Aktualijos

LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas liepos 2 d. drauge su rėmėjais – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir 2007-ųjų pabaigoje įkurta Darnios plėtros akademija – surengė žurnalistų išvyką į Klaipėdą ir Neringą susipažinti su šių miestų urbanistine plėtra  ir problemomis, kurios iškyla siekiant įgyvendinti darnios plėtros idėjas.  Išvykoje dalyvavo 18 vilniečių žurnalistų, uostamiestyje prisijungė kolegos klaipėdiečiai.

Žurnalistus priėmė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. Pokalbiuose dalyvavo  LEZ įmonių vadovai, uostamiesčio vyriausiasis architektas Almantas Mureika, LNTPA direktorė, Darnios plėtros akademijos vadovė, architektė Dalia Bardauskienė.

Pasaulyje veikia keli tūkstančiai LEZ, iš viso 120 valstybių, kurių 90 yra Europoje. Klaipėdos meras pabrėžė, kad LEZ naudingas miestui ir valstybei, nes valstybės investicijos į LEZ atsiperka dvidešimteriopai. Klaipėdos LEZ pradėjo veikti 2002 m. Šiuo metu beveik 300 ha LEZ teritorijoje veikia 14 bendrovių, įkurta 2,6 tūkst. darbo vietų (dėl krizės liko apie 2 tūkst.). Per metus LEZ bendrovės sumoka apie 50 mln.Lt darbo užmokesčio, 220 mln.Lt SODROS mokesčio, 250 mln.Lt pelno mokesčio. LEZ bendrovės iš kitų Lietuvos įmonių kasmet perka prekių ir paslaugų mažiausiai už 130 mln.Lt, prisideda prie krovinių apyvartos didinimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Tačiau susitikimo dalyviai pabrėžė, jog investuotojus stabdo nestabili Lietuvos ekonominė ir mokesčių politika,  ištęstos, komplikuotos žemės nuomos ir detaliųjų planų tvirtinimo procedūros. Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės manymu, didelė kliūtis, kad mūsų valstybėje nėra aiškios nuostatos, kas yra viešasis interesas ir jam nesuteikiamas prioritetas. Tai stabdo ir Vilniaus aplinkelių statybą, ir Rail Baltic europinio geležinkelio projektą, ir naujas investicijas į  Klaipėdos LEZ. Štai  Suomijos investuotojai siūlo LEZ teritorijoje statyti šiukšlių deginimo įmonę, kuri uostamiesčiui teiktų iki 30 proc. pigesnę šilumą, bet  tam projektui priešinasi Klaipėdos rajono gyventojai, įsikūrę už LEZ teritorijos.  Kieno interesas svarbesnis?!

Nuvykę į Neringą žurnalistai išgirdo kitokių bėdų. Neringos gyventojai jaučiasi savo unikalios gamtinės aplinkos įkaitais, nes jų veikla visaip ribojama, o perspektyvos neaiškios. Kita vertus nėra veiksmingų priemonių sudrausminti įžūlius teisės aktų pažeidėjus. Žurnalistai  susitiko su Neringos meru Vigantu Giedraičiu,  architektu Alvydu Mituzu, Neringos bendrojo plano rengėjų grupės vadovu prof. Pauliumi Kavaliausku, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Jolanta Bernotaite, parko bei savivaldybės darbuotojais.

Įvyko atviras, įdomus pokalbis, leidęs giliau pažinti problemas, kurios kyla mėginant rasti sprendimus, kurie užtikrintų žmogui visavertį gyvenimą nedarant žalos gamtai, bet atsižvelgiant į nuolat kintančias aplinkybes. O pokyčiai matomi plika akimi: Neringos žvejų kaimeliuose jau nekvepia šviežia žuvimi:  pagilinus Klaipėdos uosto farvaterį Kuršių marių žuvys pasitraukė toliau nuo iš jūros plūstančių vandenų – nuo seno žvejus maitinę marių vandenys ištuštėjo. Statyti Neringoje sanatorijas ir užsitikrinti poilsiautojų srautą ištisus metus? Tam priešinasi aplinkosauga. Kokia ateitis laukia Neringos? Vienas iš galimų scenarijų: Neringa taps turtingų Lietuvos (ir ne tik!) gyventojų vasarviete, savotiškomis Turniškėmis. Matyt tokia perspektyva  jaunimui nėra patraukli, nes kaip rodo demografiniai duomenys, nuolatinių vietos gyventojų sparčiai mažėja.

Susitikimai Klaipėdoje ir Neringoje sužadino žurnalistams norą nuosekliau domėtis Lietuvos pajūrio problemomis, suteikė naujų temų.