Komentarai

Marius Glinskas

Apie valdžią norėtųsi pa­sa­ky­ti ką nors švie­saus. Tačiau kai ne­si­ma­to tų švie­su­liukų, verčiau pa­tylėti. O kai ty­li, tai, at­ro­do, su vis­kuo su­si­tai­kai, viską, kaip ir ro­mus, prie­ka­biai siūlančius ci­ga­rečių, to­le­ruo­ji. Ne, šitaip ne­ga­li­ma. To­le­ran­ci­ja pri­ve­da prie kon­for­miz­mo, o šis - prie abe­jin­gu­mo. Abe­jin­gas žmo­gus - tai pusė ver­go. Štai kaip vis­kas pa­pras­ta: te­rei­kia min­ties sraig­telį pa­suk­ti ke­lis dešimt­mečius at­gal - ir vi­sas puo­selėja­mas de­mok­ra­ti­jos rūmas su­by­ra, ri­ta­si kaip snie­go gniūžtė nuo kal­no.

Pa­kalbėki­me verčiau apie seksą. Tiks­liau, sek­su­a­lumą - fi­zinį pa­trauk­lumą, gerą išvaizdą, tai, kas so­viet­metį sie­kiančio­je se­novėje bu­vo va­di­na­ma tie­siog spor­tišku­mu. Ak­tu­a­li te­ma, tie­sa? Juo­lab kad nar­sių po­li­ti­kos ko­men­ta­to­rių, vir­tu­a­lių ap­klausų or­ga­ni­za­to­rių žvilgs­niai vis dažniau nu­kryps­ta ne tik į pre­zi­dentų, mi­nistrų, prem­jerų pro­gra­mas, bet ir į ko­jas, put­lias lūpy­tes, ke­rinčius žvilgs­nius.

An­tai Lie­tu­vos Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė ne­se­niai įtrauk­ta į sek­su­a­liau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių ly­de­rių sąrašą. Tie­sa, ją ap­len­kia be kon­ku­ren­ci­jos žen­gian­ti Uk­rai­nos prem­jerė J.Ty­mošen­ko, dar kai ku­rios eg­zo­tiškų šalių pre­zi­dentės, tačiau 11-oji vie­ta iš 13-os - ganėti­nai gar­bin­ga. Mūsiškė juk ap­lenkė dvi itin ga­lin­gas “figūras” - Vo­kie­ti­jos kanc­lerę A.Mer­kel ir Didžio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lienę Elžbietą II. Tarp sek­su­a­liau­sių vyrų sąraše pui­kuo­ja­si A.Lu­kašen­ka, B.Oba­ma, D.Med­ve­de­vas ir tik tri­mis vie­to­mis nuo šio at­si­lie­kan­tis V.Pu­ti­nas.

At­si­prašau, po­nai, bet ar kas nors matė sąrašo ly­de­rių rau­me­nis, ma­ta­vo krūtinės ir lie­mens ap­im­tis, plau­kuo­tumą? Juk pui­kiai de­ran­ti ei­lutė, ug­nin­gas žvilgs­nis, gy­va­te su­si­ran­giu­si plaukų ka­sa, dai­liai pa­kirp­ti ūsiu­kai - dar ne es­mi­niai kri­te­ri­jai. Ak, to­ji la­ki vaiz­duotė, kiau­rai gręžian­tis ir viską nu­ren­ginėjan­tis žvilgs­nis!

Anksčiau, pa­me­na­me, ši te­ma bu­vo ta­bu, tačiau sek­su­a­lios pu­pytės sėdėda­vo kom­jau­ni­mo ko­mi­tetų ka­bi­ne­tuo­se, profsąjun­gos, par­ti­jos ly­de­rių pri­ima­muo­siuo­se, ki­tos ge­ros išvaiz­dos (anot V.Šap­ra­naus­ko, ge­ro užpa­ka­liu­ko) dėka pa­tek­da­vo ir į Aukščiau­siąją Ta­rybą (da­bar - Seimą), pel­ny­da­vo vy­riau­sy­bi­nius ap­do­va­no­ji­mus. Tie lai­kai - jau pra­ei­tis, tačiau tra­di­ci­jos - tos pačios, žmo­giškųjų sil­pny­bių juk neišrau­si kar­tu su ide­o­lo­gi­jos ma­ni­fes­tais.

Ko­kia užvirė dis­ku­si­ja te­le­vi­zi­jos lai­do­je “Chorų ka­rai”, kai I.Sta­rošaitės va­do­vau­ja­mas violetinis vil­niečių cho­ras pri­bloškė vi­sus dai­na iš ki­no fil­mo “Džia­ze vien mer­gi­nos”! O gal žino­te, kodėl Mia taip meist­riškai val­do ba­tutą? Taip, ta pa­ti Mia, ku­ri, telk­da­ma Pa­nevėžyje žaliąjį chorą, džiaugėsi, kad sek­su­alūs šio vėžius gau­dančio mies­to “ber­niu­kai” neįsi­nešė jos į au­to­mo­bilį. Nežino­te?

Tai gal žino­te, ką darė Sei­lius su Sei­liu­vie­ne, kad ši fi­na­li­nia­me “Trium­fo ar­kos” ren­gi­ny­je taip sil­pnai pa­si­rodė? Gai­la, nie­kad jau turbūt ir ne­sužino­si­me, nes ren­gi­nių vedėjai šių klau­simų pu­siau­kelėje kiek nuščiu­vo, pa­lik­da­mi vie­tos žiūrovų fan­ta­zi­jai. Gai­la, at­ro­do, prasprūdo pro vedėjų akis ir klaipėdiečių žyd­ro­jo cho­ro l.e.p. va­dovės pa­rei­gas Re­na­tos žavin­gas viks­telėji­mas užpa­ka­liu­ku at­lie­kant so­viet­mečio šla­gerį iš “Kau­ka­zo be­laisvės”. At­ei­ty­je toks ju­de­siu­kas, jei tik pa­si­kar­totų, tik­rai būtų api­pin­tas pa­da­vi­mais ir le­gen­do­mis.

Ko­kio­mis dar užuo­mi­no­mis liežuvin­gie­ji ora­to­riai rei­tin­guos sa­vo fa­vo­ri­tus ir “ka­bins” žiūro­vus, ne­tru­kus pa­ma­ty­si­me. Jau vyksta at­ran­ka į Eu­ro­vi­zijos konkursą Norvegijoje.