Archyvas :: Naujos „Gintarinio parkerio“ laureatės „Brydės“
Vidmantas Miškinis
Lapkričio 7-ąją Baltijos televizija prie ekranų vėl pakvietė Lietuvos praeitimi bei istorinėmis kultūros paveldo vertybėmis besidominčius tautiečius žiūrėti laidą „Brydės“, kurią rengia Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Danguolė Bunikienė, šiais metais tapusi LŽS Kauno apskrities „Gintarinio parkerio“ laureate. Istorinė laida „Brydės“, BTV kanalu pradėta transliuoti prieš metus, kaskart sulaukia vis didesnio žiūrovų susidomėjimo.
Naujoje „Brydės“ laidoje prisimintas 1918 metų Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis, prieš Lietuvos okupaciją valdęs Paežerių dvarą, esantį netoli Vilkaviškio. Šiuo metu Paežerių dvaro rūmai, kuriuose išliko daug autentikos, yra restauruojami. „Kai vykome filmuoti šio buvusio dvaro, rūpėjo sužinoti, ar ten vaidenasi?“ - sako laidos autorė D. Bunikienė. - „Jei tikėti legenda, tai dar ankstesnių valdytojų Gavronskių laikais šio dvaro parke buvo pastatyta skulptūra dvare nusižudžiusiai merginai. Amžininkų teigimu, tai galėjo būti viena iš dvaro tarnaičių. Apie gerąsias ir blogąsias vėles šįkart irgi buvo prisiminta „Brydėse“.
Danguolė Bunikienė, pradėjusi rengti šią laidą nesitikėjo, kad tiek daug ras vertingos medžiagos apie signatarą Joną Vailokaitį. Nors apie šį visuomenės veikėją bibliotekose literatūros apstu, tačiau žurnalistei pavyko prisiliesti prie originalių signataro rankraščių. Kas tuos J. Vailokaičio rankraščius visą šimtmetį saugojo ir kaip jie pateko į „Brydę“, laidos autoriai papasakojo žiūrovams.
Žurnalistė apsilankė ir buvusiame Baisogalos dvare, priminė žiūrovams paskutiniuosius šio dvaro valdytojus Komarus, nufilmavo išlikusias puošnias rotondines sales. Įdomu tai, kad Paežerių ir Baisogalos dvarai labai panašūs savo puošyba, dekoro lipdiniais, buvusiomis šokių salėmis, netgi dvarą valdžiusių ponių ir panelių pomėgiais. Amžininkai mena Gavronskienę (Paežeriai) ir Komarienę (Baisogala) dvarų rotondinėse salėse besiklausančias orkestro muzikos. Nors šių dvarų paskutiniųjų valdytojų likimai skirtingi (Komaras ištremtas į Sibirą, o Vailokaitis spėjo pabėgti į Vokietiją), tačiau abeji rūmai, palikuonių sprendimu, atiteko Lietuvai ir liko neįkainojama paveldo vertybe.
Laidos autorius nudžiugino tai, kad išlikusiais rūmais dabar nuoširdžiai rūpinamasi, jie restauruojami. O prieš šimtmetį vykusius dvarų kultūrinius renginius tęsia šiandieninės muzikos vakarai, meno žmonių susitikimai. „Brydės“ laidos kūrėjai jau ruošia naują pasakojimą apie mūsų kultūros paveldą ir jo saugojimą.