Lietuvos medicinos biblioteka kviečia aplankyti prieš 150 metų Vilniuje gimusiam žydų kilmės gydytojui, medicinos teoretikui, visuomenės veikėjui bei humanistui daktarui Cemachui Šabadui (Tsemakh/Zemach Shabad) skirtą parodą. Šis unikalus žmogus garsėjo labdaringa veikla, gydė nepritekliuje gyvenančius vaikus ir jų gyvūnus, stengėsi padėti visiems, todėl tapo pasakos herojaus - daktaro Aiskaudos - prototipu. Paroda veiks iki balandžio 30 d. (Kaštonų g. 7, Vilnius).

Parodą atidaręs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išreikė savo susižavėjimą "nepaprastu paprastų žmonių gydytoju", Vilniaus legenda Cemachu Šabadu: "Jis - unikali asmenybė, vienas pirmųjų Vilniaus pediatrų, aktyvus ir svetimam skausmui neabejingas tikras savo šalies pilietis, sugebėjęs suvienyti visų tautybių žmones, gydęs humanizmu". Pasak ministro, šio profesionalo išskirtinumo įkvėpta pasaka apie narsųjį daktarą Aiskaudą iki šiol moko ir vaikus, ir suaugusiuosius būtį geresniais.

Sveikinimo žodį parodoje taip pat tarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, informavusį apie šiuo metu rengiamą C. Šabadui skirtą knygą. Žinomos Lietuvos medikės doc. dr. Aldona Rainytė ir doc. dr. Triponienė atsakė į parodos dalyvių klausimą, ar tikrai daktaras Aiskauda gyveno Vilniuje, ir papasakojo, koks aktyvus Vilniaus medicinos draugijos narys jis buvo.

Pasakos „Daktaras Aiskauda" autorius žinomas rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis, su daktaru Cemachu Šabadu susipažinęs Vilniuje 1912 m., rašė: „Jis buvo maloniausias žmogus, kokį man teko pažinti. Jis gydė vaikus ir vargšus nemokamai. Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, tai jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų". Į lietuvių kalbą pasaką „Daktaras Aiskauda" 1956 m. išvertė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė.

C. Šabadas gimė Vilniuje 1864 m., lankė Vilniaus realinę gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto medicinos fakultete. Už mokslinį ir praktinį darbą, skirtą cukraligei, įgijo daktaro laipsnį. Vėliau grįžo į Vilnių, dirbo miesto žydų ligoninėje. Už nepasitenkinimą revoliuciniais (1905 m.) įvykiais buvo suimtas, pusmetį kalėjo Lukiškėse, vėliau buvo ištremtas į užsienį. Reikalaujant visuomenei, jam leista grįžti į Vilnių.

Kaip gydytojas C. Šabadas daug dirbo Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukuose, gelbėjo žmones nuo epidemijų ir bado. Jo dėka įkurtas Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius. Jis buvo bendruomenės tarybos pirmininku, Vilniaus miesto tarybos nariu, vienu iš Žydų mokslo instituto Vilniuje steigėjų, vadovavo Oze organizacijai.

Savo veikla žymus gydytojas išgarsėjo visame pasaulyje. Dirbo ligoninėje, kuri teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams. Jo dėka kiekvienoje mokykloje buvo skirtas gydytojas. Daktaras įgyvendino projektą „Pieno lašas" - pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužių. C. Šabado pastangomis buvo įkurta našlaičių prieglauda. Nuo 1920 m. jo vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien valgė 2500 neturtingų vaikų.

Daktaro laidotuvių dieną 1935 m. nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė Lenkijos, Lietuvos vadovai, laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.

2007 m. Vilniuje, Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, pastatytas paminklas Cemachui Šabadui Atspindėdamas ypatingą daktaro dėmesį vaikams, skulptorius Romualdas Kvintas jį vaizduoja besikalbantį su mergaite. Tai - gatvės gyvenimo akimirką, pirmoji Vilniuje bei Lietuvoje gatvės skulptūra.

Daugiau informacijos:

SAM Ryšių su visuomene skyrius,

tel. (8 5) 266 1411,

natalja.samp@sam.lt,

www.sam.lt

Parodos nuotraukos: http://www.sam.lt/go.php/lit/Paroda-skirta-Cemacho-Sabado-atminimui/340/0

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-03-29 07:22

Atgal