Aktualijos

Vidas Mačiulis

Keistas tas mūsų gyvenimas: žinome, kas vyksta  Vilniuje, bet nepastebime gerų permainų savame kieme. Jeigu ne dvidešimt antruosius gyvenimo metus einantis raseiniškis Paulius Sendrauskas, vasario viduryje Vilniuje  vienbalsiai priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą, nebūtume pamatę, kur Kauno apskrityje yra vienas geriausių regioninių laikraščių.

Paulius, Vytauto Didžiojo universiteto antrakursis, studijuojantis istorijos mokslus, parodė. Į Kauno žurnalistų namus jis atėjo su šūsnimi  svaitraščio „Alio, Raseiniai“ numerių. Visas laikraštis – ne tik spalvotas, 32 puslapių, bet ir leidžiamas net 6500 egzempliorių tiražu! Ne tik kaimyninių rajonų leidėjai gali tik pasvajoti apie tokį savo laikraščio tiražą. „Alio, Raseiniai“ redaktorius yra tas pats, tik ką prisistatęs jaunuolis Paulius Sendrauskas. Įdėmiai ir priekabiai kartu  aptarėmė nelaukto svečio „kūdikį,  jau pasiekusį vyrišką brandą. 

Pirmasis susitikimas su naujuoju kolega buvo  ilgas. Savaitraščio redaktorius ne tik aistringai pasakojo apie savo sumanymus, bet ir pateikė  klausimų iš žurnalistikos pasaulio, norėjo kuo daugiau išgirsti patarimų ir pasiūlymų.  Pauliaus viską kruopščiai rašėsi į savo „minčių knygą“. Kai po savaitės mus Kaune pasiekė aštuntasis „Alio, Raseiniai“ numeris, jame jau buvo ir tai, apie ką diskutavome.

Visas puslapis paskirtas vienai temai - laikraščio žurnalisto susitikimams gatvėje, su  raseiniečių mintims apie gyvenimo skaudulius bei atsakymas į klausimą, ar reikia tiesioginių merų rinkimų. Dėmesį atkreipė spalvinga reklama apie naują savaitraščio prenumeratos akciją - išskirtines lengvatas senjorams ir neįgaliesiems su redakcijos dovanėle. Vienuoliktame puslapyje „Amžinąjį atilsį“, kuriame visos užuojautos spausdinamos nemokamai. Kilnu, reikalinga, nes skausmas, pasidalintas su kitais yra perpus mažesnis, pagaliau tai ir pagarba Išėjusiems. Tik dar trūksta Raseinių civilinės metrikacijos skyriaus pranešimo apie visus, praėjusią savaitę mirusiuosius, ką visada galima pamatyti ne tik Jonavos „Naujienose“, bet ir kituose regioniniuose laikraščiuose..

Savaitraščio vardas „Alio, Raseiniai“ asociuojasi su reklaminio leidinio pavadinimu. Nors šiame laikraštyje yra daug spalvingų skelbimų, gražiai sudėliotų keliuose puslapiuose, svarbiausias redakcijos žurnalistų uždavinys – pasakoti skaitytojams apie savo miesto ir rajono gyvenimą. Interviu, reportažai ir komentarai sudaro spalvingą džiaugsmų ir rūpesčių, darbų ir planų paletę. Regioninis laikraštis, spausdina daug spalvotų nuotraukų, reportažų. Apie visus privalumus raseiniškiams nereikia pasakoti, nes jie patys tai žino, o pašaliečiai, sustoję Raseiniuose arba užsukę į bet kurią rajono parduotuvę, gali leidinį nusipirkti. Tenai  vietos gyventojai   laikraštį gali ir užsiprenumeruoti, kaip ir spaudos kioskuose arba užsukę redakcijon, kur visada maloniai laukiami.

Tai ne reklaminis ir neužsakytas straipsnis. To  niekada nerašiau ir nesiruošiu, net jeigu kas ir paprašytų, daryti. Paprasčiausiai, mane, visuomeninį LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininką, maloniai nustebino ir nudžiugino jauno savaitraščio re-daktoriaus, dabar jau ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Pauliaus Sendausko noras įrodyti, kad ir Raseiniai gali turėti puikų laikraštį, o ateityje - gal net ir žurnalą. Žurnalistų sąjunga neturi lėšų, negali remti spaudos bičiulių ar masinės informacijos priemonių. Tai daro Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kuris tikrai pastebės ir įvertins savaitraščio  kultūrinius ir pažintinius projektus.  LŽS  gali  tik patarti, pasiūlyti, įvertinti.

Raseiniams paruošėmė ir žurnalistinę dovaną. Į svaitraščio „Alio, Raseiniai“ puslapius „komandiruojame“vieną kūrybingiausių kauniečių - Lietuvos žurnalistų sąjungos narį Arūną Dambrauską. Jo pavardę gerai žino „Kauno dienos“, „Laikinosios sostinės“, „Lietuvos ryto“ ir internetinio laikraščio „lrytas.lt“ skaitytojai. Žurnalistas tik prieš porą mėnesių  sutiko savo auksinį jubiliejų, todėl yra sveikas, drūtas ir kupinas idėjų. Kodėl  jis, Šiaulių universitete įgijęs filologo specialybę, negali iš Kauno va-žiuodamas gimtinėn, stabtelėti pusiaukelėje, Raseiniuose? Juo labiau, kad Arūnas yra puikus satyrinių kūrinių, o ypač trumpų feljetonų, kurių „Alio, Raseiniai“ savo puslapiuose  neturi, meistras. Kolega sutiko, todėl pirmąsias jo šmaikščias mintis  jau galima skaityti svaitraštyje. (Mūsų tinklalapio „Kūrybos artelėje“ – A.Dambrausko feljetonas „Raseiniuose – Laisvoji kyšininkavimo zona?“).

Taip mes įpratome dėl visko skųstis, dejuoti, verkti, kad net užmiršome, kokia yra žmonos ar vyro šypsena... Linksmi žurnalisto Arūnos Dambrausko pastebėjimai iš Lietuvos ir Raseinių gyvenimo, tikime, ne tik maloniai nuteiks, bet irjo aštri žurnalistinė plunksna bakstels  tiems, kurie jos „nusipelnė“...

Su  Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio pavasariu,  raseiniškiai! 

Savaitraštis „Alio, Raseiniai“