Aktualijos

Vidas Mačiulis

Įdomus, aktualus ir kovingas  laikraštis „Ūkininko patarėjas“, skaičiuojantis keturiasdešimtuosius leidimo metus, 2009-ųjų rugsėjį  trijuose numeriuose išspausdino  žurnalistės Rasos Jagaitės publikaciją apie  Lietuvos žemės ūkio ministerijos surežisuotą perversmą  AB „Jonavos grūdai“. Skandalinga publikacija labai nepatiko ŽŪM, kuri pasiryžo užčiaupti burną žemdirbių spaudai.

Apie tai „Ūkininko patarėjas“  (vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas) informavo savo skaitytojus redakciniame straipsnyje „Vagie, kepurė dega“ (pagal lietuvių liaudies aforizmą). „Rugsėjo 17 d. išspausdinus trečiąją publikaciją „Valdininkų voratinklis“ apie Žemės ūkio ministerijos vadovų pastangas buldozeriniu principu reorganizuoti akcinės bendrovės „Jonavos grūdai“ valdymą (pašalinus iš jo žemdirbių ir įmonės specialistų atstovus, vietoje jų „pastatant“ ministerijos valdininkus) ir apie galimą viceministro Aušrio Macijausko asmeninį interesą užvaldyti šią bendrovę, redakcija sulaukė žaibiškos ŽŪM  reakcijos.

Pasirodžius laikraščiui, iš pat ryto „Ūkininko patarėjo“ vyr, redaktoriui buvo pranešta, kad ministerija nutraukia dar 1998 metais sudarytą patalpų nuomos sutartį ir išmeta „ŪP“ biurą iš ŽŪM pastato Vilniuje“.

Laikraščio žurnalistė, LŽS narė Rasa Jagaitė, šiais metais už kūrybinius ieškojimus ir atradimus pelniusi Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio“ laureatės vardą, remdamasi neginčijamais faktais, paprastai ir aiškiai papasakojo skaitytojams apie AB „Jonavos grūdai“. Nepaisant to, kad jonaviečiai dirba pelningai, Lietuvos žemės ūkio ministerija, turinti 70 proc.  akcijų, nusprendė pakeisti  bendrovės stebėtojų tarybą ir vietoje vienintelio žemdirbių atstovo į ją išrinkti ... valdininką, ŽŪM  tarnautoją. Smulkieji akcininkai  ir „Agrokoncerno“ atstovai tokiam ministerijos sukurptam scenarijui mėgino pasipriešinti, tačiau turėdami mažiau balsų  yra priversti nusileisti didesniam ir stipresniam monstrui...

Žurnalistė ir „Ūkininko patarėjo“ redakcija drąsiai iškėlė galimus Žemės ūkio ministerijos veiksmus, atliekant „Jonavos grūduose“ perversmą. Pirmiausia įmonėje reikia išrinkti sau palankią valdybą, gal būt pašalinti dabartinį direktorių Feodorą Konošenko ir į jo vietą „pasodinti“ savo (konservatorių) vadovą. R.Jagaitė savo publikacijose pateikė daug objektyvių ir konkrečių faktų apie teigiamą bendrovės veiklą bei Žemės ūkio  ministerijos  „spektaklį“, prasidėjusį bendrovės įstatų keitimu, taip pat apie susvyravusį žemdirbių pasitikėjimą žemės ūkio ministru.

Objektyvią laikraščio publikaciją savo atsiliepimais puikiai įvertino šalies žemdirbiai, tačiau visa tai labai supykdė ŽŪM valdininkus. Kodėl „Ūkininko patarėjas“ prieš juos nekeliaklupsčiauja, bet visada drąsiai ir  be „suderinimo“ kelia aštrius klausimus, kritikuoja visus, net ir ministerijos vadovus?!

Redakciniame straipnyje „Vagie, kepurė dega“ teigiama: “Per dešimtmetį, kai ministerijai vadovavo Edvardas Makelis, Kęstutis Kristinaitis, Jeronimas Kraujelis ir Kazimiera Prunskienė, „Ūkininko patarėjas“  nė iš vieno jų (nesvarbu, kokios politinės priklausomybės ministrai buvo) nesulaukė tokio šantažo už išspausdintas medžiagas, kokios jos aštrios bebūtų buvusios. Kazio Starkevičiaus ministerija pradėjo naują erą – žemdirbiai neturi žinoti, kuo užsiima valdininkija, o žiniasklaida, kurios neįmanoma susikišti į kišenę, spaudžiama visais būdais“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius džiaugdamasis ir didžiuodamasis kūrybingais ir drąsiais LŽS nariais, toliau domėsis Lietuvos žemės ūkio ministerijos „scenarijumi“ parklupdyti UAB „Ūkininko patarėjas“, kuris be minėto leidinio skaitytojus džiugina „Šeimininke“,  „Kaimo laikraščiu“, taip pat žurnalais „Rasos“, „Meisteris ir Margarita“. LŽS ne tik informuos apie Lietuvos žemės ūkio ministerijos kėsinimąsi užčiaupti burną spaudai, bet ir išsakys principingą poziciją ginant žurnalistus ir jų teisę objektyviai informuoti visuomenę.