmininku. Narys korespondentas tokios teisės neturi.

LŽS Etikos komisija jau anksčiau pareiškė, kad žurnalistų įsipareigojimai politikams, dalyvavimas politinėje-partinėje veikloje, darbas administracinėse ir politinėse organizacijose gali sukelti interesų konfliktus, o žurnalisto dalyvavimas partinėje veikloje daro neigiamą įtaką žurnalistikai.
 

Iškilus klausimui, ar politinėse struktūrose ir valstybinės valdžios įstaigose administracinį darbą dirbantys žurnalistai (patarėjai, padėjėjai ir kt.) pagrįstai netenka LŽS tikrojo nario statuso ir teisės rinkti bei būti išrinktu į LŽS valdymo organus, LŽS Etikos komisija pabrėžia, kad darbas šiose struktūrose susijęs visų pirma su joms reiškiamu lojalumu, o tai sunkiai suderinama su lyderyste profesinėje organizacijoje.

Bet kokios išlygos, išimtys ir laisvos interpretacijos šiuo klausimu slepia savyje nemaža pavojų. Galima savo rankomis užsiauginti problemų, su kuriomis susidoroti vėliau bus labai sunku. Nario korespondento statusas anaiptol neužkerta kelio dalyvauti LŽS veikloje, suteikia galimybę darbuotis profesinėje organizacijoje savo ir kitų narių labui.

Viktoras Trofimišinas

Komisijos pirmininkas