Aktualijos

Aldona Armalė

Artėjant lietuviškos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai balandžio 24 d. LŽS Vilniaus skyriaus žurnalistai apsilankė Vaižganto gimtinėje – Svėdasų krašte. Čia daug kas mena tautos blaivintoją, lietuvių literatūros klasiką, laikraščių leidėją, žurnalistą Juozą Tumą, savo kūrinius pasirašinėjusį Vaižganto slapyvardžiu. Sename Kunigiškių kaime išliko carizmo laikais statyta pradžios mokykla, kurią lankė būsimasis klasikas.

Nuo 1986 m. mokykloje veikia Svėdasų krašto muziejus, vadinamas tiesiog Vaižganto muziejumi, nes didžioji ekspozicijos dalis skirta  įvairiapusei Juozo Tumo Vaižganto asmenybei, bet nepamiršti ir kiti garsūs svėdasiškiai – rašytojai, dailininkai.

Pasak šio muziejaus vedėjo, žurnalisto Vytauto Bagdono, vietos žmonės rūpestingai saugo garsių kraštiečių atminimą, kasmet rengia tiek muziejaus, tiek netoliese esančio Vaižganto gimtojo Malaišių kaimo aplinkos tvarkymo talkas. „Į jas susirenkam daugiausia vyresnio amžiaus žmonės“, - pasakojo seniūnaitė, buvusi mokytoja Alma Kuolienė.

Susitikime su vilniečiais žurnalistais dalyvavę  vietos bendruomenės aktyvistai – auksarankis meistras Jaroslavas Vetenkis, ūkininkas, meno saviveiklos entuziastas Bronius Kovas, buvusi mokytoja Genovaitė Kovienė pasakojo apie pastangas gyventi aktyvų, įdomų  gyvenimą, palaikyti ryšį su buvusiais kraštiečiais.  Kaimas keičiasi, teigė Vaitkūnų pašto laiškininkė Zita Berkevičienė. Ji kasdien automobiliu nuvažiuoja apie 100 km maršrutą, vežiodama laikraščius, valdžios įstaigų, bankų pranešimus ūkininkams, vaikų laiškus, o kartais - ir duonos senoms močiutėms. Kaime didėja ūkininkų valdos, daugėja sodybų, kuriose apsigyvena miestiečiai. Jaunimas, jaunos šeimos išsikelia į miestus. Ten dirba, leidžia vaikus į mokyklą,  tačiau  kaimas nemiršta – ir senos, ir naujos sodybos atgyja savaitgaliais. Didėjant gyvenimo tempui žmones traukia gamta, ypač vasarą...

Gyvybė rusena ir Vaižganto gimtajame Malaišių kaime, kuris skaičiuoja jau 755-tus metus.  Šalia medinių, prie žemės prigludusių kaimo sodybų nebėra Vaižganto tėvų sodybos. Jos vietą žymi akmens ir metalo konstrukcijų tvora, ąžuolinis kryžius, išdrožtas doc.dr. Romualdo  Šimkūno, ir po išlakiais medžiais - skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas Vaižganto paminklas.

Vilniečiai žurnalistai Loreta Jastramskienė, Aurelija Arlauskienė, Daiva Červokienė, Goda Ferensienė, fotomenininkas, leidėjas Zinas Kazėnas ir kiti, kurie yra parašę, išleidę knygų, padovanojo jų Vaižganto muziejui  ir gyventojams, tą pavasariškai permainingą, žvarbią dieną sušildžiusiems keliauninkus karšta arbata... Muziejuje sumanyta įkurti biblioteką, kuria galės naudotis vietos bendruomenės žmonės.

Pažadėję atvykti į tradicines Vaižgantines vasaros pabaigoje bei LŽS ir rašytojų sąjungos organizuojamą Vaižganto premijų teikimo šventę Malaišiuose, vilniečiai išvyko į kitą Anykščių rajono pakraštį – į Traupio botanikos daržą,  veisiamą nuo 1989 m. Tai vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas-daržas, kuriame yra daugiau kaip 5000 augalų rūšių, formų ir veislių. Su turtinga  augalų kolekcija vilniečius supažindino sodo įkūrėjas ir puoselėtojas, ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas, o dabar - Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Šiame darže žydinčių augalų galima pamatyti bet kuriuo metų laiku, bet tikras žiedų paradas prasideda gegužės mėnesį. Ne vienas žurnalistas pasižadėjo tą neįkainojamą gamtos ir žmogaus sukurtą lobį parodyti savo vaikams... Juk čia yra iš viso pasaulio, iš įvairiausių Lietuvos kampelių suvežtų augalų. Kai kurie jų natūralioje gamtoje baigia išnykti.

Šis botanikos daržas laikosi biologo Sigučio Obelevičiaus entuziazmu ir pastangomis, nes Traupio pagrindinės mokyklos lėšos labai kuklios.

LŽS Vilniaus skyrius 2010 m. lietuviškos spaudos, kalbos ir knygos dieną organizuoja akciją – kviečia kiekvieną žurnalistą pagal galimybes paremti Traupio botanikos daržą: Traupio pagrindinės mokyklos kodas  190045779. Spec. lėšų sąskaita Nr. LT614010043100120642 AB DnBNORD  banke. Banko kodas 40100.